Kauno rajono mero Valerijaus Makūno išskirtinis interviu portalui kaunieciams.lt
Ar jau apsisprendėte dėl kandidatavimo kitai kadencijai? Jei nuspręstumėt nekandidatuoti, kuo užsiimtumėt?
Kalbėti apie mano kandidatavimą anksti, nes iki šiol lieka neaiškus merų rinkimų teisinis reguliavimas. Pretendentų į mero postą kėlimo ir rinkimų sąrašo sudarymą tvarką nustato Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) statutas.
Vasarį LSDP Kauno rajono skyrius paskirs rinkimų štabą ir jo vadovą. Iki liepos 1 d. bus parengtas skyriaus rinkimų programos projektas, kuris bus patvirtintas visuotiniame skyriaus susirinkime lapkričio 20 d. Iki to laiko bus reitinguojamas sąrašas ir keliami galimi pretendentai į mero poziciją. Neabejoju, kad tokių bus ne vienas.
Savivaldoje vien tik mero pastangų neužtenka, čia svarbiausia komandinis darbas. Todėl mes darysime tai, ką darėme ir per ankstesnius savivaldos rinkimus: stiprinsime rinkimų sąrašą nepartiniais bendruomenių lyderiais, kompetentingais specialistais ir skirsime didelį dėmesį programai parengti. Ji bus konkreti: kiekvienoje iš 25 seniūnijų sieksime įgyvendinti tai, kas tam kraštui opiausia. Žmonės nemėgsta abstrakčių pažadų, todėl visada įvertiname realias galimybes ir pagal tai sudėliojame prioritetus.
Kokie pagrindiniai konkurentai siekiant šio posto?
Politinės partijos kels savo kandidatus, o kokie jie bus sužinosime tik rudenį. Galimybių tapti merais turi ir nepriklausomi kandidatai, tačiau be rimtos komandos jiems savivaldoje dažnai būna sunku ką nors nuveikti – svarbiausius sprendimus priima savivaldybės Taryba.
Kauno rajono gyventojų sankloda labai įvairi, tai atsispindi ir savivaldos rinkimuose, kuriuose dažniausiai konkuruoja socialdemokratai, konservatoriai, liberalai ir valstiečiai žalieji. Tokį spektrą dabar turime savo Taryboje, o koks jis bus po kitų savivaldos rinkimų, priklausys nuo rinkėjų.
Ar yra vilčių, kad Kauno rajonas ir miestas, kuriam vadovauja Visvaldas Matijošaitis, galiausiai susitars dėl darželių?
Koks galėtų būti kompromisas?
Kauno miesto savivaldybės sprendimą diferencijuoti darželių kainas pagal gyvenamąją vietą Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius apskundė, o Regionų apygardos administracinis teismas patvirtino, kad toks sprendimas neteisėtas ir diskriminuojantis. Manau, kad aiškesnės priėmimo į darželius tvarkos reikia visoms Lietuvos savivaldybėms, kurios susiduria su panašia problema.
Nesvarbu, kokioje savivaldybėje žmogus gyvena, jis turi teisę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, todėl mes neskirstome gyventojų į „savus“ ir „svetimus“. Juo labiau vaikų. Kai kuriuos Kauno rajono darželius lanko ir Kauno miesto, Raseinių, Kėdainių, kitų savivaldybių vaikai, ir dėl to nekeliame problemų. Darželių problemą bendradarbiavimo pagrindais sprendžiame kartu su Jonavos rajono savivaldybe.
Darželių problema mūsų kraštui opi dėl itin sparčios plėtros, su kuria nelengva suspėti. Registrų centro duomenimis, šių metų gruodžio 3 d. Kauno rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę daugiau kaip 105 tūkst. gyventojų. Demografinis pokytis per 6 pastaruosius metus – 10 tūkst. gyventojų. Vien tik per 2021 metus ūgtelėjome 2 787 gyventojais.
Daugiausiai tai jaunos šeimos, kurioms svarbu pasirūpinti savo atžalomis. Tai puikiai suprantame ir mes. Vien tik per 2020-2021 metus pastatėme arba rekonstravome 8 ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir sukūrėme maždaug 2 tūkst. vietų darželinukams. Nežinau ar Lietuvoje yra kita savivaldybė, išskyrus sostinę Vilnių, galinti lygintis tokiais skaičiais. Žinoma, ties tuo neketiname sustoti.
Didžiuliai pokyčiai vyksta ir versle. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis šių metų sausio 1 d. Kauno rajone veikė 3 605 verslo subjektai, vien per praėjusius metus jų padaugėjo net 281. Tokio spartaus augimo dar nebuvo nė vienais metais.
Kalbant apie santykius su regiono savivaldybėmis reikėtų akcentuoti ne konkurenciją, o bendradarbiavimą, kooperaciją, išteklių konsolidavimą. Tai liečia ne tik darželius, bet ir transporto sistemą, turizmo maršrutus, infrastruktūros projektus, kultūros, švietimo, socialines paslaugas. Šiuo keliu jau seniai eina pažangiausios Europos šalys. Tą mėginame daryti ir su savo kaimynais, ypač Jonavos, Kauno miesto, Prienų, Kazlų Rūdos savivaldybėmis.
Kokie svarbiausi projektai bus įgyvendintini rajone iki šios kadencijos pabaigos?
Kačerginės ir Zapyškio mokyklų modernizavimas, Mastaičių baseino rekonstrukcija bei pradinės mokyklos su darželiu statyba yra didieji šių metų projektai, kuriuos įgyvendiname pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. Įgyvendinus šiuos projektus ugdymo sąlygos ypač pagerės pietvakarinės Kauno rajono dalies vaikams.
Didžiulė plėtra vyksta Ringaudų ir Akademijos seniūnijose. Stinga vietų ir pradinukams, ir gimnazistams, todėl svarstome įvairias galimybes, kurios įgalintų modernizuoti ir išplėsti Akademijos Ugnės Karvelis gimnaziją. Tai darome partnerystėje su Vytauto Didžiojo universitetu. Jei ne šiemet, tai kitąmet tokie darbai turėtų pajudėti.
Panaši situacija ir kitame Nemuno krante – Raudondvario seniūnijoje. Šalia Raudondvario gimnazijos įrengsime nacionalinius reikalavimus atitinkantį stadioną su 1500 vietų tribūnomis. Jame galės sportuoti ne tik Raudondvario bendruomenė, bet ir treniruotis Lietuvos futbolo A lygoje Kauno rajonui atstovaujantis „Hegelmann“ klubas. Gimnazijos modernizavimo klausimai taip pat yra mūsų darbotvarkės prioritetuose.
Pradinės mokyklos gyvybiškai reikia Domeikavoje, kurios gyventojų skaičius perkopė 10 tūkst. Mokyklos projekto rengimas jau yra baigiamojoje fazėje.
Nepamirštame ir atokesnių ugdymo įstaigų. Šiemet renovuosime Vandžiogalos gimnazijos pastatą, o kitame etape – ir stadioną. Vilkijos gimnazijos ir Garliavos Jonučių progimnazijos pastatai taip pat bus apšiltinti.
Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos stadiono rekonstrukcija jau beveik baigta.
Darželinukams taip pat turėsime staigmenų. Šiemet baigsime atnaujinti ir modernizuoti Neveronių ir Zapyškio vaikų darželius. Naujo darželio pastatas jau kyla Užliedžių seniūnijoje.Visi šie darbai susiję su sparčiai augančio mūsų krašto specifiniais poreikiais. Sociologinį tyrimą atlikęs profesorius Gediminas Merkys pastebėjo, kad Kauno rajonas yra vieta, kur sparčiai formuojasi vidurinė klasė.
Čia žmonės geriau nei vidutiniškai Lietuvoje vertina savo šeimos ūkio materialines/finansines galimybes. Net 96,1 proc. jų neturi planų kur nors emigruoti, kai tuo metu kai kuriose savivaldybėse emigruoti norėtų kas trečias ar ketvirtas gyventojas.
„Gerovės juosta“ arba „lašinių diržu“, pasak G. Merkio, galima vadinti priemiesčių seniūnijas ir kurortinės teritorijos miestelius: Kačerginę, Kulautuvą, Zapyškį.Šie faktai džiugina, tačiau ir kelia tam tikrų iššūkių. Jauni žmonės yra itin reiklūs: jie nori gerovės čia ir dabar. Jų lūkesčiai dažnai būna gerokai didesni, nei realios galimybės, tačiau mes ieškome greitesnių ir lankstesnių sprendimų, kaip juos patenkinti.
Viešųjų paslaugų kokybę svarbu tobulinti nuolat, todėl ženkliai daugiau lėšų skirsime keliams, gatvėms, dviračių takams, vandentvarkos projektams, pavėžėjimo, aplinkosaugos problemoms spręsti. Šiam tikslui pasitarnaus ir pernai pradėjęs veikti Savivaldybių infrastruktūros įstatymas, kuris per vienus metus mums padėjo sukaupti papildomus 1,7 mln. eurų.
Ypač daug dėmesio reikia urbanizuotoms teritorijoms: Užliedžių, Ringaudų, Domeikavos, Akademijos, Garliavos seniūnijoms. Partnerystėje su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu Giraitėje įrengsime parką. Panašus parkas su vietos bendruomene jau kuriamas Ramučiuose. Šiek tiek kitokiomis problemomis gyvena nuo miesto labiau atitolusios seniūnijos – Čekiškė, Vilkija, Vandžiogala, Ežerėlis, Taurakiemis. Jose daugiau senyvo amžiaus žmonių, socialinės atskirties, vadinasi reikia daugiau socialinės paramos, paslaugų prieinamumo.
Gal Lietuvoje būtų sveika peržiūrėti savivaldos statusą ir biudžeto sandarą? Dabar, daugelio apžvalgininkų ir ekspertų nuomone, savivaldybės gerovė ir finansai pernelyg priklauso nuo to kaip konkretus meras sugeba prieiti prie vyriausybės ir daugiau „išsimušti”.
Demokratinė savivalda yra tema, kuri visada sulaukia aštrių diskusijų. Apie tai, kad savivalda reikia labiau pasitikėti ir suteikti jai daugiau teisių, kalbame seniai.
Praėjusių metų gruodį kartu su žurnalu „IQ“ šia tema surengėme forumą. Jame savo mintimis pasidalijo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, Susisiekimo ministerijos Kelių ir transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius, LR Seimo nariai, žinomi verslininkai, sociologai.
Šiandien savivaldybės atlieka dvejopas funkcijas: savarankiškas ir valstybės deleguotas. Pažvelgus į įstatymus, tampa akivaizdu, kad savarankiškumo savivaldybėms dažnai nelieka: funkcijos priskiriamos, o pinigus skirsto ministerijos. Dažnai jų tiesiog nepakanka. Mūsų savivaldybės turi mažiau galimybių savarankiškai skolintis, administruoti mokesčius. Pavydžiai žiūrime į Vokietiją, Lenkiją, Daniją, kur savivaldybės pačios valdo savo finansus.
Lietuvos savivaldybių biudžeto formavimo sandaros tvarka taip pat kelia abejonių, nes gyventojų pajamų mokesčio dalis perskirstoma taip, kad dalis ekonomiškai aktyvesnių savivaldybių surinktų lėšų atitenka mažesnėms. Savivaldybės neskatinamos pritraukti daugiau investicijų. Manau, kad dėl tokio Lietuvoje veikiančio savivaldos modelio prarandama daug galimybių sparčiau plėtotis ir siekti didesnės gerovės.
Savo teritorijoje, Karmėlavos seniūnijoje, turime nacionalinės reikšmės objektą – Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Suprasdami valstybės ekonominę politiką, prisidedame prie šios zonos infrastruktūros projektų. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl išankstinio žemės nuomos mokesčio sumokėjimo už išnuomotą LEZ žemę prisideda prie inžinerinių tinklų plėtros ir naujų darbo vietų kūrimo.
Ko tikitės iš Vilniaus? Valdžios centrinės?
Norėtume didesnio centrinės valdžios supratimo tais klausimais, kurie mūsų augančiam kraštui itin opūs – didesnės paramos sprendžiant švietimo, kelių infrastruktūros, aplinkosaugos problemas. Pavyzdžiu galėtų būti Karmėlavoje veikiantis Kauno oro uostas ir ta pati LEZ – objektai, kuriantys didelę pridėtinę vertę visai valstybei. Deja, valstybė dažnai pamiršta, kad šalia pramonės objektų gyvenantiems žmonėms blogėja gyvenimo kokybė, neieškoma būdų, kaip tuos nepatogumus kompensuoti.
Opioms problemoms spręsti reikia visų valdžios grandžių susiklausymo, supratimo ir bendradarbiavimo. Tai akivaizdu ypač dabar, kai tų problemų mūsų valstybėje susikaupė kaip niekada daug.
Kauno rajonas, kaip ir miestas, dabar Europos kultūros sostinė. Ką svarbaus atneš rajonui šie metai?
Kauno rajono tikslas partnerystėje su Kauno miestu – atskleisti ir parodyti Europai tai, kas miesto industriniams bruožams suteikia jaukumo, šilumos, kas užgrūdinta istorijos kalvėje ir pritaikyta šiandienai, kas daro mus išskirtiniais.
Todėl siūlome tai, ką laikome savo aukso fondu: gražią gamtą, unikalius miestelius ir šimtametes tradicijas.
Svečius pirmiausiai kviečiame į kurortinę teritoriją, kuri apjungia Kulautuvą, Kačerginę ir Zapyškį. Į šiuos miestelius iš Kauno jūs galėsite atvykti automobiliu, atplaukti laivu arba atminti dviračiu. Čia ne tik įkvėpsite gaivaus pušynų oro, bet ir galėsite atsigaivinti šaltinio vandeniu, pasigrožėti medinėmis tarpukario vilomis, išmėginti pėsčiųjų trasas.
Kauno rajonas – tai net 24 piliakalniai ir miškuose išlikusios partizanų žeminės, Jiesios kraštovaizdžio draustinis ir Kauno marių regioninis parkas, Kauno tvirtovės fortai ir technikos paveldo muziejus Bernatoniuose.
Zapyškis didžiuojasi Lietuvos bažnyčių motina tituluojama Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vilkija – etninės kultūros muziejumi. Kulautuvoje veikia moderniausia Baltijos šalyse kardiologijos ir neurologijos reabilitacijos ligoninė, todėl galime vystyti ir medicininį turizmą.
Raudondvario dvare įsikūręs Kauno rajono muziejus ir Menų inkubatorius. Tai erdvė, kurioje vyksta didžiausios mūsų krašto šventės, skleidžiasi profesionalusis menas.
Europos kultūros sostinės spektrą mes praturtinsime renginiais, kasmet sulaukiančiais vis daugiau dalyvių ir svečių iš kitų miestų, mūsų užsienio partnerių. Tai Zapyškio aitvarų festivalis, tūkstančius klausytojų sutraukiantis dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“ Kulautuvoje, tarptautinės šunų kinkinių varžybos Jadagoniuose.
Samyluose kasmet rengiamas festivalis „Pėdos marių dugne“ pasakoja skaudžias Nemuno užtvindytų kaimų istorijas. Tai – tikras lobis etninės kultūros mėgėjams.
„Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas padėjo pritraukti į Pakaunės miestelius Europos menininkus, padaugėjo bendrų renginių su miestu – tai „Contempo“, Istorijų festivaliai. Zapyškyje vystomas modernus kraštovaizdžio dizaino projektas – plaukiojantis sodas.
Mūsų žmonės atviri ir draugiški, todėl su didžiausiu malonumu pristatysime savo kraštą ir čia puoselėjamas tradicijas.
