„Turime labai daug puikių profesionalų, kurių žinios ir patirtis padėtų išugdyti sėkmingą ateities kartą. Ne visada jie žino apie galimybes įsitraukti į universiteto veiklas ar tiesiog neturi tam laiko, tačiau kartais ir patys universitetai nerodo pakankamai iniciatyvos pritraukti profesionalus“, – teigia dr. Dalius Misiūnas, „Lietuvos energija“ įmonių grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. Pasak jo, tam, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas būtų aktyvesnis, turėtų įsitraukti abi pusės.
Nuo šio semestro vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse vadovas D. Misiūnas Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF) skaitys paskaitas energetikos politikos, strateginio valdymo ir kitomis tematikomis. Profesoriaus praktiko pareigose pradėjęs dirbti verslininkas teigia, kad didžiausias iššūkis šioje veikloje – atrasti jai laiko.
„Aukšto lygio praktikus priimdami dirbti profesoriaus pareigose griauname universiteto kaip „akademinio bastiono“ įvaizdį. Tampame atviri – bendravimas, bendradarbiavimas su verslu tampa neatsiejama universiteto gyvenimo dalimi. Yra tekę girdėti skeptiškų verslo atstovų vertinimų absolventų kompetencijų atžvilgiu, tad šį žinginį vertinu kaip naują etapą, kuriame drauge rengiame motyvuotus, geru pavyzdžiu sekančius ir kompetentingus specialistus Lietuvai“, – teigia KTU EVF dekanė Edita Gimžauskienė.
Pasak jos, daug energijos ir laiko skyręs universitetui ir jo vardo garsinimui KTU Alumnų asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas yra puikus įkvepiantis sektinas pavyzdys jauniems žmonėms.
Profesūra – verslo profesionalams
KTU yra vienas iš dviejų universitetų Lietuvoje, įsteigusių profesoriaus praktiko ir docento praktiko pareigybes, kuriose įdarbinami išskirtinai sėkmingi savo srities profesionalai. Profesoriaus praktiko pareigoms užimti reikalingas ne žemesnis nei daktaro laipsnis ir 10 metų profesinė patirtis. Docentas praktikas turi turėti ne mažesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę nei 5-erių metų praktinės veiklos patirtį.
„Mes siekiame, kad mūsų universitete bent 30 proc. dėstytojų turėtų praktinės patirties. Nors galime įdarbinti ir įdarbiname praktikus kviestiniais ar valandiniais dėstytojais, manome, kad profesoriaus praktiko vardas geriau atspindi vertę, kurią universitetui kuria jo veikloje dalyvaujantis praktikas profesionalas“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, KTU studijų prorektorė.
Pasak jos, profesoriaus praktiko pareigybė yra plačiai paplitusi pažangiausiuose užsienio universitetuose. Lietuvoje kol kas tokią pareigybę turi tik KTU ir VU.
„Pats puikiai prisimenu praktikų paskaitas, laboratorinius užsiėmimus, jų organizuotas išvykas į įmones. Tiek Švedijoje, tiek Australijoje, kur taip pat teko dirbti universitete, bendradarbiavimas su verslu ir profesionalų-praktikų įtraukimas į studijų procesą buvo svarbus prioritetas“, – teigia D. Misiūnas.
Verslas turi galimybę susipažinti su talentais
D. Misiūnui akademinis pasaulis artimas – apginta daktaro disertacija, dėstymas, akademinė, mokslinė veikla ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universitetuose. Jis įsitikinęs, kad toks bendradarbiavimas gali būti vertingas abiems pusėms.
„Pagrindinė nauda studentams – išgirsti, kaip dalykai veikia realiame pasaulyje. Studijuodami mes jau projektuojame savo karjerą, ir natūraliai kyla įvairiausių klausimų. Dėstytojas praktikas gali padėti į juos atsakyti“, – teigia „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius.
Verslui, pasak D. Misiūno, dalyvavimas universiteto veikloje leidžia susipažinti su jaunaisiais talentais, suprasti jų požiūrį į gyvenimą, vertybes, prioritetus: „Universitetas augina talentus, kurie kurs verslo ir šalies ateitį. Kuo anksčiau mes pradėsime su jais bendrauti, kuo daugiau patirties sugebėsime perduoti, tuo sėkmingesnė bus ateitis“.
Pasak jo, viskas prasideda nuo tikėjimo, kad kartu galima padaryti daugiau. „Partnerystė galima tada, kai laimi abi pusės“, – sako D. Misiūnas.
Bendravimas studijų metu sutaupo laiko mokymams
„Dirbdami su profesoriumi praktiku ne tik mūsų studentai, bet ir dėstytojai įgyja patirties. Tik bendraudami su verslu ir pramone mes sužinome, kur kreipti savo mokslą ir studijas, jie mums atneša žinių apie tai, kas vyksta rinkoje, kuo domisi verslas, viešasis sektorius. Praktikų dalyvavimas mums padeda atnaujinti studijų programas, jie leidžia kitaip pažvelgti į mūsų dėstomus dalykus“, – bendradarbiavimo su verslo ir pramonės praktikais privalumus vardija J. Šiugždinienė.
Pasak jos, įmonės vis labiau supranta bendradarbiavimo su universitetu svarbą – kuo glaudžiau įmonės dalyvauja studentų rengime, tuo mažiau jiems reikia investuoti į naujų savo darbuotojų mokymus.
Tiek įmonės, tiek universitetai turi mokėti save parduoti
„Ypač reikia tokių pramonės šakų, kurios svarbios valstybei, tačiau į kurias studentai vangiai stoja, atstovų dalyvavimo universitetų veikloje. Pavyzdžiui, medienos ir baldų pramonė Lietuvoje yra labai aukšto lygio, tačiau darbuotojų jai nuolat trūksta. Vienintelis 
universitetas, rengiantis jai specialistus, yra KTU, tačiau studentams ši specialybė neatrodo labai patraukli“, – teigia J. Šiugždinienė.
Pasak jos, labai reikėtų didesnio šios pramonės šakos atstovų indėlio reklamuojant šią pramonės šaką, stiprinant jos, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdį – skleisti žinią apie tai, kad yra puikios sąlygos dirbti, aukšta organizacinė kultūra, geri atlyginimai.
Tiesa, KTU studijų prorektorė pabrėžia, jog mokytis bendrauti turi išmokti abi pusės – pavyzdžiui, įmonės kartais nori jog studijų programose atsirastų būtent joms reikalingos technologijos ar procesai, būtų mokoma tik joms reikalingų programų valdymo.
„Tokius norus sudėtinga patenkinti, nes mes rengiame plataus profilio profesionalus, kurie turi gebėti valdyti įvairias technologijas ir programas, dirbti plataus spektro įmonėse, prisitaikyti prie įvairios aplinkos. Augame kartu su verslu – kartu kuriame tokias studijas, kurios būtų naudingos visam pramonės sektoriui ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu“, – teigia J. Šiugždinienė.
