Dar iki Covid-19 pandemijos pradžios, 2019-ieji metai buvo pažymėti įvairiausių anti-vyriausybinių demonstracijų Paryžiuje, Maniloje, La Pase, Port-au-Prince, Bogotoje, Prahoje, Kite, Beirute, Hong Konge, Londone, Bagdade, Barselonoje, Budapešte, Santjage, Naujajame Delyje, Džakartoje, Buenos Airėse ir kituose mieste visame pasaulyje, dėl ko šie metai buvo praminti „protestų metais“. Jungtinėse Valstijose 2019-ieji pasižymėjo išaugusiu profsąjungų aktyvumu. Po ilgų dešimtmečių, kurių metu aktyvumas profsąjungose mažėjo, šalyje įvyko 25 didelio masto streikai, kuriuose dalyvavo 425,500 darbininkų – didžiausias skaičius nuo 2001-ųjų.
Ekonominis nepasitenkinimas, kuris leido iškilti Donaldui Trumpui ir Berniui Sandersui, augo jau ne vienus metus. Kaip buvo pastebėta American Affairs žurnalo straipsnyje, Jungtinėse Valstijose, tarp 1989-ųjų ir 2017-ųjų buvo sukurta 34 trilijonų dolerių vertės naujo turto. Beveik pusę šios sumos (44%) sudarė turto perdavimas kompanijų akcininkams, nepaisant to fakto, kad bendras ekonomikos augimas sudarė tik 25% šios sumos. Kitais žodžiais, nepaisant našumą keliančių technologijų ir, atrodytų, stebuklingo, po Šaltojo karo eros vykusio„ekonomikos augimo“ – tai tik Amerikos turtuolių neproporcingas pelnymasis iš į vis labiau pažeidžiamą padėtį patenkančių jų darbuotojų kišenės.
Amerika ir kitos Vakarų visuomenės seniai apleido realaus ekonomikos augimo modelį, kuris atneštų naudos visiems, ir perėjo į tokį, kuriame turtingieji turtėja mažiau pasiturinčių visuomenės sluoksnių sąskaita. Pamažu pradėjome matyti bręstančią kovą prieš taip susiklosčiusią padėtį. Deja, po 2020-ųjų kovo mėnesį įvesto karantino, galios balansas smarkiai pakrypo atgal į milijardierių oligarchų ir didžiųjų korporacijų pusę. Technologijos sektoriaus monopoliai padidino savo pelną, kai darbininkai ir jų vaikai buvo priversti likti namie dėl karantino apribojimų, o Federalinis Rezervas pumpavo pinigus į Volstrytą. Kai Federalinis Rezervas pirko neribotą kiekį korporacijų skolų ir vertybinių popierių, milijonai žmonių tapo bedarbiais, 1 iš 4 namų ūkių patyrė sunkumų įsigyjant maisto, o 200,000 mažų verslų turėjo užsidaryti.
Visa tai lėmė, kad Amerikos darbininkų namų ūkiai prarado apie 1,3 trilijono dolerių vertės turto. Tuo tarpu JAV milijardieriai praturtėjo 1 trilijonu.
Covid-19 sustabdė augantį Amerikos darbininkų judėjimą jo pradinėje stotelėje, kadangi protestai ir politinio nepaklusnumo aktai buvo iš esmės uždrausti. Viduryje didžiulės baimės ir nežinios, viešosios sveikatos įsakai suspendavo teisę į susirinkimus. „Socialinės distancijos“ idėja ragino žmones žiūrėti į savo kaimynus, kolegas, draugus ar netgi šeimos narius kaip ir potencialius ligos šaltinius. „Ekspertai“, technokratai ir korporacijos tapo pandemijos didvyriais, kai paprastų žmonių masės – ligos šaltiniais.
Kai prasidėjo karantinas, mums buvo sakoma, kad mes „visi esame bendroje kovoje prieš nematomą priešą“, tačiau kiekvienas valdžios atliktas veiksmas įtvirtino vis didesnę nelygybę, praturtino elitą ir suluošino vidurinę klasę. Nuotraukos kaip mega-turtingos garsenybės linksminasi vakarėliuose be kaukių ar socialinių distancijų, kai visas aptarnaujantis personalas turėjo dėvėti kaukes, yra turbūt geriausia Covid-19 eros vizualizacija – eros, kurioje įvyko didžiausias turto perskirstymas iš mažiau pasiturinčių į labiausiai pasiturinčio visuomenės sluoksnio kišenę per visą modernią istoriją. Dėka karantinų, tarp 143 milijonų ir 163 milijonų žmonių visame pasaulyje atsidūrė žemiau skurdo ribos, o skaičius žmonių, kenčiančių nuo alkio, išaugo šešis kartus. Tuo pat metu, tokios kompanijos kaip Amazon, Alphabet (Google) ir Microsoft užfiksavo rekordinius pelnus.
Šiuo metu JAV patiria sparčiausią infliacijos augimą nuo 2008-ųjų, o produktų kainos išaugo 5,4%. Turtingiausiųjų 1% pirmą kartą per JAV istoriją turi daugiau turto nei visa vidurinė klasė, turtingiausiųjų 10% priklauso 90% visų akcijų, o BlackRock ir kitos investavimo firmos supirkinėja namus ir nekilnojamąjį turtą. Praėjo jau 83 savaitės, nuo „mums reikia dviejų savaičių suplokštinti ligos atvejų kreivę.“ Dabar klausimas yra ne „ar darbininkai susitaikys su laikinais karantinais“, o „ar jie priims visiems laikams pasiliksiantį Covid-industrijos-kompleksą“, kuris kėsinasi į jų laisvę, orumą ir prastina jų gyvenimo sąlygas.
John Deere šiemet turėtų fiksuoti rekordines pajamas, tarp 5,7 milijardo ir 5,9 milijardo dolerių, 10,000 darbuotojų kompanijos darbuotojų šiuo metu streikuoja, reikalaudami sąžiningo atlyginimo. Šiuo metu daugiau nei 100,000 JAV darbuotojų iš John Deere, Kellogg‘s, Warrior Met Coal, Kaiser Permanente, InstaCart ir kitų kompanijų arba streikuoja, arba rengia tam planus. Ar šis atgimstantis darbininkų judėjimas ir augantis pasipriešinimas vakcinų pasams bei vakcinų prievolėms bus pajėgus įveikti Covid eros klasinį išnaudojimą?
Kai prasidėjo „dvi savaitės suplokštinti ligos atvejų kreivę“, darbuotojai buvo padalinti į dvi dalis. Vieni buvo praminti „būtinaisiais“, o kiti – „nebūtinaisiais“. „Nebūtinieji“ turėjo užsisakyti maistą į namus, kol ūkininkai nuiminėjo derlių, mėsos kombinatų darbininkai apdirbinėjo mėsos produktus, sunkvežimių vairuotojai vežė maistą į šalį, kulinarai ruošė maisto patiekalus ir gaminius, kurjeriai išvežiojo maistą, o šiukšlininkai surinkdavo šiukšles. Ši atskirtis leido profesionalių darbuotojų klasei apsisaugoti nuo kontakto su virusu ir pasėjo pamatą dviejų pakopų visuomenei. Šios pakopos dabar įtvirtinamos viduramžius menančiais teisės aktais kaip vakcinų pasų sistema, kuri neproporcingai diskriminuoja nepasiturinčius ir darbininkų klasės žmonės.
Kartu su šia griežta klasių atskirtimi, turtingieji daug labiau pasipelnė nuo valdžios paramos. Iš viso, kiekvienas kriterijus atitinkantis amerikietis gavo 3,200 dolerių per tris valdžios siųstus ekonomikos stimulus. Tuo tarpu pirmasis stimulas praturtino 43,000 milijonierių 1,7 milijonais dolerių sumažinus jiems mokesčius, o antrajame stimule buvo įtraukta 200 milijardų dolerių„pašalpa“ turtingiesiems. Pirmasis stimulas taip pat atleido nemažą kiekį korporacijų skolų beveik be jokių sąlygų. O jei pasižiūrėtume į oro linijų sektorių, vadovai naudojosi mokesčių mokėtojų pinigais skirdami sau papildomus „bonusus“, tuo pat metu atleisdami dešimtis tūkstančių savo darbuotojų.
Šios dvigubos taisyklės lėmė dabar vykstantį darbininkų maištą. Dažnai pasikartojanti istorija darbininkų keliamuose reikalavimuose yra ta, kad jie dirbo sunkius ir alinančius darbus per visą pandemiją, uždirbdami tik tiek, kiek pakanka išlikimui, kol jų vadovai ir akcininkai susirinko visą pelną. Kita istorija yra darbininkų perdegimas ir darbo jėgos trūkumas. Kalifornijoje 24,000 sveikatos sektoriaus darbuotojų nutarė pradėti streiką dėl smarkiai trūkstančios darbo jėgos trečdalyje valstijos ligoninių. 78% JAV seselių pranešė apie nesaugias darbo sąlygas, o Nacionalinio Sveikatos Instituto tyrimas parodė, kad seselės darbo krūvio padidinimas vos vienu pacientu lemia 7% išaugusį pacientų mirtingumą.
Darbo jėgos trūkumas buvo tik padidintas dėka prievolės skiepytis tam tikrų sektorių darbuotojams. Niujorko valstijoje, 83,000 neskiepytų sveikatos apsaugos darbuotojų galėjo būti pašalinti iš darbo, iki teismas neįpareigojo valstijos padaryti skiepijimosi išimtis dėl religinių priežasčių. Nepaisant to, Niujorko sveikatos apsaugos darbuotojų skaičius sumažėjo iki 34,000, o Niujorko gubernatorė pašaukė Nacionalinę Gvardiją, kad ši užpildytų tuščias vietas perpildytose ligoninėse.
Turbūt labiausiai skiepijomosi prievolės galėtų paveikti krovinių vežimo sektorių. Sunkvežimių vairuotojų apklausa parodė, kad 26% respondentų mieliau netektų darbo, nei skiepytųsi, o kiti 10% mieliau patys paliktų darbą nei skiepytųsi. Amerikos Sunkvežimių Vairuotojų asociacija griežtai pasisakė prieš skiepijimosi prievoles: asociacijos prezidentas Chrisas Spearas pareiškė: „Pirmoji bet kokios viešosios sveikatos taisyklės politika turi būti tokia – nekenk kitam. Deja, skiepų pasų ir prievolės politika, ir visos nelauktos pasekmės, kurias ji sukurs, tikrai neatitiks šio standarto.“
Darbininkų maišto prieš prastas darbo sąlygas, žemas algas ir skiepijimosi prievoles efektas galėtų tapti dar rimtesnis žiemą. Prasidedančios produktų tiekimo grandinės problemos yra sukurtos kelių veiksnių kombinacijos: energetikos krizės Kinijoje, ilgalaikių karantino pasekmių, 80,000 sunkvežimių vairuotojų trūkumo. Visa tai sukūrė grūsčių ir nebaigtų laikų darbų atsakomąjį efektą, o to pasekmė – pusė milijono krovininių konteinerių, laukiančių Los Andželo ir Long Beacho uostuose, kuriuose iškraunama 40% visų į Ameriką atvykstančių krovininių konteinerių, kol šimtai jūrininkų yra įstrigę jūroje, kadangi jų krovininiai laivai negali būti iškrauti. Amerikos piliečiai pradeda jausti produktų tiekimo grandinės krizės pasekmes: dalis mokyklų nebegauna pakankamai maisto savo mokiniams, keičia savo pietų meniu ir netgi svarsto apie nuotolinį mokymąsi šio maisto stygiaus.
Krizei tebesitęsiant, daugybė transporto, logistikos ir sveikatos sektoriuose dirbančių asmenų atsilaiko prieš spaudimą ir nežada paaukoti savo kūnų autonomijos. Daugiau nei trečdalis Čikagos policijos pareigūnų nepakluso prievolei skiepytis. Jie yra aktyviai spaudžiami miesto merės, kuri kaltina policininkų profsąjungą bandymu „surengti maištą“, ir grasina suspenduoti išmokas tiems pareigūnams, kurie verčiau pasirinks išeiti į pensiją, nei pasiskiepys. 73 neskiepyti mokyklinių autobusų vairuotojai buvo atleisti dar prieš pirmąją mokslo metų dieną Čikagoje, kas lėmė nutrūkusias vežimo į mokyklą paslaugas 2,100 mokinių. Miestas taip pat įsivėlė į konfliktą su neskiepytais mokytojais, kol galiausiai turėjo pasiduoti. 15% miesto mokytojų yra nepasiskiepiję.
Panašus chaosas verda įvairiuose šalies kampeliuose. 40% Transporto ir Saugumo administracijos darbuotojų yra nepasiskiepiję, taip pat ir šimtai tūkstančių kariuomenės personalo. Apie 12% Vašingtono valstijos sveikatos sektoriaus darbuotojų nepasiskiepijo iki tam nustatyto termino, šimtai Los Andželo ugniagesių padavė miestą į teismą reikalaudami finansinės kompensacijos, o San Francisko Susisiekimo agentūra įspėjo dėl galimų trikdžių tranzito sektoriuje. Southwest Airlines neseniai buvo priversti atšaukti per 2,000 skrydžių, kadangi dėl privalomojo skiepijimosi protestuojantys darbuotojai pradėjo masiškai neiti į darbą dėl „ligos“. Reaguodama į darbuotojų protestą, kompanija laikinai atsitraukė nuo savo planų. Kiekvienas mažas sukilimas prieš skiepijimosi prievolę prisideda prie nacionalinio lygmens „viščiuko žaidimo“, kuris priešpastato „būtinuosius“ darbuotojus prieš vis labiau autoritarišką elito klasę.
Vakcina tapo puikiu pretekstu įgyvendinti ideologinį kitaip mąstančiųjų valdymą įvairioje didžiosiose institucijose, tačiau šis valymas galėtų atsisukti prieš pačius jo iniciatorius. Šiuo metu reikšmingas žmogiškojo darbo kiekis yra būtinas tam, kad visuomenė galėtų normaliai funkcionuoti. Nors didžioji atsako į pandemiją dalis primena kryptingą ir apskaičiuotą ekonominės sistemos „perkrovimą“, šiuo metu galimybė pereiti į visiškai automatizuotą, vien nuoma paremtą ekonomiką, su savieigiais automobiliais ir centralizuota biometrinio identifikavimo sistema, dar nėra pilnai realizuota. Kaip ir su daugybe Silicio slėnyje sukuriamų projektų, kapitalo pritraukimo ir marketingo planai žengia pirmiau tam reikalingų technologinių galimybių.
Ištisus mėnesius akademikai, mokslininkai, vadybininkai, biurokratai ir žurnalistai ignoravo „būtinųjų“ darbuotojų klasės sunkumus, kadangi daug svarbiau buvo „gelbėti gyvybes.“ Dabar ši technokratų klasė, besielgianti su didžiuliu skaičiumi žmonių kaip su nesunkiai pakeičiamais vergais, ir visokiais būdais teisinanti karantinus, skiepų pasus ir skiepijimosi prievoles, gali pajusti savo vykdomos politikos pasekmes per prekių ir paslaugų deficitus bei darbuotojų streikus. Jei darbuotojai privers elito ir inteligentijos klasę jaustis pakankamai nepatogiai ir paveiks oligarchų ir jų valdomų korporacijų pelno maržas, jie sustiprins savo pozicijas. Nors Covid-19 ribojimai kadaise padėjo sutrukti masinei darbininkų mobilizacijai, susiaurėjusi darbo rinka tam sukuria naujų progų.
Išversta iš tabletmag.com
