Daktarė Lina Preišegolavičiūtė-Šlekienė šiuo metu dirba Švedijoje pažangiose molekulinės medicinos centro laboratorijose. Podoktorantūros stažuotėje mokslininkė sėkmingai tęsia universitete pradėtus eksperimentinės onkologijos tyrimus.
Nuotaikingos kavos pertraukėlės „fika“, atliktų mokslo tyrimų pristatymai kolegoms, solidžios konferencijos onkologijos tema, platūs ryšiai akademinėje bendruomenėje – ir daug kryptingo, atkaklaus darbo moderniose laboratorijose plėtojant LSMU naudojamą viščiuko embriono chorioalantojinės membranos (CAM) metodą, kuriuo tiriamos navikinių ląstelių ypatybės ir įvairių vaistinių medžiagų poveikis šioms ląstelėms.
Tokia šiandien LSMU daktarės L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės kasdiena Umeo (Umeå) universitete Švedijoje Molekulinės medicinos centre (UCMM – Umeå Centre for Molecular Medicine).
„Man labai pasisekė, nes naudoju tą pačią metodiką, kaip ir Lietuvoje, Universitete – CAM: šį metodą tobulinu drauge su dabartine švedų mokslininkų komanda“, – pasidžiaugė pašnekovė, naudojanti itin perspektyvią vėžio ląstelių tyrimų metodiką. Kas jauną LSMU mokslininkę nuvedė į Švediją?
Žinias ir įgūdžius pritaikė podoktorantūros stažuotėje
L. Preišegolavičiūtė-Šlekienė, LSMU studijuodama veterinarinę mediciną, pradėjo dirbti LSMU Histologijos ir embriologijos katedroje. Dirbdama laborante, studentė išmoko daug klasikinių histologijos metodų, įsisavino imunohistochemines metodikas.
„Lina puikiai pritapo kolektyve, buvo iniciatyvi, draugiška. Kruopštus darbas, ruošiant histologinius preparatus tyrimams, jai tiesiog „prilipo“. Lina domėjosi naujovėmis, puikiai mokėjo anglų kalbą. Todėl baigus veterinarinės medicinos studijas buvo rekomenduota studijuoti biologijos krypties doktorantūroje“, – prisimena jos disertacinio darbo mokslinė vadovė, LSMU Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros profesorė habilituota daktarė Angelija Valančiūtė.
Doktorantūros studijos taip pat buvo sėkmingos: su bendraautoriais jaunoji mokslininkė publikavo keturis straipsnius, dalyvavo trylikoje konferencijų, dvejose buvo apdovanota už geriausius jaunųjų mokslininkų pranešimus.
Dr. L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės disertacinio darbo tema – „Natrio valproato poveikio tyrimas smulkialąstelinio plaučių vėžio ląstelių navikų invazijai ir neoangiogenezei taikant viščiuko embriono chorioalantojinės membramos modelį“. Darbas buvo atliktas Histologijos ir embriologijos katedroje, jį finansavo LSMU Mokslo fondas bei Medicinos fakultetas.
Šeiminės aplinkybės mokslų daktarę nuvedė į Švedijos šiaurę, kur veterinarijos gydytoju dirbo jos sutuoktinis Jogaila. Švedijoje ją taip pat lydėjo sėkmė: mokslininkė laimėjo konkursą ir buvo priimta į podoktorantūros stažuotę Umeo universitete, Molekulinės medicinos centre. Naujame darbe jauna specialistė greitai adaptavosi, čia jos patirtis ir žinios – reikalingos.
Navikinių darinių diagnostikai – vertingas įrankis
„LSMU analizavau skirtingų koncentracijų natrio valproato (NaVP) poveikį smulkialąstelinio plaučių vėžio ląstelių linijai. Kadangi NaVP pasižymi antiangiogeniniu poveikiu, stebėjome, kaip kinta CAM vaskuliarizacija navikus veikiant skirtingomis jo koncentracijoms.
Šie tyrimai padėjo suprasti, kad CAM yra stabili in vivo sistema, turinti gerai išvystytą kraujagyslių tinklą ir nepažeistą epitelio barjerą, leidžiantį tirti navikinių ląstelių ypatybes, taip pat įvairių – įvairių vaistinių medžiagų poveikį ląstelėms. Manau, šis modelis labai padėtų tyrėjams, sutaupytų laiko, įvairių išteklių ir lėšų.
Pastaruoju metu prof. Lenos Gunhagos laboratorija išplėtojo ir optimizavo CAM-Delam metodiką (pateikta paraiška patentui), kuria būtų įvertinta vėžinių ląstelių savybė paveikti/suardyti pamatinėje membranoje esančio laminino struktūrą (angl. delamination).
„CAM-Delam metodika yra greita ir patikima. Pastebėjome, kad kiekvienu laiko tarpsniu laminino sluoksnis pažeidžiamas nevienodai: prostatos vėžio ląstelės visiškai suardo lamininą praėjus 1,5 paros, plaučių vėžio ląstelėms nebūdinga invazija į mezenchimą net praėjus 3,5 paros. Tad šiuo metu bandome įvesti šią metodiką kaip personalizuotosios medicinos priedą“, – apie Švedijoje atliekamus tyrimus pasakojo mokslininkė.
Pasak L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės, šiuo metu yra nedaug in vivo modelių, kurie galėtų padėti nustatyti vėžinių ląstelių invazyvumą bei molekulinius procesus. Todėl bandoma sukurti tvirtą modelį, kuris padėtų tai geriau suprasti, ypač dirbant su navikinių audinių biopsijomis. Dažnai pacientams skiriamas chemoterapinis gydymas ankstyvosiomis stadijomis, tačiau kartu sukeliamas stiprus šalutinis poveikis.
„Mūsų tikslas – naudojant šį modelį nustatyti individualių navikų invazyvumą stebint pokyčius laminino sluoksnyje. Pavyzdžiui, galbūt biopsija iš vieno individo neturės įtakos lamininui iki 3 paros, o to paties tipo navikas iš kito individo gali suardyti lamininą jau po 14 valandų. Jei pirmuoju atveju patologiniai duomenys patvirtintų mažai agresyvų naviką, o antruoju navikas būtų itin agresyvus, būtų galima teigti, kad CAM metodika yra labai vertingas įrankis navikinių darinių diagnostikoje. Be to, tai padėtų gydytojams nuspręsti, kada ir kokį gydymą paskirti pacientui“, – paaiškino pašnekovė.
Įžvelgia pažangios metodikos potencialą
„Kaip ir LSMU atliktuose mokslo tyrimuose, Umeo universitete ieškome įvairių vaistinių darinių, kurie sustabdytų navikinių ląstelių savybę ardyti laminino sluoksnį, kartu – įrodyti, kad šis modelis tinka ir naujiems vaistų deriniams tirti. Dirbtinai paskatinome invazyvumą neinvazyviose ląstelėse, o tai rodo, jog šis modelis tinka ieškant molekulinių mechanizmų, kurie lemia nepiktybinių darinių virtimą piktybiniais.
Būtų įdomu plačiau patyrinėti ir tokius navikų pokyčius, kurie iš pradžių yra in situ, o vėliau metastazuoja arba ne. Tačiau tai jau ilgalaikė vizija, nors leidžianti manyti, kad ateityje galėsime prisidėti prie paciento klinikinės diagnozės bei medicininio gydymo“, – pasakojo mokslininkė.
Artimiausi dr. L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės planai – bendradarbiaujant su Umeo universiteto mokslininkais ir gydytojais, tobulinti ir optimizuoti CAM-Delam metodiką naudojant krūties, prostatos, tiesiosios žarnos bei kasos vėžio biopsijas.
„Mūsų komanda atvira įvairiems pasiūlymams, susijusiems su akademine veikla. Tad tyrėjų, dirbančių Lietuvoje ir norinčių įsitraukti į bendrą veiklą bei plėtoti idėjas, susijusias su CAM-Delam modeliu ir vėžio tyrimais, maloniai laukiame“, – pakvietė pašnekovė.
Pritapus akademinėje bendruomenėje: kokie įspūdžiai?
Vis dėlto kodėl – būtent Švedija? Pasak dr. L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės, bebaigiant doktorantūros studijas, tekdavo dažnai lankytis Švedijoje, kurioje jau dirbo jos vyras. Ilgam laikui išvykti į Švediją šeima suplanavo dėl susiklosčiusių palankių profesinių perspektyvų.
Iš pradžių Lina gilino švedų kalbos žinias, vėliau pradėjo ieškoti veiklos, susijusios su jai artima mokslo sritimi. Darbo paieškos ilgai neužsitęsė. Po pokalbio su Molekulinės medicinos centro vadove profesore Lena Gunhaga po kelių savaičių ji pradėjo dirbti Umeo universitete.
„Kalbant apie akademinę bendruomenę, tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje jaučiuosi gerai, ar tai būtų studijos, ar darbas. Galbūt Švedijoje akademikai linkę labiau diskutuoti, nagrinėti problemas, jas spręsti, nesvarbu, ar jos būtų asmeninės, ar susijusios su darbu. Apskritai Skandinavijos šalys – itin tolerantiškos, ir tai labai jaučiasi. Čia labai svarbu, kad žmogus jaustųsi gerai kasdienėje darbo ir studijų aplinkoje – juk nuo to priklauso motyvacija bei darbo rezultatai.
Umeo universiteto miestelis didelis, jame daug padalinių, mokslinių grupių, kurios glaudžiai bendradarbiauja su universitetine ligonine. Kasmet vyksta bent kelios didesnės su vėžio tema susiję konferencijos Umeo mieste. Į jas renkasi mokslininkai bei akademinė bendruomenė iš visos Švedijos, tad galima pasisemti idėjų, užmegzti kontaktų, plėtoti savo mokslinės srities akiratį.
Mūsų padalinyje kas kelis mėnesius vyksta seminarai – doktorantai, podoktorantūros studijų studentai, kiti mokslo darbuotojai pristato atliktus darbus. Taip sužinome, kas ką veikia, pabendraujame po pristatymų, geriau susipažįstame, apsikeičiame idėjomis“, – dalijosi įspūdžiais dr. L. Preišegolavičiūtė-Šlekienė.
Švedijoje labai populiari vadinamoji „Fika“ – tarsi kavos pertraukėlė ar atsipalaidavimo laikas, kai bendraujama geriant kavą ir užkandžiaujant. Dr. L. Preišegolavičiūtė-Šlekienė šiomis šiltomis ir nuotaikingomis pertraukėlėmis mėgaujasi kiekvieno penktadienio rytą: pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį „Fiką“ iš eilės rengia visi dviejų padalinių darbuotojai – bendra veikla tampa dar viena proga susipažinti, pabendrauti.
Pasinėrusi į tyrimus, mokslininkė nepamiršo ir savosios Almae Matris: spalio pabaigoje L. Preišegolavičiūtė -Šlekienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusioje Baltijos šalių morfologų konferencijoje pristatė naujų tyrimų Umeo universitete rezultatus. Mokslininkės stendinį pranešimą, kuriame apibendrinti doktorantūros LSMU metu atlikti tyrimai, tarptautinė komisija įvertino pagrindiniu prizu.
Jaunosios mokslininkės sėkmė itin džiugina jos disertacinio darbo vadovę, LSMU Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros profesorę habilituotą daktarę A. Valančiūtę:
„Džiugu, kad Lina Šlekienė buvo įvertinta, kad apsigynusi daktaro disertaciją LSMU savo patirtį galėjo išsyk panaudoti Švedijoje. Žinant, kiek daug jaunų mokslininkų iš viso pasaulio siekia patekti į podoktorantūros stažuotes gerose išsivysčiusių šalių universitetų mokslinėse laboratorijose, tai labai didelė sėkmė“, – džiaugėsi prof. A. Valančiūtė.
Susitelkusi į mokslo projektus, kuriems skiria didžiąją laiko dalį, konkrečių tolimesnių profesinių planų mokslininkė dar nekuria. Palankios profesinės perspektyvos jaunų specialistų šeimą Švedijoje sulaikys dar mažiausiai metus.
lsmuni.lt informacija
