„Tai iš tikrųjų frakcija vieningai palaiko Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą ir mūsų politinė valia frakcijos, manau, ir partijos būtų, kad V.Sinkevičius būtų siūlomas kandidatu į eurokomisarus“, – sako Ramūnas Karbauskis ir priduria, kad už kitus kandidatus jo vadovaujama frakcija nebalsuotų.
Paklausus premjero paaiškėja, jog jo apie tokį sprendimą niekas neinformavo. Kitaip tariant, vyriausybės galvą išmetė kaip musę iš barščių, kuriuos ta pati vyriausybė ir verda. Prezidento pritarimo taip pat R. Karbauskiui nereikia – gi su prezidentu tik derinama kandidatūra, t. y. jis druskos ir pipirų į barščius įberia, darbas nedidelis.
Pasirodo, sekant tolimesnių įvykių seką, kad ministro V. Sinkevičiaus niekas neatsiklausė, ar jis norėtų būti svarstomas tarp kandidatų į eurokomisarus. Tokia įdomesnė demokratijos forma, bet pas „valstiečius“ tai jau tapo įprasta: mažuma paklūsta daugumai be išlygų ir jokių „o, bet, kad, tačiau“ būti negali.
Po šio įvykio seka dar vienas R. Karbauskio pareiškimas. Pasirodo, Kultūros komiteto pirmininko teigimu, jog V. Sinkevičiui paramą reikš ir visa Europos žaliųjų partija. Čia tai bent – R. Karbauskis sugebėjo įtikinti Europos žaliuosius, jog šie remtų kandidatą, kuris ne tik nepatvirtintas valstybėje narėje, bet net ir oficialiai nepateiktas. Koks politinis svoris, kokie gebėjimai!
Tenka nukelti kepurę prieš tokį suktą įstatymų leidėją, kuris taip sumaniai geba pasinaudoti Europos Sąjungos skirta parama.
Todėl siūlau patį R. Karbauskį deleguoti į Europos Komisiją. Žmogus su patirtimi, jau trečią kadenciją leidžia Seime, užima Kultūros komiteto pirmininko postą, atsako ir už premjero pareigoms priskiriamas sritis, ir visą Vyriausybės veiklą. Domisi, kaip pats sakė, sociologija, be to yra sėkmingas ūkininkas – ne kiekvienam pavyksta viską taip sustyguoti, jog 25 kartus gautum europinę paramą skirtą pirmiesiems 30 hektarų.
Tiesa, šią paramą gavo ir jo sūnus, tėvas bei kiti su R. Karbauskiu susiję asmenys, bet vis dėlto tenka nukelti kepurę prieš tokį suktą įstatymų leidėją, kuris taip sumaniai geba pasinaudoti Europos Sąjungos smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams skirta parama.
Reikėtų paminėti, jog ne viskas yra rožėmis klota. Ursula von der Leyen, naujoji Europos Komisijos pirmininkė, įsipareigojo siekti lyčių lygybės ir iš šalių narių reikalauja dviejų kandidatūrų pateikimo – vyro ir moters.
Bet, panašu, jog „valstiečių“ lyderis pagalvojo ir apie tai: „Iš tų, kas buvo diskutuotini (kandidatai), tai yra vien vyrai, nes moterų mes šiandien neturime Ministrų kabinete. Mes nesvarstėme tokio varianto ir Vyriausybėje, kiek žinau, moters variantas nėra aptarinėjamas“, – išdidžiai rėžia R. Karbauskis.
Nėra moterų kandidačių, nes jų nėra ministrų kabinete, o ten jų nėra, nes „moterys – labai svarbu, bet svarbios yra ir dalykinės, asmeninės savybės, profesionalumas“ (citata iš tų laikų, kai Kultūros komiteto pirmininkas ir premjeras surėmę pečius žaidė komandoje „Profesionalai prieš moteris“).
Europos Sąjungos Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras R. Karbauskis. Įsivaizduoju jį kovojantį už vienodas išmokas visiems europiečiams žemdirbiams, stabdantį gyventojų kaimiškose teritorijose mažėjimą ar sprendžiantį, kaip sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Visos šios veiklos vykdomos vairuojant „Cadillac Escalade D3”.
R. Karbauskis yra valstybė, Vyriausybė, Seimas. Paverskime jį ir Komisaru.
