Seimo opozicinė Darbo partijos frakcija siūlo aplinkos ministrui Simonui Gentvilui pagalvoti kitų būdų apmokestinti taršą. Parlamentarų nuomone, ministro siūlymai nėra susiję su realios taršos mažinimu.
S. Gentvilas frakcijai antradienį pristatė siūlomą automobilių apmokestinimą – didinti registracijos mokestį bei įvesti naują naudojimo mokestį – jis būtų mokamas nuo 2023-ųjų. Taršos mokesčiu planuojama apmokestinti tik į Lietuvą įvežamus automobilius ir pirmą jų registraciją.
Parlamentaras Artūras Skardžius teigė, kad už taršą turi susimokėti teršėjas, tačiau ministerijos siūlymai esą niekaip su tuo nesusiję.
„Teršėjas moka – tai šventas principas, mes jau pabandėme su atliekomis, kad tai solidarumo mokestis, teršėjui paskaičiuojama už kvadratinį metrą, kuris neteršia, tai analogą matau ir čia“, – posėdyje sakė A. Skardžius.
„Bandoma prie automobilio, kuris galbūt nušveistas stovi garaže, prikergti taršą. Juk jis neteršia, jis stovi garaže. Prie sunaudojamo kuro, kuris teršia, sunaudojus tam tikrą kiekį išmetama kažkiek gramų. Čia reali tarša ir turėtų mokėti teršėjas, priešingu atveju įvardinu tai kaip turto mokestį“, – kalbėjo Seimo narys.
Tuo metu ministras pabrėžė, jog tai nėra turto mokestis, nes nebus apmokestinami visi automobiliai.
„Jau dabar 30 proc. su valstiečių sukurtu mokesčiu nemoka šito mokesčio ir tai nebūtinai tik nauji ir tik brangūs. Kai turime daryti sprendimus dėl klimato kaitos, stichinių įvykių, gaisrų, potvynių, norisi, kad būtų realūs, pasauliniai, valstybiniai sprendimai“, – sakė S. Gentvilas.
Seimo narė Vaida Giraitytė teigė, kad naujas taršos mokestis neskatins mažinti taršos. Anot jos, gyventojams reikėtų siūlyti finansines paskatas ir lengvatas įsigyjant netaršius automobilius, be to, reikėtų peržiūrėti ir keisti valstybės įmonių valdomą turtą.
„Yra nemažai autobusų parkų, kurie naudoja taršius autobusus ir juos reikia keisti. Ir geležinkelis, kur kartais nematyti nei pačio garvežio, kuris dūmina labiau nei kas nors kitas. Pradėkime nuo valstybinių objektų ir mūsų valdomų įmonių turto keitimo į mažiau taršius ir galvokime apie priemones, kad žmonės galėtų persėsti į mažiau taršius automobilius“, – sakė V. Giraitytė.
S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad vien šiemet savivaldybėms skirta 28 mln. eurų įsigyti apie 100 elektra arba suslėgtomis dujomis varomų autobusų, „Lietuvos geležinkeliai“ perka 20 naujų vagonų, elektrifikuoja ruožą iki Klaipėdos.
„Jei norime duoti subsidijas, kompensuoti ridą, padėt „Lietuvos geležinkeliams“ įsigyti naujus vagonus, jiems dar ir prarandant baltarusiškus krovinius, tai kažkas turės mokėti ir tie pinigai turi ateiti iš taršos“, – sakė ministras.
Tuo metu parlamentarė Ieva Kačinskaitė siūlė įvesti nedidelį bazinį solidarumo mokestį visiems automobiliams, o gyventojams leisti savanoriškai įdiegti taršos matuoklius ir susimažinti bazinį mokestį.
Frakcijos atstovas Aidas Gedvilas siūlė apmokestinti tik naujai įsigyjamus automobilius – tai skatintų žmones neįsigyti taršių automobilių.
Pagal ministerijos siūlymą, mokesčio tarifas progresyviai didės, kai automobilis viršys 160 gramų CO2 arba dabartinio Lietuvos parko CO2 vidurkį.
Ministerijos duomenimis, pagal 2020 metais į Lietuvą įvažiavusių automobilių srautą, trečdaliui jų netektų mokėti registracijos mokesčio. Dar ketvirtadalis mokėtų iki 250 eurų, jei tai benzininis automobilis ir kiek daugiau – jei dyzelinis. Tuo metu 13 proc. taršiausių automobilių šis mokestis galėtų siekti iki 500 eurų ar daugiau.
Naudotojo mokesčio nereikėtų mokėti ketvirtadaliui savininkų, apie 20 proc. tektų mokėti iki 100 eurų per metus, o už pačius taršiausius – 200 eurų ir daugiau.
Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Iki 2024 metų pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 metais.
Autorė Erika Alonderyt
