Kauno – Europos kultūros sostinės metai bus ne tik proga atšvęsti per penkerius metus nuveiktą darbą, bet ir galimybė leistis į asmeninio tobulėjimo kelionę, sako „Kaunas 2022“ mito kuratorius Rytis Zemkauskas.
„Europos kultūros sostinė tau siūlo pačiam atlikti kelionę – savo paties tam tikrą tobulėjimo procesą. Tai vyksta visada panašiai nuo neatmenamų laikų: tu įvertini, kur tu esi, turi tikslą, kurio sieki ir tada kuri kelią, kuriuo reikėtų nueiti į tą tikslą“, – BNS sakė R. Zemkauskas.
Šiuos etapus simbolizuoja ir trys Europos kultūros sostinės metų renginiai – trys veiksmai, žymintys kelionę iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę.
Pirmasis veiksmas – sausio 22-ąją vyksiantis „Sukilimas“, kuomet, pasak R. Zemkausko, „mes nubundame ir įvertiname, kokie mes esame, kaip mes atrodome ir ką mes jaučiame“.
„Žinoma, kad tai bus atidarymas, tačiau reikia suprasti, kad tai atidarymas, kuris savotiškai yra tuo pačiu metu ir susumavimas to, kas yra padaryta per penkerius metus“, – teigė jis.
Gegužės 22-ąją vyksiantis antrasis veiksmas „Santaka“ simbolizuos susitaikymą su savimi, išsprendžiant vidines prieštaras, ir vienybę. Lapkritį įvyks trečiasis veiksmas – „Sutartis“, kai susitarsime nuo šiol gyventi geriau.
„Europos kultūros sostinė nėra spektaklis, kur nusipirkai bilietą ir automatiškai tave turi nudžiuginti. Tai neatsitiks, tavo bilietas yra tavo nueitas asmeninis kelias. Tavo bilietas į Europos kultūros sostinę – tai, ką perskaitei, kuo domėjaisi, tai, ką padarei pats. Jeigu pats nesidomėsi, nepatirsi viso to džiaugsmo“, – teigia R. Zemkauskas.
„Mes stengiamės, kad žiūrovų nebūtų, kad būtų dalyviai. Bet, aišku, koronaviruso pandemija visada įveda savo korekcijas ir čia jau mes esame bejėgiai – kaip bus, taip bus, bet vis tiek pastanga yra“, – sako jis.
R. Zemkauskas akcentuoja ir tai, jog Europos kultūros sostinės projektas prasidėjo po nominavimo, ir šiuo metu, praėjus penkeriems metams darbo, iš esmės yra įvykęs.
„2022-ieji metai tai yra toks savotiškas susumavimas to atlikto darbo, kuris pasireiškia renginiais ir, žinoma, šventėmis, nes kai baigi darbą, tai šventė reikalinga“, – teigė jis.
Pasak jo, visa 2022-ųjų metų programa yra šio proceso apibendrinimas ir miesto nueitos kelionės pakartojimas.
„Visa, kas bus parodyta programoje, kiekviena mažiausia detalė, turi prasmę ir veda mus atgal į tą kelionę, kurią miestas ėjo tuos penkerius metus ir net daugiau laiko“, – teigė R. Zemkauskas.
Jis taip pat pabrėžė, jog būdamas Europos kultūros sostine miestas tampa „milžiniška visuomenės gyvenimo laboratorija“, kai programą rengianti komanda ieško ir išbando įvairias naujas kultūrinio veikimo formas, dalydamiesi savo pavyzdžiu su kitais miestais ir, savo ruožtu, semdamasis patirties iš jų.
R. Zemkausko teigimu, svarbu yra galvoti ir apie tai, kas liks po šių šventinių metų bei vylėsi, kad per penkerius metus gimę renginiai, mieste jau spėję tapti tradiciniais, tokie kaip Istorijų ar „Fluxus“ festivaliai, Laimės diena, Europos kultūros sostinės forumas, gyvuos ir ateityje.
Europos kultūros sostine šiemet tampantis Kaunas pasiūlys per tūkstantį renginių. Per Europos kultūros sostinės metus įvyks daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, 50 iš kurių – premjeros, daugiau kaip 250 koncertų. Programoje dalyvaus per 4 tūkst. atlikėjų.
Bendroje sumoje 2019-2022 metais Vyriausybė projektui yra skyrusi 10 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – 12 mln. eurų, Kauno rajono savivaldybė – 4 mln. eurų.
Kaunas Europos kultūros sostine bus drauge su Liuksemburgo miestu Ešu prie Alzeto bei Serbijos miestu Novi Sadu.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
