Planus apmokestinti įvažiavimą į Kauno senamiestį ir kitaip riboti judėjimą miesto centre savivaldybė pirmiausia grindžia ekologiniais argumentais ir pabrėžia, kad jokie konkretūs planai dar nėra patvirtinti. Portalas „kauniečiams.lt“ domėjosi ar tikslas yra tiesiog papildyti miesto biudžetą ar finansuoti kažką konkretaus.
Tikslas – žaliasis kursas?
„Pačių taršiausių automobilių apmokestinimas tėra viena iš svarstomų galimybių, tačiau konkretūs sprendimai dėl to dar nepriimti ir čia taip pat galimos kitos alternatyvos, susijusios su eismo ribojimais,“ – portalui „kauniečiams.lt“ sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius:
Pasak M. Matusevičiaus 2019 m. Kauno mieste buvo parengtas Darnaus judumo planas. Viena iš jo priemonių yra zona be CO2. „Šiam projektui kaip tik šiuo metu rengiami pirkimo dokumentai, kad iki 2023 metų vidurio jis būtų įgyvendintas Kauno mieste. Pirmasis šios priemonės (zona be CO2) etapas aprėpia būtent Kauno senamiestį. Ilgainiui ši teritorija išsiplėstų ir apimtų likusią centrinę miesto dalį, tačiau tam būtina atitinkama infrastruktūra, kuri padėtų eismo dalyviams patogiai ir greitai aplenkti miesto centrą, jeigu jų kelionės tikslas yra kitoks,“ nurodė jis.
Į klausimą – ar iš planuojamos rinkliavos surinktos lėšos būtų naudojamos finansuoti kažkokioms tikslingoms investicijoms ar sumetamos į bendrą biudžeto katilą –kol kas atsakoma labai aptakiai. Tiesa, viena investicijų kryptis visgi įvardijama konkrečiai.
„Vienas pagrindinių tam reikalingų objektų – vadinamasis Kėdainių tiltas. Projekto tikslas – sumažinti automobilių skleidžiamą oro bei triukšmo taršą senamiestyje ir centre. Vykdant viešuosius pirkimus bei įgyvendinant projektą, numatyta remtis geriausia Vakarų Europos miestų patirtimi ir tinkamus principus bei metodikas pasitelkti Kaune.,“ – sako V. Matusevičius.
Paklaustas įgyvendinant šiuos planus neištiks tai, kas ištiko Vilniaus senamiestį, kur merijos įvestas „kilpinis“ judėjimas gerokai suglumino net visko mačiusius taksistus ir policininkus, M. Matusevičius sakė:
„Kiekvienas miestas sprendimus renkasi individualiai pagal esamą situaciją, nusistatytus kriterijus bei tikslus, kurių galima siekti skirtingais būdais. Todėl Kauno atvejį lyginti su Vilniaus sprendiniais būtų gana neobjektyvu.“
Opozicija žada domėtis
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai Kauno miesto taryboje atstovaujanti Edita Gudišauskienė teigia, kad galimo rinkliavos panaudojimas yra pats svarbiausias klausimas.
„Kai buvo įvedama rinkliava miesto infrastruktūros plėtrai – viskas sukrito į bendrą katilą. Mūsų, kaip frakcijos pozicija yra aiški – jei įvedama tikslinė rinkliava, turi būti aiškiai nustatyta kaip ji bus panaudota finansuojant numatytą jos tikslą. Deja, šios informacijos mes kol kas neturime – žinome tik tiek, kiek parašo žurnalistai. Toks jau yra miesto valdančiųjų valdymo ir bendravimo stilius. Opozicija nėra kviečiama rengiant sprendimus, su ja nesitariama. Tikrai ketiname į frakciją kviestis ir poną M. Matusevičių, kad pasidalintų planais,“ – sakė opozicionierė.
Informacija apie galimas rinkliavas sudomino ir Lietuvos socialdemokratų atstovę Seime, kaunietę Orintą Leiputę, kuri iri nesigiria informacijos pertekliumi. „Kol kas galiu pasakyti tiek, kad dabar formuluojamas paklausimas miesto savivaldybei,“ – lakoniškai rašė ji redakcijai.
***
Portalas „kauniečiams.lt“ tikėjosi gauti ir miesto politinės valdžios komentarą apie šiuos planus ar bent jų gaires.
Tačiau panašu, jog mero aplinkos bendravimo su interesantais stilius primena sovietinių laikų anekdotą. Kam berašytum paklausimą apie namų valdybos viršininko (atitinka dabartinį seniūną) – nesvarbu. Klausi miesto vykdomojo komiteto vadovo (atitinka dabartinį merą) – atsakys namų valdybos viršininkas. Klausi Komunistų partijos sekretoriaus Vilniuje – atsakys namų valdybos viršininkas. Klausi Generalinio sekretoriaus Maskvoje (atitinka dabartinį Vladimirą Putiną) – atsakys namų valdybos viršininkas. Klausi JTO generalinės asamblėjos – atsakys namų valdybos viršininkas. Taip ir čia – kiek norėtum mero politinės vizijos – atsakys tas pats valdininkas.