Lietuvos kikbokso pasaulyje gerai žinomas, ne tik Europoje, bet ir už jos ribų tituluotas sportininkas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) studentas Gustas Dimša, baigęs mokyklą, žengė į ekonomikos pasaulį, kuriame pirštines iškeitė į mokslinius straipsnius, o ringą – į studentų pilnas auditorijas.
Jauno žmogaus kelionė svajonių karjeros link gali atrodyti kaip tikras iššūkis, ypač jei dominančios sritys yra skirtingos. Neretai kyla abejonės, kaip jas suderinti renkantis studijas ir žengiant į darbo rinką. KTU studentas teigia, kad pats nustebo pamatęs, kiek daug bendro yra šiose, iš pirmo žvilgsnio skirtingose, srityse.
Nuo sporto iki socialinių mokslų
Dar būdamas penkerių, G. Dimša apsilankė pirmoje karatė treniruotėje, o vėliau išaugo susidomėjimas kikboksu. Vaikinas teigia, kad atsitiktinumo dėka jam pavyko sudalyvauti keliose varžybose, o geri rezultatai lėmė tai, kad visai netrukus pradėjo kovoti profesionaliai. Vienu didžiausių savo pasiekimų sportininkas laiko Pasaulio jaunimo kikbokso čempionatą, kuriame užėmė 2 vietą.
Dėl lydinčios sėkmės ir pomėgio kovos menams, Gustas planavo savo ateitį sieti su sportu – jam atrodė, kad tai yra kelias, dėl kurio jis stengėsi nuo mažens: „Tėčio ir artimo draugo, kuris tuo metu buvo įstojęs į studijų programą, susijusią su sportu, dėka išdrįsau permąstyti, ko iš tikrųjų noriu, juk sportininko karjera nėra vienintelis kelias“, – apie savo sprendimą renkantis studijas pasakoja jaunuolis.
Nors mokykloje visą savo dėmesį skyrė gamtos mokslams, vaikinui sekėsi ir tikslieji mokslai, todėl artėjant brandos egzaminams, jį aplankė stiprios dvejonės.
Analizuodamas aukštojo mokslo pasirinkimus, vaikinas atkreipė dėmesį į KTU Ekonomikos studijų programą. Sprendimas mokytis šį dalyką kilo iš susidomėjimo strateginiais sporto elementais, tokiais kaip finansų valdymas, rinkos dinamikos suvokimas ir psichologija priimant sprendimus.
Gustas nusprendė, kad ekonomika – ne tik studijų pasirinkimas, bet ir nauja sritis, kurioje jis gali pritaikyti pamokas, išmoktas ringe: „Kikboksas išmokė disciplinos, susikaupimo ir strategijos svarbos – savybių, kurios pritaikomos ir ekonomikoje“.
Ekonomikos studijų pasirinkimui įtaką darė ir noras visapusiškai pažinti pasaulį. Dar besimokydamas pirmame kurse, jis suprato, kad ekonomika yra visur – ji susijusi su tuo, kaip žmonės priima sprendimus, kaip funkcionuoja visuomenė ir kokias strategijas naudoja įmonės, kad galėtų konkuruoti ir sėkmingai veikti.
Tokį suvokimą lėmė ir patirtis varžybose, po kurių Gustas pradėjo svarstyti apie savęs reprezentaciją ir ekonominius sporto aspektus – nuo rėmimo iki sporto renginių finansinio poveikio šalies ekonomikai.
Disciplina ir laiko planavimas
Jau studijuodamas Gustas susirado darbą, susijusį su specialybe: „Buvau labai motyvuotas dirbti būtent toje srityje, kurią studijuoju, todėl iš karto ieškojau kvalifikuoto darbo. Įsidarbinau banke, kuriame teikiamos paslaugos fiziniams asmenims. Man labai pasisekė, kad galėjau derinti darbą ir studijas, kadangi darbo laikas buvo lankstus – po paskaitų arba tarp jų“.
Šiuo metu studentas dirba „Imlitex Holding“ įmonėje, kur bendrauja su verslo klientais, ir toliau kyla karjeros laiptais.
Vaikinas ne tik mokosi, bet ir sportuoja bei veda treniruotes, todėl užsispyrimas ir disciplina, kurią išugdė sportas, yra neatsiejama jo gyvenimo dalis: „Sportuodamas supratau labai svarbią taisyklę – nenorėti, kad viskas įvyktų čia ir dabar. Turėti kantrybės ir pasitikėti procesu“.
Gustas teigia, kad jo kasdieniai užsiėmimai vieni kitus papildo, pavyzdžiui – kilus idėjai įkurti verslą, labai padėjo studijos. Pasitelkę praktiką, dėstytojai moko, kaip tai galima padaryti, kaip atlikti pradines procedūras, iš ko tai susideda.
Neigia stereotipus apie sportininkus
Studentas primena, kad visuomenėje vis dar gajūs įvairūs stereotipai apie sportininkus, neva jie yra varomi fizinės jėgos ir neturi laiko protiniam darbui.
„Gali atrodyti, kad universitete pasirinksi vieną sritį ir joje užsidarysi, pavyzdžiui, būsi ekonomistas. Mano nuomone, aukštasis išsilavinimas yra be galo svarbus, o metai, praleisti universitete, suteikia galimybę ne tik įgyti profesinių žinių, bet ir būti apsuptam akademinės bendruomenės. Tai tave kaip jauną žmogų išaugina ir paruošia gyvenimui. Suteikia supratimą, kaip dirbti komandoje, reprezentuoti save, bendrauti ir atrasti kalbą su įvairiais žmonėmis, taip pat praplečia tavo žinias ir akiratį“, – savo nuomone apie studijų svarbą dalijasi Gustas.
Paklausus apie tai, kaip sekasi laikytis universitete esančios tvarkos, vaikinas teigia, kad studijų niekada nenukėlė į antrą planą: „Kai įsitrauki į mokymosi procesą, supranti, kad negali praleisti paskaitų. Ekonomikos studijos man yra be galo įdomios, dėstytojai turi aukštą kompetenciją, kiekvieną kartą atėjus nustembi, kiek daug naujų žinių išsineši“.
Be to, Gustas pastebi, kad universitete jis išmoko nusiraminti – atėjęs į paskaitą turi galimybę susikoncentruoti ir gilintis į dėstomą medžiagą, o tai jam padeda ir sporte bei varžybų metu.
Vaikinas studijuoja, profesionaliai sportuoja, veda treniruotes, dirba įmonėje ir įkūrinėja savo verslą – šias veiklas suderinti ir atitikti universiteto keliamus reikalavimus jam padeda aiškios taisyklės jo kasdienybėje.
Skatina jaunimą veikti
Gustas jaunus žmones skatina paieškoti atsakymo į klausimą „kodėl tai darau?“ bei imtis veiklų, kuriose jie mato prasmę ir naudą.
„Manau, kad šiuolaikiniam jaunimui trūksta kantrybės. Kai žinai, kodėl tai darai, nebelieka laiko pasiteisinimams, o nesklandumus stengiesi kuo greičiau išspręsti, kad galėtum tobulėti. Dažniausia nespėjimo priežastis – prastas laiko planavimas“, – pažymi KTU EVF studentas.
Nepaisant to, vaikinas nori atkreipti dėmesį į psichologinę sveikatą.
Jo manymu, norint išsiskirti ir pasiekti savo tikslus, reikia turėti tinkamą rutiną bei jos laikytis, tačiau poilsis yra ne ką mažiau svarbus, kadangi „tie motyvacijos antplūdžiai gali labai greitai įtraukti ir nesąmoningai nugramzdinti į perdegimą“.
Moksleiviams ir studentams Gustas pataria nepasiduoti terminų atidėliojimui: „Manau, didelį stresą ir nerimą kelia studentų taip mėgstamas „visko pasilikimas paskutinei minutei“. Tokiu atveju užimtas gyvenimo būdas tampa ne malonumu, o nesibaigiančiu nerimu“.
KTU informacija.
