Tokia mintis mūsų šalyje dabar skamba kaip iš fantastikos srities. Bet tai nėra jau tokia neįsivaizduojama fantazija. Kai kuriose Europos šalyse skatinant gimstamumą jau yra įgyvendintos panašios idėjos.
Lietuva išgyvena didelę demografinę krizę, apie kurią jau kalba visi. Tiek politikai, tiek mokslininkai, tiek žurnalistai, tiek pati visuomenė. Tiesa, nuomonės dėl to, kaip problemą spręsti, išsiskiria. Yra sakančių, kad finansinės paskatos yra atgyvena ir nekeičia jaunų šeimų elgsenos planuojant vaikus.
Manau, kad tai netiesa ir tą jau yra įrodžiusi pati Lietuva, kai labai geros sąlygos ir finansinės garantijos išeinant motinystės atostogų jau buvo paskatinusios vaikų gimstamumą. Ši tema plati ir ją galima aptarinėti net keletu aspektų. Svarbus net ir tėvų amžius, kuomet susilaukiama pirmagimio.
Tačiau šiuos niuansus palikime ateičiai. O šį kartą norėčiau pakalbėti apie idėją, tėvams, auginantiems tris vaikus, siūlyti iki 5 procentų sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Pritaikius vien šią mokestinę lengvatą, vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus sutaupytų po daugiau nei 4000 eurų. Tai būtų nemenka paskata ir gimdyti, ir dirbti, nekiltų pagunda gyventi tik iš pašalpų vaikams. Auginantiems daugiau nei tris vaikus GPM būtų galima iš viso panaikinti. Tris ir daugiau vaikų šiuo metu turi 43 243 šeimos. Kam to reikia?
Vaikai yra mūsų demografinė ateitis
Buhalterinės mąstysenos politikai tuoj susirūpintų – o kiek lėšų praras biudžetas? Šios dienos skaičiukų lentelės, žinoma, naudos neparodys, bet tai – investicija į vaikus. Šeimos augina būsimą kartą, kuri valstybei ateityje sukurs dešimteriopai didesnę vertę. Vaikai yra mūsų demografinė ateitis.
Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų dar Antrojo pasaulinio karo metu. 2021-aisiais šalyje gimė 23,3 tūkst. kūdikių, 2022 m. – dar mažiau, jau tik 21,9 tūkst. Tai mažiausias gimstamumas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai statistiškai kiekvienoje šeimoje auga ne mažiau kaip 2 vaikai. Dabar apie 44 procentai šeimų augina vieną vaiką. Negalime sau leisti susitaikyti su dramatiškai tirpstančiu gyventojų skaičiumi.
Finansiniai spąstai gimus vaikui
Šiandien didelei daliai Lietuvos šeimų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai smunka ne tik bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Tai jaunų žmonių apsisprendimui kurti šeimą ir gimdyti vaikus daro, manyčiau, lemiamą įtaką.
Formuojama nuomonė, kad vaikai yra vargas, našta, išlaidos jiems tik auga, kam apskritai jų reikia? O dar pridėkime, kad šeima vis labiau nuvertinama, vis labiau iškeliamas individualizmas, karjera, laisvė gyventi, kaip noriu. Sudaromos sąlygos kuo paprasčiau nutraukti šeimos ryšius, apskritai nesituokti, neįsipareigoti, lengviau atsikratyti užsimezgusios gyvybės, negimdyti vaikų, bloginti jų auginimo ir ugdymo sąlygas, didinant naštą šeimoms ir atgrasant nuo noro jų turėti. Plinta savanoriška bevaikystė.
Esame sparčiausiai nykstanti tauta pasaulyje. Jeigu norime bent jau sustabdyti, o ne perlaužti šią kreivę, turime užtikrinti, kad šeimų gyvenimo lygis neblogėtų, kiek vaikų jie besusilauktų.
Kitų šalių patirtis
Nereikia ieškoti toli. Net kelios ES šalys bando spręsti šias problemas. Jau galime rasti ES pavyzdžių, kuomet sukuriamas finansinės ir teisinės paramos jaunoms šeimoms modelis. Jo esmė yra ta, kad jaunų šeimų noras ar nenoras turėti savo vaikų nepriklausytų nuo turimų finansinių išteklių. Jau ir ES rasime šalių pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Esama praktikos, kuomet tapusios motinomis iki 30 metų ir auginančios keturis ar daugiau vaikų, visą likusį gyvenimą atleidžiamos nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Atleidimas nuo GPM taikomas darbo užmokesčiui, ligos pašalpai (pas mus ji netgi apmokestinama), bet kokioms dirbančio asmens pajamoms.
Galime rasti šeimos mokesčių kredito pavyzdžių, kai didelės šeimos už tas pačias pajamas moka mažiau mokesčių nei šeimos be vaikų arba auginančios mažiau vaikų. Parama pradedama teikti nuo tada, kai sukuriama santuoka. Kiekviena susituokusi šeima gauna 300 eurų mokesčių kreditą nuo grynųjų pajamų pirmiems dviem santuokos metams. Kita svarbi finansinė pagalba – vaiko gimimą skatinanti beprocentinė paskola jaunoms susituokusioms poroms. Jei šeimoje gimsta trys vaikai – paskolos nebereikia grąžinti.
Viena iš paramos šeimai formų Lenkijoje yra speciali mokesčių tvarka šeimoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta šeimai palanki mokesčių lengvata leidžia abiem tėvams išskaičiuoti fiksuotas sumas per mėnesį už pirmą, antrą, trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką.
Taikomas ir lengvatinis sutuoktinių bei vienišų tėvų apmokestinimas. 2016 metų balandį įvyko tikras lūžis, kai pagal programą „Šeima500+“ buvo įvesta tėvystės pašalpa antrajam ir paskesniems vaikams bei pirmajam, jei šeima atitinka pajamų kriterijų. 2019 metais pagal programą „Mama 4+“ įvesta papildoma išmoka tėvams, kurie dėl ne mažiau kaip keturių vaikų priežiūros yra nedarbingi arba atsisakė darbo ir dėl to neįgijo teisės į pensiją arba jų pensijos išmokos dydis yra mažesnis.
Šeimos turi jaustis saugios
Žinoma, kad mūsų šeimos norėtų turėti daugiau vaikų, jos turi būti užtikrintos dėl daugelio dalykų: kad vaikams užteks vietų darželiuose, jie turės kur mokytis, gaus tinkamą išsilavinimą, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, mokysis ir gyvens saugioje, tvarkingoje aplinkoje. Palankesnė šeimos politika, neabejoju, suteiktų postūmį didesniam gimstamumui.
Atverti duris migrantams, atmetant tradicinės šeimos stiprinimo politiką, kaip atgyveną, esą būdingą nedemokratinėms valstybėms, nėra vienintelė išeitis. Demografines problemas turime įveikti ne imigracijos, o gimstamumo skatinimu ir nuoseklia šeimos stiprinimo politika. Vaikus auginančios šeimos mūsų valstybėje turi jaustis saugios ir ramios dėl savo ir vaikų ateities.
