Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma.
Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius spaudos konferencijoje penktadienį tvirtino, jog iš viso klinikose yra per 200 COVID-19 užsikrėtusių medikų ir kitų darbuotojų, daugėja ir užimtų pacientų lovų, bet situacija kol kas išlieka stabili.
Anot jo, jei sergamumas toliau augs, neatmetama prašyti pagalbos su personalu iš kitų įstaigų, taip pat bus svarstoma pasinaudoti galimybe leisti dirbti ir besimptome COVID-19 forma sergantiems medikams.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis, tuo tarpu, teigia, kad kviestis besimptome forma sergančius medikus gali tekti netrukus.
Padėčiai blogėjant, leis dirbti ir sergantiems
„Auga pakankamai sparčiai užsikrėtusių medikų, darbuotojų skaičius. Šiuo metu 212 darbuotojų užsikrėtę koronavirusu ir nedirba“, – penktadienį žurnalistams sakė Santaros klinikų vadovas.
„Tai nėra labai aukštas procentas, kol kas tai labai smarkiai nepaveikė Santaros klinikų veiklos. Bet jei augs toliau darbuotojų užsikrėtimas, negalinčių dirbti skaičius, tuomet turėsime pasitelkti ir pagalbinių darbuotojų iš kitų įstaigų“, – teigė jis.
Anot jo, tai, ar įstaiga prašys pagalbos, priklausys nuo sergančiųjų skaičiaus konkrečiuose padaliniuose, jei dalinys nebegalės užtikrinti darbo. Pasak jo, du trečdaliai susirgusiųjų yra medikai, trečdalis – pagalbiniai darbuotojai, susirgimai, anot direktoriaus, kol kas maždaug tolygiai pasiskirstę po visus skyrius.
F. Jankevičius patvirtino, kad COVID-19 besimptome forma sergantys medikai į darbą būtų kviečiami tik situacijai pablogėjus.
„Tikrai taip, be jokios abejonės, reikalui esant, situacijai pablogėjus, mes tikrai pasinaudosime tokia galimybe turint tokį ministro įsakymą. Žinoma, darbuotojui sutikus, neabejotinai pasinaudosime, bet tokio poreikio kol kas nėra“, – tvirtino įstaigos direktorius.
Klaipėdoje svarstoma pasitelkti sergančiuosius
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sako, kad Klaipėdoje stebimos panašios tendencijos, kaip ir šalyje: augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, bendras hospitalizuojamųjų skaičius nedidėja, bet daugėja ir negalinčių dirbti medikų.
Anot jo, regione užimta maždaug ketvirtadalis iš 95 reanimacinių lovų, bendrųjų lovų – maždaug trečdalis iš deklaruotų 340-ies.
„Medikų sergamumas – didelė problema visoje Lietuvoje, kaip ir mūsų regione bei ligoninėje, sergamumas išaugęs, kartais nustatoma sergančių dešimtimis. Regione nedirba virš 100, gal apie 150 medikų“, – kalbėjo V. Janušonis.
Jis neatmetė, kad artimiausiu metu kils problemų dėl atskirų kai kurių ligoninių skyrių darbo. Pavyzdžiui, pačioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje susirgus keturiems naujagimių skyriaus neonatologams, jau prašoma pagalbos Kauno įstaigų.
„Kol kas paslaugas dar užtikriname, bet problemų atsiranda: jie serga lengvai, bet turi izoliuotis, negali dirbti. O galimybę (dirbti sergantiems COVID-19 – BNS) mes ne tik svarstome, gali būti, kad tuo ir bus pasinaudota. Esame numatę, kad tie kurie sutiks, o tokių buvo anksčiau, kurie serga besimptome forma, galės padėti COVID-19 skyriuose“, – kalbėjo V. Janušonis.
Klaipėdos respublikinės ligoninės direktorius Darius Steponkus sakė, kad guodžia tai, jog ligoninėje šiuo metu yra 45 pacientai, kai tuo pat laikotarpiu pernai jų buvo 4-5 kartus daugiau, o susirgimų skaičius buvo žymiai mažesnis.
Įstaigoje serga apie 40 darbuotojų, dalis – ne COVID-19, o kitomis ligomis, dalis slaugo artimuosius. Vidutinis medikų nedarbingumo laikas, pasak D. Steponkaus – apie savaitė, tad kol kas problemų darbui nekyla.
„Darbuotojų praradimus turime, ir turime labai ženklius. Iš vienos pusės, medikai pervargę, o tai tikrai atsiliepia jų sveikatai, neramina tendencija, kad jų serga vis daugiau“, – svarstė jis.
Vis dėlto D. Steponkus sako, kad kaip vadovas nesvarsto galimybės kviesti į darbą sergančiuosius besimptome forma medikus, juolab, kad tokių pačių darbuotojų sutikimų dar nėra gauta.
Gydomi tik neskiepyti vaikai
Pasak F. Jankevičiaus, sparčiai augant užsikrėtimų skaičiui, bendras hospitalizacijų skaičius Vilniaus regione išaugo nežymiai – Vilniaus regione yra apie 40 proc. laisvų lovų koronavirusu sergantiems pacientams, toks pat procentas laisvų lovų yra ir reanimacijos skyriuje.
„Santaros klinikose situacija šiek tiek blogesnė, šiandien užimta beveik 85 proc. aktyvaus gydymo lovų ir virš 70 proc. reanimacijos lovų“, – teigė jis.
Pasak jo, neramina ir tai, kad auga užsikrėtusių ir hospitalizuotų vaikų skaičius.
„Šiuo metu Santaros klinikose jau turime 17 vaikų, trijų iš jų būklė pakankamai sudėtinga, jie gydosi reanimacijos skyriuje“, – tvirtino F. Jankevičius.
Anot jo, visi sergantieji vaikai yra neskiepyti, jų vidutinis amžius – apie septyneri metai, o visi sunkesnės būklės pacientai taip pat nėra vakcinuoti.
„Didžioji dalis, beveik 99 proc. pacientų, kurie patenka į reanimacijos skyrių, kurių būklė yra sunki, yra neskiepyti pacientai. Įvairaus amžiaus, bet visgi šiuo metu dominuoja 60-mečiai, 50-mečiai“, – pabrėžė klinikų vadovas.
Kaune rezervų yra
Kauno regiono COVID-19 valdymo grupės vadovas, Kauno klinikų atstovas Vaidotas Gurskis BNS teigė, kad bendras šiai ligai gydyti skirtas lovų užimtumas regione siekia 67 procentus, reanimacijoje užimta mažiau nei pusė: 23 iš 51 lovos, jų skaičius, pasak mediko, visame regione netgi bus mažinamas.
Vidutiniškai per parą Kauno regiono įstaigose hospitalizuojami 37 pacientai – maždaug 40 proc. daugiau lyginant su pokalėdiniu laikotarpiu, kai regiono ligoninės sulaukdavo mažiausiai COVID-19 pacientų.
„Situacija ligoninėse yra stabili, stebime švelnų ligonių skaičiaus didėjimą, lovų užsipildymas ligoninėse yra tikrai nedidelis, lovų skaičius buvo net ir sumažintas šią savaitę. Tie ligoniai atvyksta daugiausiai su COVID-19 liga, bet nebūtinai dėl šios ligos jų būklė pablogėja, fone yra kitos ligos (…). Tikrai, rezervų turime, situacija nėra kritinė“, – sakė jis.
Anot jo, stebimas ir išaugęs į ligonines paguldytų vaikų skaičius, bet sergančiųjų sunkiai, kuriems reikėtų reanimacijos, anot jo, nėra.
Sergančių medikų daugėja
V. Gurskis pripažįsta, kad dėl darbuotojų situacija kiek kitokia: vien Kauno klinikose iš daugiau nei 7,3 tūkst. darbuotojų serga 208, iš jų – ketvirtadalis gydytojų, per 70 slaugytojų, likusieji – pagalbinis personalas.
Anot jo, sergamumas kol kas netrikdo įstaigos darbo, tačiau reikalauja „vidinių pastangų“ koordinuojant darbą – vienoje iš rajoninių ligoninių jau buvo trumpam sustabdytos chirurginės paslaugos.
„Tikrai stebime problemą, kad darbuotojų sergančiųjų daugėja, tas didėjimas yra labai įvairus: sakykime, suserga chirurginio skyriaus chirurgai, kai kur, pavyzdžiui, lieka tik du – vienoje iš ligoninių buvo sustabdytos planinės chirurginės paslaugos, atsinaujino praėjusią savaitę grįžus visiems į darbą. Yra, kad ir maisto bloko pusė darbuotojų suserga, tenka pertvarkyti visą darbo ritmą“, – tvirtino V. Gurskis.
„Tas sergamumas įtakoja įstaigos veiklą, bet dėl to daryti drastiškų išvadų nereikia“, – pridūrė jis.
V. Gurskis taip pat pastebi, jog vaikų sergamumas COVID-19 auga, bet sunkiai sergančių vaikų reanimacijoje yra sumažėjęs, o pastarosiomis savaitėmis naujai paguldytų vaikų į reanimaciją nebuvo.
Šiauliuose daugėja užsikrėtusių vaikų
Šiaulių regione užimta 72 proc. aktyvaus gydymo ir 42 proc. reanimacinių lovų, BNS sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė Sonata Tenytė. Ji sako, kad pačioje Šiaulių ligoninėje taip pat išaugęs hospitalizuotų vaikų skaičius.
Pačioje Šiaulių ligoninėje yra 70 pacientų, devyni jų yra gydomi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, iš jų skiepyti yra tik du. Taip pat serga apie 70 darbuotojų, iš jų – 4-5 gydytojai, likusieji – slaugos, ūkio, aptarnaujantis personalas. Pastebima, kad darbuotojai dažniausiai užsikrečia šeimose.
„Lovų užimtumo procentas yra stabilus, tai tikrai leidžia laviruoti, organizuoti darbą ligoninei, visos paslaugos, tiek konsultacinės, tiek terapinės, chirurginės teikiamos įprasta tvarka. Stebint, kaip sergamumas kyla, kiek pacientų patenka, toliau spręsime, ar griežtinti, riboti. Situacija dėl medikų taip pat dar leidžia organizuoti darbą įprasta tvarka, bet stebime darbuotojų sergamumo kreivę“, – sakė ligoninės atstovė.
Yra nemažai sergančių vaikų: savaitės pradžioje buvo 16, iš jų du – reanimacijoje, šiuo metu gydoma 12 vaikų, reanimacijoje jų nėra.
„Tas procentas yra stabilus, tai tikrai leidžia laviruoti, organizuoti darbą ligoninei, visos paslaugos, tiek konsultacinės, tiek terapinės, chirurginės teikiamos įprasta tvarka. Stebint, kaip sergamumas kyla, kiek pacientų patenka, toliau spręsime, ar griežtinti, riboti“, – teigė ji.
Panevėžyje situacija stabili
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis sako, kad Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigose pacientų situacija stabili jau dvi savaites, taip pat nėra daug ir sergančių medikų.
„Šios dienos duomenimis, mūsų ligoninėje yra gydoma 70 pacientų, sergančių COVID – 19 liga, iš jų 4 pacientai gydomi Reanimacijos ir intensyviosios pagalbos skyriuje ir jiems yra taikoma deguonies terapija“, – sakė jis.
Šioje didžiausioje regiono gydymo įstaigoje užimta apie 60 proc. COVID-19 ligoniams skirtų lovų, apie du trečdalius sergančių pacientų, pasak V. Riaubiškio, yra neskiepyti.
„Nėra daug sergančių medikų, šiuo metu serga 24 medikai ir penki dar yra saviizoliacijoje, tad skaičius nėra neraminantis. Tikrai, kol kas mūsų ligoninė šitos galimybės kviesti sergančiųjų nesvarsto, tai galėtų būti ypatingu kritiniu atveju“, – sakė V. Riaubiškis.
Lietuvoje pastarąsias tris paras buvo fiksuoti nauji paros užsikrėtimų COVID-19 rekordai – Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą nustatyti 11 tūkst. 365 nauji COVID-19 atvejai, 12 žmonių mirė. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1212 COVID-19 sergantys pacientai.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
