Trys stačiatikių bažnyčiai priklausantys lietuvių dvasininkai, kritikuojantys Rusijos karinę invaziją Ukrainoje bei patriarchą Kirilą, pasitraukė iš pareigų. Apie tai penktadienį pirmasis pranešė naujienų portalas bernardinai.lt. Kaunietis kunigas pateikė savo komentarą.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės.
Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje vėliau nurodė, kad šie sprendimai yra susiję „išskirtinai su vidaus Bažnyčios reikalais“.
„Jokios išorinės aplinkybės priimtiems sprendimams įtakos neturėjo“, – rašoma komentare. V.Mockus iki šiol ėjo Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kanclerio bei Vilniaus dekano pareigas, taip pat buvo Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedros klebonas.
Jis po Rusijos invazijos į Ukrainą, kaip arkivyskupijos atstovas spaudai, ne kartą viešai pareiškė, kad Lietuvos ortodoksai smerkia Rusijos agresiją bei šios šalies vadovus dėl pradėtų karo veiksmų.
Kaip nurodo Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje, dėl kanclerio statuso paaukštinimo ir vyskupijos bei Vilniaus miesto dekano statuso ir kompetencijų išplėtimo Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus įsakymu šias pareigas pradėjo eiti vikaras Trakų vyskupas Amvrosijus.
„Taip pat, vadovaujantis prieš aštuonerius metus metropolito Inokentijaus priimtu įsakymų, dekanui privaloma eiti klebono pareigas Mergelės Marijos Užmigimo (Dangun Ėmimo) katedroje. Dėl šios priežasties augziliaras Trakų vyskupas Amvrosijus buvo paskirtas šios katedros klebonu“, – rašoma komentare.
„Kiti du kunigai anksčiau buvo pateikę prašymus dėl atleidimo ir paskyrimo į atsargą. Šie kunigų prašymai buvo patenkinti“, – teigiama jame. V.Dauparas pirmasis iš Lietuvos ortodoksų pasmerkė patriarcho Kirilo žodžius, o dėl jo skleidžiamos „rusiškojo pasaulio“ jau anksčiau buvo savo iniciatyva atsitraukęs iš aktyvios veiklos Lietuvos vyskupijoje.
Taip pat aktyviai Rusijos agresiją smerkiantis ir patriarchą kritikuojantis G. J. Sungaila lig šiol tarnavo vikaru Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedroje, buvo ortodoksų leidinio vyr. redaktorius. V.J. Sungaila portalui bernardinai.lt nurodė, kad Bažnyčios komentaruose „yra dalis tiesos“.
„Mes parašėme tokius pareiškimus. Aš asmeniškai rašiau taip: aš, tarnaudamas Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) parapijoje, negaliu liturgijoje minėti patriarcho Kirilo, man tai prieštarauja sąžinei. Negaliu jo vadinti „didžiuoju ponu ir mūsų tėvu“. O jeigu ir toliau reikės tai daryti, aš išeinu“, – sakė jis.
Dvasininko teigimu, dabartinė situacija kelia klausimų, nes metropolitas Inokentijus tuomet siūlė neskubėti ir dar pagalvoti, o dabar prašymus patenkino. V. Mockus penktadienį žurnalistams sakė nutaręs pasitraukti iš pareigų, nes dabartinėje situacijoje per maža būti prieš karą, privalu moraliai įvertinti tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Žmonės kenčia, ateina pasimelsti už nužudytus savo artimuosius, kuriuos nužudė karo metu, kaip tu gali žiūrėti jiems į akis ir palaikyti patriarchą, kuris taip kalba“, – sakė G. J. Sungaila.
Jis tvirtino, kad po to, kai per vieną renginį įsisegė širdutės, nudažytos Ukrainos vėliavos spalvomis, formos ženkliuką, sulaukė kolegų dvasininkų žinučių, ar jis palaiko Stepaną Banderą.
„Pasiekta tam tikra riba (…) Man šlykštu klausyti, ką sako patriarchas. Aš neturėjau progos pasisakyti, tik savo puslapyje feisbuke, bet dabar kai kunigai vienas po kito dėl spaudimo pradėjo atsistatydinti, irgi ketinu tai padaryti, kad pareikščiau savo solidarumą. Kitaip negaliu pasielgti“, – žurnalistams sakė kunigas Vladimiras.
Kovo viduryje Lietuvos stačiatikių bažnyčia pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir žadėjo siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos.
„Kaip jau pastebėjote, mudu su patriarchu Kirilu turime skirtingą požiūrį į Rusijos vykdomą politiką ir skirtingai interpretuojame pastaruosius įvykius. Patriarcho pasisakymai apie karą Ukrainoje – tai jo asmeninė nuomonė, tačiau mes Lietuvoje su juo nesutinkame“, – tuomet teigė Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus.
Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas.
Katalikų kunigo kauniečio Roberto Grigo komentaras:
„<…> Viena aišku, kad bent jau Maskvos patriarchatas yra tapęs labai priklausomas nuo esamos politinės valdžios. Kaip, beje, buvo ir sovietmečiu. Kitokių, negu kremliaus „generalinė linija”, politikos, įvykių vertinimų, ten nebuvo anksčiau, nėra ir dabar. Yra geravalių stačiatikių tikinčiųjų, eilinių kunigų, kurie Rusijoje viešu pareiškimu pasmerkė karą prieš Ukrainą. Tačiau Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovybė veikia kaip kremliaus diktatorių filialas. Kiek įstengs pasipriešinti tokiam stačiatikybės vertimui Rusijos režimo tarnaite Lietuvos stačiatikiai – greitai pamatysime. Rusijos karą Ukrainoje pasmerkusių ortodoksų kunigų atleidimai nėra viltį teikiantys ženklai.“
Istoriko Tomo Baranausko komentaras:
Stačiatikių bažnyčiai apskritai yra būdingas didesnis priklausomumas nuo valstybinės valdžios, nei katalikų bažnyčiai. Popiežius, skirtingai nuo Konstantinopolio patriarcho, turėjo savo valstybę, kuri garantavo jo politinį savarankiškumą.
Šio karo prieš Ukrainą kontekste, kai Maskvos patriarchas Gundiajevas-Kirilas atvirai parėmė Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje, Maskvos patriarchatas tapo ne šiaip nuo Rusijos valdžios priklausoma, bet ir nusikalstama struktūra, kuri kelia grėsmę valstybių, kuriose veikia, nacionaliniam saugumui. Lietuvos stačiatikiai kuo greičiau turėtų atsikratyti šios gėdingos priklausomybės
Rusios stačiatikių metropolito persikėlimas į Maskvą XIV a. labai pasitarnavo Rusijos vienijimo apie Maskvą idėjai, tačiau tai atspindėjo ir bažnytinės bei pasaulietinės valdžios susiliejimą Maskvoje. Dar Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, iš Konstantinopolio patriarcho reikalaudamas Lietuvai ir jos sąjungininkams Rusioje atskiro metropolito, skundėsi Maskvos metropolito Aleksijaus aršiu politiniu angažuotumu Maskvos naudai.
XVI a., kilus reformacijos sąjūdžiui, kai kurie ir Vakarų Europos valdovai parėmė reformaciją be kita ko dėl to, kad siekė sukurti mažiau nuo Romos popiežiaus, bet daugiau nuo jų priklausomas bažnyčias. Vis dėlto niekur bažnyčios priklausomybė nuo valstybinės valdžios nepasiekė tokio lygio, kaip Rusijoje. Nuo pat Maskvos patriarchato įkūrimo, kurio pirmuoju patriarchu 1589 m. tapo caro Boriso Godunovo statytinis Jovas, ta priklausomybė tik didėjo.
Petras I išvis panaikino patriarcho postą ir 1721 m. vietoj jo įsteigė Švenčiausiąjį sinodą, kuriame dalyvavo ir pasaulietinis imperatoriaus skirtas ober-prokuroras. Tuo pačiu metu Petras I linksminosi, savo pramogai sukurdamas „Visų juokdariausią, visų girtuokliausią ir pamišėliškiausią soborą“, kuris parodijavo bažnytines struktūras, o pats Petras I, kaip jo narys, vadino save „Pachom-Pichaichujumi“ (galima sakyti, tai buvo Putino pravardės „Chuilo“ provaizdis).
Bolševikai panaikino Švenčiausiąjį sinodą, ir buvo atkurtas patriarcho postas, nuo tol visiškai kontroliuojamas ateistinės bolševikų valdžios. Sovietmečiu aukščiausi Rusijos Stačiatikių bažnyčios hierarchai privalėjo bendradarbiauti su KGB. Ne išimtis ir Vladimiras Gundiajevas, kuris 2009 m. tapo Maskvos patriarchu Kirilo vardu. Tai – visiškai atsidavęs KGB, FSB ir Putinui žmogus, kaip žinia, savo „dvasiniu“ autoritetu, parėmęs ir dabartinį Putino karą Ukrainoje.
Nenuostabu, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą, vykdoma nuo 2014 m. paskatino ukrainiečius sukurti savą stačiatikių bažnyčios organizaciją, o Maskvos patriarchatui priklausanti Ukrainos stačiatikių dalis, iki tol dominuojanti, liko mažumoje.
Tačiau dabar prieš Gundiajevo politiką pasisakė ir Maskvos patriarchato Kijevo metropolitas, ir Lietuvos metropolitas, ir daugelis kitų nuo Maskvos patriarchato priklausomų bei nepriklausomų stačiatikių hierarchų pasaulyje. Vis dėlto akivaizdu, kad pavaldumas Maskvos patriarchatui yra problema.
Šio karo prieš Ukrainą kontekste, kai Maskvos patriarchas Gundiajevas-Kirilas atvirai parėmė Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje, Maskvos patriarchatas tapo ne šiaip nuo Rusijos valdžios priklausoma, bet ir nusikalstama struktūra, kuri kelia grėsmę valstybių, kuriose veikia, nacionaliniam saugumui. Lietuvos stačiatikiai kuo greičiau turėtų atsikratyti šios gėdingos priklausomybės.”
Kaunieciams.lt, BNS
