Popiežius emeritas Benediktas XVI pasakė, kad „vienalyčių santuokų“ įteisinimas, vykstantis ne vienoje šalyje, yra „sąžinės iškraipymas“, patekęs ir į katalikų tarpą.
Pristatydamas naują savo tekstų apie Europą antologiją, popiežius pasakė, kad „su vienalytės „santuokos“ legalizavimu, įvykusiu šešiolikoje Europos šalių, santuokos ir šeimos klausimas perkeltas į naują dimensiją ir negali būti ignoruojamas“.
„Esame liudininkai sąžinės iškraipymo, kuris akivaizdžiai prasiskverbė giliai į katalikų sluoksnius“, – rašė popiežius emeritas. – „Tam neįmanoma atsakyti menku moralizavimu ar net biblijinėmis nuorodomis. Problema yra gilesnė ir turi būti sprendžiama fundamentaliai“.
Ši įžanga, paskelbta itališka laikraštyje „Il Foglio“ rugsėjo 16 dieną, parašyta itališkam knygos „Tikroji Europa: tapatybė ir misija“ leidimui. Popiežius Pranciškus parašė pratarmę šiai knygai, kurią sudaro Benedikto XVI tekstai, parašyti iki ir per jo pontifikatą.
Pratarmėje Pranciškus rašo: „Anapus tokios gausybės žodžių ir skambių deklaracijų šiandieninėje Europoje pati pagarbos kiekvienai žmogiškai gyvybei idėja yra pamesta, pradedant nuo pamestos gyvybės šventumo suvokimo, taigi nuo sumišusio suvokimo, kad esame Dievo kūriniai. Benediktas XVI metai iš metų nebijo drąsiai ir įžvalgiai pasmerkti įvairių šio dramatiško žmogaus sukūrimo idėjos atmetimo apraiškų, įskaitant paskutiniąsias to pasekmes, nepaprastai aiškiai ir įtaigiai aprašytas šios knygos įžangoje“.
Minimoje įžangoje Benediktas XVI pabrėžia, kaip svarbu pastebėti, jog „vienalytės santuokos“ idėja „prieštarauja visoms ligšiolinėms žmonijos kultūroms ir taip žymi kultūrinę revoliuciją, prieštarauja visai žmonijos tradicijai iki šių dienų“.
Jis atkreipia dėmesį, kad skirtingos kultūros turi skirtingas teisines ir moralines santuokos ir šeimos sampratas, kurių ryškiausias yra skirtumas tarp poligamijos ir monogamijos. Tačiau, kaip pabrėžia popiežius emeritas, jokia bendruomenė nekvestionavo fakto, kad žmogaus egzistavimas vyro ir moters lyčių pavidalu yra skirtas gyvybės kūrimui, „kaip ir fakto, kad vyro ir moters bendrumas ir atvirumas gyvybės perdavimui apibrėžia to, ką vadiname santuoka, esmę“.
„Žmonijai visada buvo akivaizdu, kad žmonės egzistuoja kaip vyrai ir moterys, kad žmonijai skirta tęsti gyvybę, kad šiai užduočiai tarnauja vyro ir moters bendrystė ir kad nepaisant visų skirtumų, būtent šis bruožas yra santuokos esmė“, – rašo Benediktas XVI.
Popiežiaus emerito teigimu, pamatinis šio principo sugriovimas prasidėjo išradus kontraceptinę tabletę ir taip atskyrus lytiškumą ir vaisingumą. „Šis atskyrimas reiškia, kad visos lytiškumo formos tampa lygiavertės, o pamatinio kriterijaus [joms vertinti] nebėra“, – teigia jis. Ir atvirkščiai, ne tik lytiškumas gali būti mąstomas be vaisingumo, bet ir vaisingumas – be lytiškumo, iš ko kyla nauja tendencija priskirti vaisingumą nebe kūniškam atsitiktinumui, o racionalaus planavimo sričiai.
Parengta pagal www.catholicworldreport.com
