Pandemija bei karantinas paveikė kiekvieną individą ir visas visuomenės grupes. Vieniems iškilusius iššūkius sekasi įveikti lengviau, iš kitų tai pareikalauja didesnių pastangų. Karantinas turėjo įtakos didžiajai daliai šeimų: tvyrojo nežinomybė, įtampa, nuolat skatinama baimė. Dalis tėvų neteko pajamų, darbo, beveik išnyko socialinis gyvenimas, o žmonės ilgą laiką buvo ir tebėra apriboti nedidelėje erdvėje savo būstuose.
Pakitusi realybė keičia nusistovėjusią tvarką šeimose
„Šeimoms teko pertvarkyti savo darbo, poilsio režimą, susidėlioti naują dienotvarkę, darbotvarkę. Daug iššūkių kilo toms šeimoms, kurių vaikai mokosi nuotoliniu būdu, ypač pradinukai. Žinoma, tokioje situacijoje galima rasti ir teigiamą aspektą – šeimos buvo priverstos daugiau laiko praleisti kartu ir kai kurioms tai tapo atradimu. Tėvai su savo vaikais užmezgė geresnį santykį, atsirado bendrų veiklų, interesų, vieni kitus „pamatė“. Dalis žmonių atrado internetinį bendravimą, naujas galimybes mokytis, tobulėti nuotoliniu būdu“, – pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja vaikų ir paauglių psichiatrė Jurgita Radzevičienė.
Vis dėlto, anot medikės, pažeidžiamose šeimose padaugėjo agresijos, smurto išraiškų. Vaikai liko uždaroje šeimos erdvėje, todėl nebėra, kas pastebėtų ir sureaguotų į netinkamą elgesį, nes socialiniai darbuotojai, kurie anksčiau gana dažnai lankydavo vaikus ir šeimas, šiuo metu daugiausiai konsultuoja nuotoliniu būdu ir gyvai nebemato, kas vyksta namuose. Daugelio specialistų pabrėžiama, jog problemų kelia ir tas faktas, kad vaikai prie ekranų praleidžia labai daug laiko.
„Pamokos vyksta visą dieną, vėliau reikia atlikti namų darbus, todėl dažnai net pradinukas prie ekrano praleidžia 6-8 valandas. Mokslininkai įrodę, jog ekranai vaikams yra žalingi, ypač ilgesnį laiką, todėl mažiems vaikams, buvimas priešais ekranus neturėtų būti ilgesnis nei 3 valandos per dieną, o dabar pradinių klasių mokiniai prie jų praleidžia daug daugiau laiko“, – kalba Jurgita Radzevičienė.
Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė atkreipia dėmesį ir į sumažėjusio fizinio aktyvumo žalą. Vaikai mažiau būna gryname ore, o mokslo įrodyta, jog fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik fizinei, bet ir psichinei vaiko sveikatai, jo emocinei būsenai.
Paaugliams trūksta buvimo su bendraamžiais
Kalbant apie paauglius, J. Radzevičienė neabejoja, kad ir jie patiria nemažai sunkumų. Jų natūralus raidos etapas yra buvimas su bendraamžiais, grupėje, kur paaugliai gali mokytis naujų įgūdžių, kurių jiems prireiks suaugusiųjų gyvenime: draugauti, spręsti konfliktus. Grupėje jie formuoja požiūrį į gyvenimą, į pasaulį, savo moralines ir etines nuostatas.
„Viso to mūsų paaugliai šiuo metu neteko. Išliko internetinis bendravimas, kuris iš dalies šiek tiek gali kompensuoti to būriavimosi trūkumą. Todėl natūralu, jog dalis paauglių jaučiasi vieniši, liūdni, nelaimingi, gyvenantys neįdomų gyvenimą. Jie neteko savo užklasinės veiklos, pomėgių, sporto. O kita dalis paauglių linkusi maištauti – priešintis taisyklėms, reikalavimams. Jie susirenka būriais, nesilaiko saugaus atstumo, nedėvi kaukių ir taip, deja, rizikuoja tiek savo, tiek savo artimųjų sveikata“, – aiškina gydytoja.
Vaikų psichikos sveikatos būklė pablogėjusi, bet pagalba yra
Medikė pastebėjo, jog prasidėjus karantinui, žmonės sustojo, sukluso, išsigando ir mobilizavosi. Tuo metu buvo sumažėjęs ir psichologinės bei psichiatrinės pagalbos poreikis, tačiau paskutiniu metu pastebima dekompensacija: visi pavargo, padažnėjo kreipimasis į psichikos sveikatos specialistus. Vaikai į Santaros klinikų Vaiko raidos centrą atvyksta sunkesnės būklės, su užleistomis problemomis. Jie būna negavę reguliarios psichologinės pagalbos. Vaikų ir paauglių psichiatrai taip pat kurį laiką daugiausiai konsultavo tik nuotoliu būdu, todėl daugelio būklės niuansų galima buvo ir nepastebėti.
„Į mūsų Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių dažniau kreipiasi paaugliai su savižala, suicidinėmis mintimis ir ketinimais. Sulaukiame pacientų, kurie, būdami jautresni ar sunkiau prisitaikantys prie susiklosčiusių aplinkybių, savo emocijas bando malšinti svaigindamiesi. Visiems pacientams stengiamasi padėti, tačiau juk į ligoninę pakliūva tik nedaugelis. Manau, kad vaikų psichinė būklė tikrai yra pablogėjusi ir vėliau galima tikėtis daugiau šios situacijos pasekmių, nes kurį laiką vaikai adekvačios pagalbos negavo. Šiuo metu sumažėję fizinio aktyvumo ir bendravimo galimybės, todėl išties vaikai jaučiasi liūdnesni, vienišesni ir tai turi neigiamos įtakos jų savijautai“, – dėsto J. Radzevičienė.
Vaikų ir paauglių psichiatrė skatina tėvus pasikalbėti su vaikais apie susidariusią situaciją, apie koronavirusą, apie ligą. Vaikui reikia suprantamai paaiškinti, kodėl reikia laikytis karantino ar mokytis nuotoliniu būdu, nuraminti jį.
Tėvai gali padėti savo vaikams
Labai svarbu pastebėti, jeigu keičiasi vaiko emocinė būsena ar jo elgesys: vaikas tampa liūdnesnis, labiau užsidaręs, sutrinka jo miegas, prasčiau valgo. Tada nereikėtų baimintis kreiptis į specialistus. Pirmiausiai – į psichologus, nes vaikų amžiuje daugelį psichikos sveikatos problemų galima išspręsti pasitelkus psichologinius būdus. Net ir sunkesnių sutrikimų atveju pirmiausiai yra taikoma psichoterapija ir tik po to, jeigu būklė yra pakankamai sunki ir psichoterapija nepakankamai padeda, vaikui skiriami vaistai. Daugelis psichologų dirba ir karantino metu, teikia nuotolines konsultacijas, kurios puikiai atstoja „gyvas“, kontaktines konsultacijas, ypač jei specialistas su vaiku jau yra užmezgęs ryšį ir vaikas yra motyvuotas dirbti. Nuotolinės konsultacijos veikia, tačiau vaikas turi gebėti pakankamai ilgai išlaikyti dėmesį prie ekrano. Jeigu yra didesnių problemų, galima konsultuotis ir su vaikų psichiatrais – dauguma specialistų šiuo metu dirba ir nuotoliniu būdu, ir gyvai priima bei konsultuoja šeimas ir vaikus.
Gydytoja akcentuoja, jog vaikui reikia fiziškai ir emociškai saugios, jį palaikančios aplinkos, mylinčių tėvų. Vaikams, aišku, reikia bendraamžių, bet tai šiuo metu užtikrinti daug sunkiau. Galima leisti vaikui susisiekti, susiskambinti su draugu, pasikalbėti, gal net drauge pažaisti kokį nors žaidimą internetu. Reikia nepamiršti ir kiek įmanoma išlaikyti vaiko darbo bei poilsio režimą, pasirūpinti visaverčiu maistu, užtikrinti kokybišką miegą bei fizinį aktyvumą ir dauguma sėkmingai įveiks šį karantiną bei visus jo iššūkius.
VUL Santaros klinikos (PS) informacija
