Ką tik pasibaigę 2024-ieji Kauno arkivyskupijos bendruomenę per liturginį laiką, maldos ir kitus susitikimus atvedė į Jubiliejaus metus: praėjus 25-eriems metams po Didžiojo krikščionybės jubiliejaus, švenčiame popiežiaus Pranciškaus paskelbtą eilinį Jubiliejų. Kokiomis naujienomis arkivyskupijos kronikose dalijomės 2024-aisiais – Maldos metais?
Metų pradžia – su nepertraukiamu visos Evangelijos skaitymu
Beveik tuo pat metu, kai popiežius Pranciškus 2024 m. sausį paskelbė Maldos metus, artėjo Dievo Žodžio sekmadienis, o su juo – ir antrąkart vykę Šventojo Rašto skaitymai. Kauno arkikatedroje bazilikoje sausio 20 d. 13 pasirengusių skaitovų – vyrų ir moterų, dvasininkų ir pasauliečių – skaitė visą Evangeliją pagal Luką – naujausią, pirmą kartą viešai skelbiamą ekumeninio vertimo iš senosios graikų kalbos tekstą, kuriuo mielai pasidalijo Lietuvos Biblijos draugija. Per keturias skaitymo valandas Dievo žodžio klausėsi atėjusieji į arkikatedrą ar likusieji savo aplinkose klausytis transliacijų (Kaune tądien siautė pūga) ir buvo vienaip ar kitaip prakalbinti. Transliacijos arkivyskupijos bei Delfi kanalais sulaukė beveik 30 tūkst. tiesioginių ar vėlesnių peržiūrų.
Viltingesnis tikėjimas, kad A. Dirsytė bei E. Spirgevičiūtė bus mūsų palaimintosios
Visai netrukus sausį pasiekė žinia, jog Šventųjų skelbimo dikasterija oficialiai, pagal nustatytas procedūras, priėmė nagrinėti Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės (1909–1955) beatifikacijos bylą (iš viso 8 tūkst. lapų). Dar viltingesnės atrodo maldos ir tikėjimas, kad pirmoji lietuvė moteris (pasaulietė) bus kada nors paskelbta palaimintąja.
2024-aisiais minėjome ir Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės (1924–1944) žūties 80-metį bei gimimo 100-metį. Devyniolikmetė kaunietė padarė herojišką pasirinkimą apgindama tikėjimą ir savo orumą. Toliau meldžiame ir jos beatifikacijos bylos (arkivyskupijos etapo) sėkmingo nagrinėjimo.
Maldos tema katechezę Šiluvoje balandžio 13-ąją sakęs arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas kaip tik ir atkreipė dėmesį, jog malda turi sklisti iš nuolankios, kantrios, ištikimos, pasitikėjimo Dievu kupinos širdies. Mes prašome įvairių dalykų likdami atviri Dievo planams.
Geroji naujiena – miestų gyventojams
2024 m. Velykų sekmadienio ankstyvą rytmetį Kauno arkikatedroje buvo einama procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu aplink šventovę tris kartus. Kristaus Prisikėlimo pergalės džiaugsmas pavasariu alsuojantį rytą tapo regimas ir pasidalytas už šventovės durų, paskelbtas ir paliudytas miestui, jog švenčiame patį svarbiausią žmonijos istorijos įvykį ir mūsų tikėjimo slėpinį – Kristus kėlės, mirtis ir tamsa nugalėta!
Velykų tridienio Didįjį penktadienį Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę Kaune užtvindė taiki, besimeldžianti minia, su žibintais rankose, kaip ir krikščionys visame pasaulyje. Į Kryžiaus kelio apmąstymą jau 21-ąjį pakvietė Kauno arkivyskupijos kurija. Kryžių pasikeisdami nešė į pakvietimą atsiliepusių beveik 30-ies miesto mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, licėjų, kolegijų atstovai – nuo mažesnių mokinukų iki gimnazistų ir mokytojų.
Gegužės 25-ąją, Kaunui švenčiant gimtadienį, Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje institucijų bendradarbiai pasiūlė programą „7 valandos maldos už Kauną ir tave“. Daug kauniečių, miesto svečių iš susidomėjimo, karščio bangos ar lietaus atginti, tądien aplankė atvirą bažnyčią Kauno Santakoje, reiškė susižavėjimą šventovės grožiu ir netikėtu pasiūlymu stabtelėti šventės šurmulyje, pabūti maldos valandėlėje tyliai ar su džiugia šlovinimo giesme.
Mantas, vienas renginio savanorių, dalijosi: „Aiškių lūkesčių neturėjau, tiesiog norėdamas prisidėti prie šio renginio, manydamas, kad tai bus eilinė tarnystė. Buvau paskirtas prie palydinčių žmones grupės. Nuostabu buvo matyti būrius žmonių, plūstančius į bažnyčią ir maloniai nustembančius, jog joje vyksta tokie gražūs renginiai. Didžiausią džiaugsmą suteikė nutikimas, kuomet užkalbintas ir palydėtas žmogus pats neraginamas atvedė savo draugus, paskatino juos užrašyti maldos intencijas ir jas padėti prie Viešpaties Švenčiausiajame Sakramente.“
Dalyvavome ir kitame miesto renginyje – Kauno arkivyskupijos Šeimos centro bendradarbiai ir savanoriai Pasaulinę gyvybės dieną Kauno maratone ištvermingai bėgo už meilę, šeimą, gyvybę.
Dievas žengė į miestą, kai 2024 m. Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo (Devintinių) iškilmių liturgija tęsėsi išeinant į Kauno gatves procesijoje su Švenčiausiuoju Sakramentu.
Karštomis birželio dienomis Kauno senamiestyje vyko 11-oji Miesto misijų savaitė su pokalbiais kavinėje, koncertais bei maldos ir šlovinimo vakarais. „Kasmet Miesto misijų savaitės laukiame su širdies virpėjimu, žinodami, kad vyks neįtikėtinai įdomių dalykų, tad jai intensyviai ruošiamasi, planuojama, dėliojama, mąstoma. Svarbiausi dalykai yra dvasiniai, kurių mes nematome. Bet tuo lygmeniu vyksta didžiausios audros, kovos, dvasiniai džiaugsmai ir paguodos, todėl į maldos užnugarį įsitraukia gausūs būriai vienuolių, kunigų pasauliečių. Ir kartais atrodo, kad šioje savaitėje esam ant bangos nešami. Tai – malonė“, – dalijosi rengėjai: Kauno arkivyskupijos kurijos Sielovados skyriaus bendradarbiai, pasauliečiai misionieriai iš Misijų mokyklos bei bendruomenės „Gyvybės medis“.
Susitikimuose su žmonėmis liudyta tikėjimo ir maldos galia, kurianti taiką, ramybę, atleidimą dramatiškiausiuose gyvenimo įvykiuose, o visą savaitę vainikavo su miesto gyventojais pasidalytas džiaugsmas: esame be saiko Viešpaties mylimi! Šių metų savaitės renginius praturtino svečiai – Peteris Herbeckas ir Peteris Williamsonas iš JAV, taip pat dr. Bohušas Živčákas iš Slovakijos. Viename susitikimų taikios birželio saulės nutviekstoje Rotušės aikštėje su kunigu karo kapelionu paliestas ir užsimiršti šiuo laiku neleidžiantis klausimas: karo bijoti ar jam (kaip?) ruoštis?
Beveik visus metus vykstantys Maldos vakarai už miestą, Kauno arkivyskupiją, organizuojami arkivyskupijos kurijos, tėvų redemptoristų, pasauliečių misionierių, nuo rudens persikėlė į seniausią mieste Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčią. Joje sielovadinę tarnystę pradėjo dabar jau trys misionieriai kunigai redemptoristai. Jie kartu su pasauliečiais, be to, organizavo Misijų savaites Kėdainiuose bei Jurbarke – nešė Gerąją naujieną šių mestų žmonėms ne tik parapijose, bet ir mokyklose, savivaldybėse, ligoninėse ir kitur.
Kai šventėme Pašaukimų savaitę, Pašaukimų sielovados komanda pakvietė į renginį Kaune „Nuo stogo ant stogo“ – į Šviesos kelią gatvėmis nuo Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios iki Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasų su liudijimais apie pašaukimus bei Lietuvos jaunimo dienų choro šlovinimu.
Atnaujinti tikėjimą, užsidegti nauju troškimu skelbti ir liudyti kvietė trys Atsinaujinimo dienos Kaune, kurias organizavo katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ .
2024 Šilinės: taiki ir rami maldos aplinka Lietuvai
Birželį švenčiant arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimą, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, be kita, vėl grįžo prie Maldos metų tematikos ir paragino mokytis „atsitraukimo meno“, tai yra maldos gyvenimo, egzistenciškai svarbaus, norint išlikti tikinčiuoju.
Taikią ir ramią maldos aplinką visos Lietuvos žmonėms, įvairioms bendruomenėms Dievas dovanojo 2024 m. Šilinėse. Jas lydėjo šūkis iš Laiško žydams – „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (4,12). Atlaidų katechezėse, susitikimuose-diskusijose Šiluvos piligrimų centre apmąstytas Vatikano II Susirinkimo dokumentas – Dogminė konstitucija Dei Verbum. Pagal ją buvo parengtos ir Mišių intencijos.
Šiluvoje drauge su piligrimais ir asmeniškai šventovėse meldėsi čia atvykęs naujasis apaštalinis nuncijus arkivyskupas Georgas Gänsweinas. Šilinėse apsilankęs arkivyskupas Visvaldas Kulbokas, nuncijus Ukrainoje, atkreipė dėmesį, jog malda yra konkreti ir joje kiekvienas – nuo ganytojų iki pačių mažiausiųjų – turi teisę pavesti Dievui šį pasaulį. Ir, žinoma, Ukrainą. Šilinėse ne kartą prašyta, kad Dievas jos žmonėms dovanotų teisingą ir tvarią taiką, numaldytų karo liepsnas. To prašė ir vaikai, atnašų procesijoje atnešę prie altoriaus Ukrainos vaikų, kurie per karą buvo pagrobti, vardus.
Šilinėse įsitvirtina maldos tradicija kitomis – lenkų, latvių, anglų, ukrainiečių – kalbomis, o šią Lietuvos šventovę vis gausiau atranda kaimyninių kraštų piligrimai. 2024-ieji buvo Apsireiškimo koplyčios, kurioje pirmiausia maldai suklumpa atvykstantieji į Šiluvą ir kuri paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldu, 100-mečio metai.
Atsiliepiantieji į Viešpaties pašaukimą
Jau beveik ties Jubiliejaus metų slenksčiu arkivyskupijos bendruomenė džiaugsmingai pasitiko jai tarnauti pašauktą naujai įšventintą kunigą Titą Misevičių. Visose šv. Mišiose arkivyskupijos bažnyčiose dabar kalbama (ir taip per visą Jubiliejų) malda už pašaukimus į kunigystę, pašvęstąjį gyvenimą. Į Viešpaties kvietimą atsiliepė ir keturi vyrai pasauliečiai iš Kauno arkivyskupijos. Kristaus Visatos Valdovo iškilmėje, kaip dalijosi Nuolatinio diakonų ugdymo centras, jie buvo paskirti kandidatais į diakonus ir rengsis nuolatinei diakonystei kartu su Telšių bei Vilkaviškio vyskupijų kandidatais.
„Tai vienas gražiausių pavyzdžių, kai šitaip seniai įkurta bendruomenė gyvuoja toliau ir dovanoja savo prieglobstį visiems, kurie atvyksta čia atrasti Dievo artumos. Seserys kviečia į maldos bendrystę, tikėjimo atradimo džiaugsmą, nuliūdusiems teikia paguodą, pagelbėja nelaimių ištiktiesiems. Trys bendruomenės seserys, kaip ir jų kapelionas arkivyskupas Teofilius, po mirties buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais už žydų gelbėjimą nacių okupacijos metais“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas apie Kauno seserų benediktinių vienuolyną, lapkričio 30 d. švenčiant 400 metų nenutrūkusį jo gyvavimą, liudijantį ištikimybę bei įsipareigojimą Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei. Kauno arkivyskupijos muziejus šia proga pristatė visuomenei Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios meninį paveldą.
Kad vienuolynai, bažnyčios tebėra žmonėms svarbios oazės ir „žiburiai ant kalno“, liudija naujų parapijų bendruomenių noras turėti savo maldos namus. Kauno arkivyskupo K. Kėvalo 2022 metais naujai įsteigtoje Šventosios Šeimos parapijoje (Giraitėje, Kauno rajone) buvo pašventinti naujai statomos bažnyčios pamatai. Vis aukštyn kyla ir naujai statoma Šv. Jono Pauliaus II parapijos bažnyčia Kaune, Šilainių mikrorajone – maldos namus pastatyti parapijos bendruomenei labai reikia visų paramos.
Sinodiniu keliu
2024 metais vykę popiežiaus Pranciškaus sušaukti Pasaulio parapijų klebonų susitikimas bei Vyskupų sinodas sinodinėmis temomis aktualino ir kunigų susitikimus. Arkivyskupijos kunigų konferencija spalį buvo perduota vesti kunigų sinodinio susitikimo Romoje delegatui kunigui Gediminui Jankūnui. Be pasidalijimo įspūdžiais, jis atkreipė dėmesį, jog popiežiaus sušauktas Sinodas yra ne apie Bažnyčios mokymą ar teologiją – jis apie kultūrą Bažnyčioje, kaip joje esame. Tai visa mūsų laikysena – ir kalbėjimas, ir klausymas, ir reagavimas. Lietuvos delegatas įvykdė popiežiaus Pranciškaus prašymą – perskaitė ir perdavė broliams Kauno arkivyskupijoje Laišką, kuriame Šventasis Tėvas patikina, jog jis irgi keliauja sinodiškumo kelią bei visus į jį kviečia.
Kodėl šiandien svarbu tapti sinodiniu kunigu? Atsakymo ieškota ir Kauno I dekanato kunigų konferencijoje dar kartą grįžtant prie Sinodo temos.
Per dvi dešimtis dvasininkų iš įvairių Lietuvos parapijų, daugiausia Kauno, Vilniaus ir Vilkaviškio vyskupijų, liepos 23 d. susirinko Kauno kunigų seminarijoje, kad pasvarstytų ir geriau atsilieptų į popiežiaus Pranciškaus kvietimą statydinti misionierišką sinodinę Bažnyčią bei entuziastingai angažuotis šiame kelyje. Visą vidurvasario dieną kunigai skyrė popiežiaus siūlymui mokytis bendruomeninės įžvalgos, praktikuoti pokalbio Dvasioje metodą.
Kauno arkivyskupija trečius metus organizuoja kunigų vasaros kursus. Rugpjūčio 26–28 d. kursuose buvusiame dominikonų vienuolyne Liškiavoje dalyvavo 25 kunigai iš visos Lietuvos. Kauno arkivyskupija ir šį kartą parengė kokybišką ir aktualią kursų programą.
Respublikiniai susitikimai Kaune
2024-iaisiais Kaunas buvo ir liko patraukli bei patogi susitikimų vieta, šį kartą – Lietuvos vienuolijoms, pedagogams, šeimoms, žiniasklaidos darbuotojams.
Sausio 11 d. čia susitikę Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos nariai buvo priimti arkivyskupijos kurijoje, dalijosi patiriamais iššūkiais ir dovanomis bei ieškojo naujų galimybių bendradarbiauti. Vasario 7 d. LSMUL Kauno klinikose surengta šeštoji respublikinė konferencija Pasaulinei ligonių dienai tema „Klinikinė pastoracija. Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra: tarp svajonės ir realybės“. Kovo 2 d. Jėzuitų gimnazijoje Kaune vyko metinė Lietuvos šeimos centrų konferencija „Šeima – nuo realybės link siekiamybės“ su 300 dalyvių iš visos Lietuvos (iš jų net 90 vaikų). Balandžio 27 d. arkivyskupijos konferencijų salėje rinkosi Lietuvos pašvęstųjų simpoziumas, o po šv. Mišių Kauno arkikatedroje nuskambėjo pašvęstųjų himnas, pirmą kartą sugiedotas pirmajame Pašvęstojo gyvenimo kongrese, kuris 2005 metais taip pat vyko Kaune. Lapkričio 29 d. „Bažnyčios kronikos“ fondas pakvietė į jubiliejinį (dešimtąjį) katalikiškos žiniasklaidos bendradarbių bei kolegų iš protestantiškųjų medijų susitikimą. Gruodžio 6 d. Kaune vyko antrasis Jaunojo Carito sąskrydis.
Per visą Kauno arkivyskupiją, jos parapijas, mokyklas bei visą Lietuvą nuvilnijo Carito akcija „Dosnumo krepšelis“ pagelbėjant stokojantiems maisto ir meilės per šv. Kalėdas. Kaune buvo atidarytas Humanitarinės pagalbos centras ieškantiems prieglobsčio mūsų šalyje.
Malonė sulaukti Jubiliejaus – malonė jį švęsti
Paskutinį 2024 m. sekmadienį su visu katalikiškuoju pasauliu pradėjome Jubiliejaus metus. Arkivyskupas K. Kėvalas iškilmėje Kauno arkikatedroje bazilikoje didžiule malone pavadino galimybę sulaukti Jubiliejaus ir jį švęsti, apibūdino šiuos priartėjusius metus kaip brangų dovanojamą laiką, kai širdys gali naujai užsidegti, tikėjimas – atsinaujinti, viltis – būti sužadinta, kai Dievo artumas bei gailestingumas gali būti iš naujo išgyvenami.
Arkivyskupijos bendruomenė dar iki oficialios Jubiliejaus pradžios ėmė rengtis vilties piligrimystei, kurios svarbiausia kryptis bus Roma, ypač kovo 1–4 d. nacionalinė piligrimystė, o tikslas – žengti per popiežiškųjų bazilikų Šventąsias duris ir patirti Dievo gailestingumą, atnaujinti tikėjimą bei viltį. Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrimų centras pradėjo visų Lietuvos piligrimų registraciją, be to, parūpino bendrą kelionę lėktuvu arkivyskupijos žmonėms.
Jubiliejaus piligrimystė galima ir lankant šventoves Lietuvoje; tarp 20 jų yra ir piligrimams atviros turtingo krikščioniškojo paveldo, gyvos pamaldumo bei piligrimystės tradicijos Kauno arkivyskupijos šventovės: Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika bei Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika Šiluvoje. Per visą Jubiliejaus laiką Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas palinkėjo neštis širdyse ramybę ir viltį. 2025 m. sausį meldžiamės bendra arkivyskupijos maldos intencija – kad Jubiliejaus metais būtų daugiau taikos, ramybės ir tarpusavio sutarimo.
Santrauką apie 2024 metų svarbesnes datas ir įvykius kviečiame žr. čia >>
Nuoširdžiai dėkojame Kauno arkivyskupijos Šeimos, Katechetikos, Jaunimo bei Jono Pauliaus II piligrimų ir Šiluvos piligrimų centrams, Lietuvos bei Kauno arkivyskupijos Caritui, Kauno arkivyskupijos muziejui, tėvams redemptoristams, pašaukimų sielovados bendradarbiams, Misijų mokyklai bei misijų bendruomenei „Gyvybės medis“, arkivyskupijos parapijoms bei visiems už dalijimąsi savo bendruomenių gyvenimu, patirtimis. Su džiaugsmu tai skelbiame arkivyskupijos interneto svetainėje, FB paskyroje, YouTube kanale ir taip galime pasiekti bei sudominti įvairiomis iniciatyvomis daugiau žmonių. Dėkojame, kad lankotės, skaitote, išreiškiate savo nuomonę, pastabas, pasiūlymus. Dėkojame visiems, kurie rašė, fotografavo, filmavo, dalijosi ir bendradarbiavo, – kartu atkeliavome į Jubiliejaus metus.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
