Vyriausybės nariai pradėjo keistą diskusiją dėl universitetų skaičiaus. Premjeras pareiškė, kad Lietuvoje turi būti iki 5 universitetų, R. Karbauskis sako, kad skaičiaus liesti negalima, bet reikia gerinti mokymo kokybę.
Sunku suprasti kokios kokybės pasigenda R. Karbauskis. Lygiai taip pat abejotina, ar tikrai pagrindinė Lietuvos problema yra aukštųjų mokyklų skaičius?
Ar tikrai mokslas Lietuvoje nekokybiškas?
Lietuvoje daug kritikos sulaukia universitetai ir kitos aukštosios mokyklos, kad, neva, neužtikrina kokybiško mokslo? Bet kas tas kokybiškas mokslas? Kai jaunuolių klausiama, kodėl jie renkasi mokytis aukštojoje mokykloje, tai dažniausias lūkestis yra įgyti žinių, reikalingų norint surasti ar susikurti gerą darbo vietą. Negi Lietuvos švietimo sistema tokio lūkesčio nepateisina? Darbo biržos duomenimis, žmonės įgiję aukštąjį išsilavinimą turi mažiausiai rūpesčių susirandant darbą, be to, uždirba daugiausiai. O gal lietuviškas diplomas nevertinamas užsienyje? Paklauskit bet kokio mediko, slaugės, chemiko ar informacinių technologijų specialisto.
Tai kodėl kalbama apie nekokybišką mokslą? Galima daryti prielaidą, kad jokio tikro pagrindo kalbėti apie kokybę nėra, o tuo pridengiamos visai kitos priežastys. Gal kažkam pavydu, kad anksčiau universitetinis išsilavinimas buvo prieinamas tik elitui, o dabar aukštasis mokslas tapo visuotinai prieinamas? Gal dabar aukštus postus užimantys veikėjai vėl norėtų tapti reguliatoriais, nurodančiais kas turi teisę studijuoti ir kiek tų studentų „reikia“ Lietuvai?
Tai seni stereotipai, kurie nieko neverti dabartiniame globaliame pasaulyje. Jeigu bus bandoma riboti patekimą į universitetą ar bus padidinti mokesčiai už mokslą, ar dar kaip nors bus bandoma jaunuoliams nurodyti ką jie turi daryti, tai pasekmės bus paprastos. Daugybė Europos ir pasaulio šalių laukia studentų, konkuruoja dėl jų ir yra pasiruošę suteikti kuo geresnes sąlygas, o juolab, iš Lietuvos, kuri turi labai gerą mokinių paruošimą vidurinėse mokyklose.
Kokybės gerinimui ribų nėra, tačiau tikrai reikia liautis niurzgėti dėl esą blogo vidurinio ir aukštojo lavinimo kokybės. Sėkmingas jaunimo konkuravimas su kitų valstybių bendraamžiais tai daug kartų paneigė.
Lietuva galėtų sekti Vokietijos ir JK patirtimi
Tikroji Lietuvos problema yra ne nekokybiškas mokslas, bet dramatiškai mažėjantis studentų skaičius ir jų sudėtis. Tai yra tikroji priežastis, kodėl būtina kažką daryti su aukštojo mokslo institucijų tinklu. Jeigu 2008 m. studentų I pakopoje buvo per 57 tūkst., tai prieš metus jau tik 33 tūkst. ir toliau mažėja. Dar po penkių metų jų gali likti vos 20 tūkst. Tai lemia Lietuvos demografinės problemos: šeimos susilaukia mažai vaikų arba renkasi emigraciją.
Studentų mažėjimo problemą galima spręsti dviem būdais. Paprasčiausias, bet prasčiausias sprendimas yra uždaryti aukštąsias mokyklas, dėstytojus atleisti, o turtą išparduoti. Tačiau galima elgtis kitaip ir sekti Vakarų Europos universitetus.
Ar Lietuva vienintelė pasaulyje susidūrė su prasta demografine situacija? Rytų Vokietijoje tokios pat problemos, be to, dar prisideda stipri konkurencija vietos vokiečiams rinktis aukštojo mokslo studijas Vakarų Vokietijoje. Taigi Rytų Vokietijos universitetai, siekdami išlikti, kviečia studentus iš užsienio, tą patį daro aukštosios mokyklos Austrijoje, Italijoje. Daugelyje studijų programų Rytų Vokietijoje ne vokiečiai jau sudaro daugiau nei pusę studentų! Sėkmingai baigusiems vėliau siūloma likti ir siekti karjeros Vokietijoje.
Užsienio studentai galėtų būti ir Lietuvos galimybė. Siekiame pritraukti užsienio investicijų, kviečiame turistus, skatiname medicinos turizmą. Įvairiais būdais savo rinkas atveriame pasauliui, o studentų rinkoje nieko nedarome, gal studentų iš užsienio mums nereikia? Kol kas Lietuvos universitetai rodo labai mažai noro arba nesugeba pritraukti studentų. Pagal užsieniečių studentų skaičių Lietuva velkasi ES šalių sąrašo gale.
Kai kas gali sakyti, kad studentų iš užsienio lavinimas neš tik nuostolius Lietuvos mokesčių mokėtojams. Pasimokykim iš Jungtinės Karalystės, kuri sėkmingai pritraukia užsienio studentus ir dauguma jų moka pinigus, paėmę paskolas toje pat valstybėje, o po to dar ir neretas lieka, papildydami savo gebėjimais Jungtinės Karalystės kultūros, mokslo, ūkio ir socialinį potencialą. Praeitais metais JK mokėsi net 0,5 mln. studentų iš užsienio, tai yra kas penktas! Lietuvoje tokių vos 4 proc. O juk turime ką pasiūlyti ir esame patraukli šalis jaunimui iš Ukrainos, Kazachstano, Uzbekijos, Kinijos, Izraelio, Kaukazo šalių ir t.t.
Taigi jokie mažinimai, jungimai, reorganizavimai ir optimizavimai nepadidins jaunimo skaičiaus Lietuvoje, todėl problemos niekur nedings. Jeigu nebus studentų, tai nereiks už ES lėšas suremontuotų pastatų, nereiks nei dėstytojų, nei rektorių.
