Nuo 2024 m. pabaigos Kremliui artimoje žiniasklaidoje vis dažniau skleidžiama mintis, kad visavertė Rusijos invazija į Ukrainą buvo būtina ir neišvengiama. 2024 m. gruodžio mėn. su Rusijos prezidento administracija susijęs „Telegram“ kanalas ‚Nezygar‘ teigė, kad „didžioji visuomenės dalis SVO [specialiosios karinės operacijos] pabaigą suvoks kaip Rusijos pergalę“, o „nepatenkinti patriotai“ bus marginalizuoti (Telegram/Russica.RU, 2024 m. gruodžio 3 d.).
Kanalo autoriai teigė, jog „vidaus politikos prižiūrėtojams buvo nurodyta ruoštis operacijos pabaigai ir jos rezultatus teigiamai įforminti viešojoje nuomonėje“. Jie tvirtino, kad „informacinė erdvė kontroliuojama“, karo korespondentai „laikysis jiems duotų nurodymų“, o visuomenė „priims kaip pergalę bet kokį jai pateiktą rezultatą“. Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, ji ir toliau vis labiau jaus įtampą šalies viduje.
Sausio pabaigoje „Telegram“ kanalas VChK-OGPU, gerai žinomas Rusijos informacinėje erdvėje kaip „biurokratų, oligarchų, gangsterių ir saugumo pajėgų paslapčių atskleidimo šaltinis“, perspėjo, kad jei karas greitai nesibaigs, „iki 2026 m. [Rusijos] ekonominė padėtis taps nekontroliuojama“ („Telegram/vchkogpu“, sausio 31 d.). Autoriai pabrėžia, kad „katastrofiškai sumažėjo bankų turto, kuris tarnauja kaip garantijos indėlininkams, vertė“, kartu pažymėdami, kad „nuostoliai ir toliau didėja“. Dar vieną smūgį bankų sektoriui gali suduoti augantis negrąžintų paskolų ir hipotekos įsiskolinimų skaičius
Nors šis kanalas buvo įvardytas kaip „užsienio agentas“, „Radio Svoboda“ praneša, kad jis palaiko ryšius su Rusijos saugumo tarnybomis (Sibir Realii, 2024 m. liepos 12 d.). Tuo tarpu anksčiau minėtame Nezygaro kanale – šį kartą pabrėžiančiame būtinybę atkurti taikų gyvenimą – gerokai padaugėjo diskusijų apie karo pabaigą. Jame pateikiamos stulbinamčiai atviros pastabos apie tai, kad „dauguma provincijos gyventojų … pavargo nuo pranešimų apie mirtį“ (Telegram/Russica.RU, vasario 4 d.).
Ši nauja dinamika leidžia suprasti, ar Kremlius jaučia poreikį bent jau pristabdyti aktyviąją karo fazę. Rusijos kariuomenė neturi pakankamai pajėgų naujiems Ukrainos miestams užimti (žr. EDM, vasario 3 d.).
Taip pat kyla rimtų abejonių, ar Kremlius turi pakankamai išteklių tęsti dabartinio intensyvumo karo veiksmus, jei jie dar labiau užtruks.
Nepriklausomų žurnalistų duomenimis, faktinis sandėliuojamų senų sovietinių ir rusiškų tankų skaičius iki 2024 m. pabaigos sumažėjo perpus, palyginti su atsargomis plataus masto invazijos pradžioje (žr. EDM, 2024 m. kovo 14 d.; Re-Russia.net, sausio 16 d.).
Iki metų pabaigos buvo likę ne daugiau kaip 500 palyginti geros būklės tankų. Kitų atkūrimas yra kur kas sudėtingesnė užduotis ir užtruks daug ilgiau. Ekspertai mano, kad restauruoti ir remontuoti tinkamų tankų nebeliks iki 2025 m. pabaigos.
Norinčių pasirašyti sutartis su Gynybos ministerija taip pat mažėja ir šiuo metu Maskvoje yra verbuojama vos apie 40 žmonių per dieną. Šis skaičius 2024 m. vasaros pabaigoje ir rudenį buvo penkis kartus didesnis (žr. 2024 m. rugpjūčio 7 d., rugsėjo 19 d., spalio 10 d. EDM; 2024 m. rugpjūčio 27 d., rugsėjo 19 d., spalio 10 d. Verstka.media, 2024 m. sausio 29 d.).
Žurnalistai praneša, kad padaugėjo užsieniečių iš Kinijos Liaudies Respublikos ir Afrikos šalių, vykstančių į frontą visų pirma dėl pinigų ir kovinės patirties, o dauguma rusų, norinčių eiti kariauti, yra susiję su baudžiamosiomis ir administracinėmis bylomis (žr. EDM, 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. rugsėjo 16 d.; Verstka.media, 2024 m. sausio 29 d.).
Tai padeda Kremliui išvengti antrosios mobilizacijos, tačiau jei karas tęsis, samdinių motyvacija ir integracijos į Rusijos kariuomenę sunkumai gali paveikti jos kovinį veiksmingumą. Taip jau atsitiko su Šiaurės Korėjos kariais, kuriuos rusai sausio pabaigoje dėl didelių nuostolių turėjo išvesti iš Kursko srities (VoA-Russian Service, sausio 31 d.). Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į blogėjantį verslo klimatą bei didėjančią infliaciją, kuri dar labiau augs, jei karas tęsis (Re-Russia.net, sausio 31 d.).
Radikaliai patriotiškai nusiteikę Rusijos gyventojai vis dar labai neigiamai vertina derybas kaip spąstus. Vietoj to jie reikalauja karo iki pergalingos pabaigos. Tokios pozicijos laikosi Rusijos gynybos ministerijai artimo tinklalapio „Military Review“ autoriai. Galimą susitarimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jie vadina „aklaviete“ ir tvirtina, kad Rusija „negali sau leisti susitarimo, kuris ‚panaikintų‘ globalius specialiosios karinės operacijos tikslus bei programuotų naują konfliktą ateityje“ (Topwar.ru, sausio 24 d.).
Derybos, jų nuomone, tėra „paskutinis būdas apgauti rusus“, o vienintelis būdas pasiekti taiką, jų nuomone, yra „teisingas atpildas Kijevo režimui ir banderovcų pasekėjų sunaikinimas prie vakarinių Rusijos sienų“ (Topwar.ru, sausio 30 d., vasario 1 d.). Radikaliai dešiniojo televizijos kanalo „Tsargrad“ autoriai taip pat apgailestauja, kad „Ukraina patenka į kitas rankas, o Rusija delsia“ (Тsargrad.tv, vasario 5 d.).
Tai nereiškia, kad Kremlius prarado radikaliosios visuomenės dalies kontrolę. Gali būti, kad šios propagandos priemonės dar nėra gavusios atitinkamų nurodymų iš Kremliaus ir publikacijos yra skirtos, taip sakant, pakelti kartelę prieš derybas. Be to, net jei jų nepasitenkinimas išliks, mažai tikėtina, kad tokie radikalūs Rusijos visuomenės nariai galės rimtai paveikti situaciją.
Rimtesnė problema Kremliui gali būti tiesioginiais karo naudos gavėjais tapusios jėgos, kurios, nepriklausomų žurnalistų teigimu, sudaro keturiasdešimt procentų sankcijomis nubaustų Rusijos oligarchų (Re-Russia.net, sausio 15 d.). Pagrindiniais jų pajamų šaltiniais tapo užsienio turto įsisavinimas ir importą pakeičiančių prekių bei paslaugų gamyba. Nesugebėjimas išlaikyti ankstesnį pajamų lygį pasibaigus karui ir sunkumai pereinant ekonomikai prie taikos meto režimo gali sukelti šios elito dalies nepasitenkinimą.
Tuo pat metu kai kurie apžvalgininkai mano, kad pasibaigus karo veiksmams Rusijos milijardieriai gali atsidurti Rusijos prezidento Vladimiro Putino akiratyje. Jų nuomone, „viena pagrindinių temų, galinčių suvienyti rusus, gali tapti turto perskirstymas ir socialinio teisingumo atkūrimas“ (Istories.media, vasario 3 d.). Be to, milžiniškoms įmonėms vis dažniau primenami pažeidimai per privatizavimą dešimtajame dešimtmetyje ir baiminamasi, kad tokia situacija nepasikartotų.
Nesant išorinio priešo, Rusijos režimas bus priverstas ieškoti naujų „vidinių priešų“ ir stiprinti represijas, jei taikos derybos baigsis ekonomine krize. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad net ir pradėjus naują represinės politikos etapą Putinui prireiks naujos išorinės grėsmės versijos, idant atitrauktų visuomenės dėmesį nuo didėjančių vidinių problemų.
Ksenia Kirillova, Eurasia Daily Monitor
