Parlamente įsižiebė aistros dėl mėginimo pažaboti elektrinių pasiprtukų siautėtojus keliuose, parkuose ir miestų šaligatviuose, kurie sukėlė daugybę eismo nelaimių ir tapo pėsčiųjų bei vairuotojų košmaru.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui pradėjus klausymus dėl projektų, kuriais siūloma sureguliuoti elektrinių paspirtukų eismą šalies keliuose, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas įspėja: paspirtukų nuomos verslo atstovai nori įtikinti parlamentarus, esą jokių specialių taisyklių nereikia.
Penktadienį spaudos konferenciją Seime surengęs J. Sabatauskas atkreipia dėmesį į tai, kad, socialdemokratams užregistravus pasiūlymą, „po Seimą ėmė šmirinėti vienai paspirtukų nuomos kompanijai atstovaujantys lobistai“.
„Jie aiškina, esą įvedus taisykles, dėl papildomų išlaidų pašoks paspirtukų nuomos kainos. Ar verta stebėtis, kad netrukus atsirado naujas projektas: juo iš esmės siūloma įstatymu įteisinti dabar gatvėse tvyrantį chaosą“, – pažymi parlamentaras. J. Sabatauskas įspėja, kad incidentų su paspirtukais skaičius grėsmingai auga.
„Žmonės patiria baisias galvos, veido, akių traumas, nebe naujiena ir mirtini atvejai“, – vardija parlamentaras. „Kai kalbama apie asmeninę atsakomybę, prevenciją ir kitus dalykus, dažnai pamirštama, kad neatsakingą elgesį turi apmokėti visa valstybė – paspirtukų vairuotojų traumos sudėtingos, reikalaujančios daug medikų darbo. Taip pat valstybei kainuoja ir po tokių traumų vykstanti reabilitacija bei nukentėjusiųjų nedarbingumas, dėl kurio kenčia ne tik valstybė, bet ir darbdaviai, ilgam liekantys be darbuotojo“, – pažymi J. Sabatauskas.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius atskleidė kraupų vaizdą: bemaž pusei nukentėjusiųjų dėl paspirtukų diagnozuojamos sunkios veido traumos, trečdalį tenka skubiai operuoti.„Dauguma traumų ištinka lekiant 20–32 km/h greičiu.
Vidutinis nukentėjusiųjų amžius – 35 metai. Iki pusės visų nukentėjusiųjų kraujyje aptinkama alkoholio. Arti pusės visų traumų, susijusių su paspirtukais, patiriama tarp aštuntos valandos vakaro ir antros valandos nakties, kai važiuojama pavartojus svaigalų“, – vardija gydytojas. D. Matkevičiaus žiniomis, 2022 m. per 10 mėnesių daugiau nei pusė tūkstančio paspirtukų aukų patyrė sunkius galvos, veido sužalojimus. Per šį laikotarpį nukentėjo 62 vaikai iki 15 metų. „Dažniausiai patiriamos veido traumos – muštinės, plėštinės žaizdos, priekinių dantų netekimas, apatinio žandikaulio, nosikaulių lūžiai. Yra tekę dėl to amputuoti nosį“, – pasakoja gydytojas.
Esant veido kaulų lūžiams, nedarbingumo laikotarpis trunka 15–20 dienų. Spaudos konferencijoje kalbėjęs Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis paneigė „lobistų skleidžiamus mitus“ apie paspirtukų eismo reguliavimą Europos šalyse.
„Tik penkios šalys savo teisėje nėra reglamentavusios elektrinių paspirtukų naudojimo. Tuo metu Lietuvoje nei Kelių eismo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose elektriniai paspirtukai tiesiog neegzistuoja“, – nurodė politikas.
P. Pinelis piktinosi „melagiais verslininkais“, kurie dar kovą pažadėjo įdiegti paspirtukų greičio apribojimus ir užkardyti važiavimą vienu paspirtuku dviese (arba keliese), bet iki šiol nieko nepadarė: „situacija tik blogėja“, – įspėjo P. Pinelis.
„Piktina cinizmas, kai kalbama apie pėstiesiems draugišką miestą, tačiau visiškai ignoruojamas pėsčiųjų saugumas – po miestą bet kaip išmėtyti paspirtukai, pavojingai zujantys neatsakingi paspirtukininkai gąsdina ir traumuoja pėsčiuosius, kurie priversti nuolat dairytis ir krūpčioti.
Ypač neramina situacija dėl žmonių su regos ar klausos negalia: jie juk negali pamatyti, juo labiau – apsisaugoti nuo atlekiančio paspirtuko, išvengti numestų paspirtukų – apie tai „nepagalvojo“ nei paspirtukų nuomos verslas, nei Susisiekimo ministerija“, – piktinasi socialdemokratas.
J. Sabatauskas su kolegomis socialdemokratais siūlo apibrėžti paspirtuko naudotojo amžių, prievolę dėvėti šalmą ir šviesą atspindinčią liemenę, reikalavimus paspirtukui, galios ir greičio ribas, važiavimo sąlygas (kiek asmenų gali važiuoti vienu paspirtuku, kur juo galima važiuoti).
Kita problema – paspirtukams negalioja jokios parkavimo taisyklės. Jie voliojasi siaurose gatvėse, ant parduotuvių laiptų, net neįgaliųjų parkavimo vietose. Tai kelia grėsmę ir nepatogumjus kitų eismo dalyvių saugumui, tačiau šią verslo rūšį, kaip išpopuliarinto „žaliojo kurso” dalį prastūmę verslininkai nepasiduoda.
