Nors infliacijos lygis šalyje stabilizavosi ir šių metų rugsėjį sudarė 3,7 proc. ir pigo energijos kainos, maistas žmonėms neatpigo. Lyg to būtų maža, darbo užmokestis Lietuvoje kilo mažiau nei brango maistas ar būsto paskolos (o ir kilo ne visiems), todėl, natūralu, kad žmonėms tampa sudėtinga sudurti galą su galu.
Tai, kad žmonėms Lietuvoje prastėja ekonominės sąlygos, parodo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklis. Remiantis Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų trečiąjį ketvirtį BVP buvo didesnis nei šių metų antrąjį ketvirtį – sudarė 6599,9 eurus to meto kainomis, tuo tarpu šių metų antrąjį ketvirtį jis siekė 6227 eurus.
Ekonominio sunkmečio neigiamas pasekmes gyventojams galima būtų palengvinti, jei Lietuvoje būtų pasekta Lenkijos, Ispanijos ir kitų valstybių pavyzdžiu, kai maisto produktams yra taikoma pridėtinio vertės mokesčio lengvata. Gyventojų pajamų augimas nepasiveja pabrangusio pragyvenimo išlaidų. Pavyzdžiui, pernai metais vidutinis mėnesio darbo užmokestis, lyginant su 2021 metais pakilo ir sudarė apie 1789,0 eurų sumą neatskaičius mokesčių.
„Eurostat“ duomenimis, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje pernai pakilo iki 99 proc. ES vidurkio ir šiuo metu vis dar viršija ES vidurkį. Savaime suprantama, kad žmonės yra nepatenkinti, jog už maistą mokame jau kaip turtingieji vokiečiai ar prancūzai, tačiau atlyginimų ar pensijų tokių vis dar negauname.
Maisto produktų kainų pasiutpolkė
Pažvelgus į statistinius duomenis galima matyti, kad net jei tam tikrų maisto produktų kainos šiek tiek pigo, o kitų – nesikeitė ir netgi pabrango. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus pernai metų gruodį buvo brangesnis 17,0 proc., tuo tarpu šių metų rugsėjį – net 36,3 proc. brangesnis. Visų maisto produktų kainos rugsėjį buvo 8,6 proc. brangesnės, jei nevertintumėme atskirų produktų ryškaus pabrangimo. Kiaušinių kaina rugsėjį buvo net 17,9 proc. didesnė, šokoladai ir desertai – 17,8 proc., vaisių ir daržovių sultys – net 24,9 proc. ar mėsa ir jos produktai – 6,6 proc.
Šiuo metu Lietuvoje maisto produktams yra taikomas 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu Vokietijoje PVM tarifas siekia 19 proc., Liuksemburge – 16 proc. Lenkija pratęsė lengvatinį PVM tarifo galiojimą maisto produktams, tokiu būdu siekdama apsaugoti nuo infliacijos padarinių šalies žmones. Nulinio PVM tarifo taikymas maisto produktams lenkams leido sutaupyti net 7,6 mlrd. zlotų.
Nulinis PVM tarifas Lenkijoje taikomas svarbiausių maisto produktų krepšeliui, kuris susideda iš vaisių, daržovių, mėsos, pieno ir grūdinių produktų. Kaimyninėje šalyje nulinis PVM tarifas pradėtas taikyti nuo pernai metų vasario 1 dienos, kai visą Europos Sąjungą ištiko ekonominė krizė dėl staigiai pabrangusių energijos išteklių ir į rekordiškas aukštumas šoktelėjusios infliacijos. Prieš ekonominę krizę, Lenkijoje maisto produktams taikytas 5 proc. PVM lengvatinis tarifas.
Lenkijos Vyriausybė pastebi, kad taikytas lengvatinis PVM tarifas maisto produktams leido sumažinti infliaciją 3–4 procentiniais punktais, o svarbiausia apsaugoti lenkų šeimas nuo ekonominio sunkmečio, pasiūlant antiinfliacinį skydą.
PVM lengvatos taikymo maisto produktams idėja tampa vis populiaresnė ir Vokietijoje. Vokietijos Žemės ūkio ministras Cem Özdemir pasiūlė įvesti šalyje nulinį PVM tarifą vaisiams ir daržovėms. Pasak ministro, PVM panaikinimas užtikrintų, kad sveikesnis maistas būtų labiau prieinamas didesnei daliai žmonių, kai po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą smarkiai išaugo maisto produktų kainos.
Ispanijos Vyriausybė, norėdama įveikti pabrangusio pragyvenimo krizę, jau taiko PVM lengvatą maisto produktams. Pagrindiniai maisto produktai, tokie kaip duona, miltai, pienas, sūris, kiaušiniai, vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, bulvės ir grūdai neapmokestinami išvis, todėl jiems nebetaikomas 4 proc. PVM tarifas kaip buvo anksčiau. Kitų maisto produktų PVM tarifas sumažintas nuo 10 proc. iki 5 proc. Tarp tokių produktų – aliejus ir makaronai. Lyg to būtų maža, ispanų valdžia patvirtino, kad beveik 4,2 mln. mažas pajamas gaunančių ispanų šeimų galėtų gauti po 200 eurų.
Reaguojant į ekonominį sunkmetį, PVM tarifą iki 5 proc. maistui ir restoranams sumažino Estija, Latvijos parlamentas taip pat svarstė sumažinti PVM tarifą, kuris siektų 5 proc. dydį ir galiotų trejus metus.
PVM lengvata leistų lietuviams išgyventi
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pernai metais namų ūkių pajamos Lietuvoje sudarė 2111 eurų, kai Liuksemburge jos viršijo 3,5 tūkst. eurų, Vokietijoje ir Norvegijoje – daugiau kaip 3 tūkst. eurų. Taigi, Lietuvoje mokame tiek pat už maistą kaip europiečiai, tačiau gauname gerokai mažesnius atlyginimus.
Tai, kad PVM sumažinimas maistui leistų sušvelninti maisto produktų kainų šuolį, pastebėjo ir Europos Komisija. Dar pernai metais Europos Sąjunga leido atnaujinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) direktyvą, išplečiant prekių ir paslaugų sąrašą, kurioms būtų galima taikyti lengvatinį tarifą. Vadinasi PVM mokesčio tarifas maistui galėtų būti koreguojamas nacionalinės valdžios, jei tik pastaroji norėtų tą daryti. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė turi teisę taikyti lengvatinį tarifą, priklausomai, kokiems sektoriams nori numatyti tokią lengvatą, įvertinant tokios lengvatos poveikį valstybės biudžeto pajamoms ir finansines šalies galimybes.
Laikinas PVM mažinimas Europos Komisijos atliktame kainų poveikio tyrime įvardijamas kaip efektyvus įrankis. Atliktas maisto kainų Ispanijoje ir Vokietijoje tyrimas atskleidė, kad po PVM lengvatos įvedimo, maistas ispanams atpigo. Maisto kainų tyrimas vertino maisto kainų pokytį minėtose šalyse pradedant nuo pernai metų gruodžio mėn. 28-30 dienų ir iki šių metų sausio 2-4 dienos. Remiantis tyrimu, sūrio kainos Ispanijoje sumažėjo 3,5 proc., kai tuo pačiu metu Vokietijoje sūris brango 1 proc. Vaisiai ir daržovės taip pat atpigo daugiau nei 3 proc. Mažiau atpigo duona, pienas ar aliejus– nuo trečdalio iki dviejų trečdalių procentų.
PVM mažinimas leistų padidinti gyventojų perkamąją galią, kuri, deja, vis dar negali varžytis su Vakarų Europos valstybėmis. Lietuvoje minimali mėnesio alga „prieš mokesčius“ šiemet siekia 840 eurų, tuo tarpu Vokietijoje tokia alga sudaro 1981 eurus, o Ispanijoje – 1167 eurus. Nepaisant gerokai atsiliekančių atlyginimų, už maistą Lietuvoje mokame kaip turtingieji Vakarų europiečiai ar netgi daugiau.
Kodėl Lietuvos valdantieji nenori palengvinti gyvenimo šalies piliečiams, kuriems tampa vis sudėtingiau išgyventi? Ką jau kalbėti apie Vyriausybės norus įvesti naują nekilnojamojo turto mokestį, kuris smarkiai patuštintų kišenes, nes kai kuriems gali tekti atsisveikinti ir su būsto paskolos dydį siekiančia suma. Pradėkime dirbti šalies žmonėms ir stengtis, kad šalies žmonės galėtų gyventi sočiau, gautų pakankamas pajamas už darbą ir nebūtų apkrauti papildomais mokesčiais.
