Autorius, institucija: Basant Kumar Bajpai, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010
Mokslinis vadovas: Prof. dr. Arminas Ragauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010)
Matavimų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. dr. Renaldas Raišutis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010) – pirmininkas
Dr. Asif Manzoor Khan (Orhuso universitetas, Danija, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M001)
Prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
Prof. Edmundas Širvinskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M001)
Doc. Dr. Reimondas Šliteris (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
Su disertacija galima susipažinti internete ir Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).
Anotacija:
Smegenų kraujotakos autoreguliacija yra procesas, kuriuo palaikoma stabili smegenų kraujotaką. Autoreguliacija aiškinama pusiausvyros tarp kraujagyslių susitraukimo ir išsiplėtimo palaikymu, kadangi smegenų kraujagyslių sistema taip reaguoja į lėtus smegenų perfuzijos slėgio pokičius. Smegenų kraujotakos autoreguliacijos (SKA) sutrikimai įtakoja pacientų su smegenų sužeidimais gydimo baigtį. Lėtųjų arterinio kraujospūdžio (AKS) ir intrakranijinio slėgio (IKS) bangų signalų kokybė įtakoja smegenų kraujotakos autoreguliacijos būsenos įvertinimo patikimumą. Tad yra būtina pateikti geresnės kokybės neurofiziologinius signalus smegenų kraujotakos autoreguliacijos būsenos vertinimui. Šioje disertacijoje siekiama sukurti efektyvesnį lėtųjų ABP/ICP bangų registravimo, stebėjimo ir identifikavimo technologinį sprendimą. Parodyta, kad jautresnis ir specifiškesnis autoreguliacijos būsenos įvertinimas gali būti pasiektas nufiltruojant specifiškai pasirinktais filtrais nepageidaujamus neinformacinius signalus tiek invazinio, tiek ir neinvazinio SKA monitoringo atvejais. Buvo tirti atitinkamai registruoti SKA indeksai – slėgio reaktyvumo (PRx) ir tūrio reaktyvumo (VRx) . Jautrumas ir specifiškumas buvo įvertintas analizuojant 60-ties pacientų su smegenų sužeidimais monitoringo signalus , kuomet sąsaja tarp PRx, klinikinių galvos smegenų traumą patyrusių pacientų baigčių bei AKS(t) ir IKS(t) kokybės parodė, kad FIR (Parkso–McClellano) (optimalaus) filtravimo metodas buvo tikslesnis priimant sprendimus dėl pacientų gydymo, atskiriant dvi klinikines baigtis: išgyvenimas ir mirtis. Gauta, kad, panaudojant pasiūlytą filtracijos metodą, smegenų kraujotakos autoreguliacijos būsenos identifikacijos metodo jautrumas 70 %; specifiškumas 81 %. Šios vertės tiksliau atspindėjo autoreguliacijos būseną nei slenkamojo vidurkio filtras (metodo jautrumas 58 %; specifiškumas 72 %). Taip pat siūlomas naujas neinvazinis tūrinio reaktyvumo indeksas VRx2, grindžiamas ultragarso slopinimo matavimu. VRx2 buvo lyginamas su neinvaziniu tūrinio reaktyvumo indeksu VRx1, kuris grindžiamas ultragarso sklidimo laiko matavimu. Parodyta, kad abu indeksai pasižymėjo reikšminga koreliacija – koreliacijos koeficientas 0,769, statistinis reikšmingumas p < 0,0001 taikant FIR (Parkso–McClellano) filtravimo metodą. Tai rodo, kad VRx2 gali būti taikomas kaip neinvazinis SKA indeksas taip pat, kaip ir VRx1. Slopinimo matavimu grindžiama SKA stebėsenos ultragarso technologija yra patraukli dėl savo ekonominio efektyvumo, nes ji beveik tris kartus pigesnė nei sklidimo laiku (VRx1) paremtas CA stebėjimas. Slopinimo matavimu pagrįstas SKA stebėjimas išlaiko sklidimo laiku paremto SA stebėjimo metodo patikimumo lygį. Svarbiausias šios daktaro disertacijos atradimas yra tai, kad buvo paaiškinta, kaip pagerinti AKS(t) ir IKS(t) signalų kokybę, siekiant geriau nustatyti smegenų kraujagyslių autoreguliaciją, automatiškai pašalinant artefaktus iš arterinės linijos bei pritaikant šios disertacijos tyrimų kontekste išplėtotą FIR (Parkso–McClellano) filtravimo metodą. Tai buvo atskleista tiek invazinio (pacientų), tiek ir neinvazinio (savanorių) SKA tyrimo metu.
