Pranešimai iš Juodojo Žemyno
Kinšasa, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Ugandoje patvirtinti trys nauji Ebolos infekcijos atvejai, o Raudonasis Kryžius paskelbė, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje (Kongo DR) mirė trys savanoriai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad itin užkrečiamos hemoraginės karštligės protrūkis yra tarptautinė ekstremali situacija.
Šeštadienį Afrikos Sąjungos sveikatos apsaugos agentūra perspėjo, kad kyla rizika, jog Ebolos virusas išplis į kitas Afrikos šalis.
Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovas Jeanas Kaseya teigia, kad kyla pavojus 10-iai šalių: Angolai, Burundžiui, Centrinei Afrikos Respublikai, Kongo Respublikai, Etiopijai, Kenijai, Ruandai, Pietų Sudanui, Tanzanijai ir Zambijai.
Anot jo, didelis gyventojų judumas ir nesaugumas regione prisideda prie ligos plitimo.
Šeštadienį Ugandoje patvirtinus tris naujus atvejus, susirgimų skaičius šioje šalyje pasiekė 5 nuo tada, kai Ebola buvo patvirtinta Ugandoje ir Kongo DR gegužės 15 d. Vienas žmogus mirė.
Ugandos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad užsikrėtę pacientai yra vairuotojas ir medicinos darbuotojas, abu šios šalies piliečiai, ir moteris iš Kongo DR. Jie yra gyvi.
Ebola – tai mirtina virusinė liga, plintanti per tiesioginį kontaktą su kūno skysčiais. Ji gali sukelti stiprų kraujavimą ir organų nepakankamumą.
Pastarasis epidemijos protrūkis kilo konfliktų draskomoje rytinėje Kongo DR dalyje. Ebolos atvejai buvo patvirtinti Iturio provincijoje, o vėliau virusas išplito į Pietų Kivu provinciją.
Kongo DR, didelėje ir nestabilioje šalyje, patvirtinti 82 ligos atvejai ir 7 mirtys. Tačiau PSO įtaria dar 750 atvejų ir 177 mirčių.
Raudonasis Kryžius šeštadienį paskelbė, kad mirė trys savanoriai iš Kongo, kurie Ebola apsikrėtė Iturio provincijoje.
Kovo 27 d. jie vykdė palaikų tvarkymo darbus, bet ši humanitarinė misija nebuvo susijusi su kova prieš Ebolą, nes tuo metu dar nebuvo žinoma apie Ebolos viruso protrūkį.
Per pastaruosius 50 metų Afrikoje Ebola pražudė daugiau nei 15 tūkst. žmonių.
Penktadienį PSO Ebolos grėsmės lygį Kongo DR pakėlė iki paties aukščiausio.
Anot organizacijos, ligos rizika Centrinėje Afrikoje yra didelė, bet pasaulyje ji tebėra maža.
Pagal dabartinę informaciją – rizika Europai egzistuoja, bet tai dar nėra „pandeminis scenarijus“ kaip COVID. Tačiau regioniniu mastu Afrikoje situacija gali tapti labai rimta.
Didžiausia problema yra ne pats viruso „skraidymas per sienas“, o keli veiksniai vienu metu:
- labai intensyvi migracija ir pabėgėlių srautai Centrinėje bei Rytų Afrikoje,
- silpnos sveikatos sistemos konfliktų zonose,
- sunkiai kontroliuojamos sienos,
- didelis gyventojų judumas tarp Ugandos, Kongo DR, Ruandos, Pietų Sudano,
- humanitarinės krizės ir karo zonos.
Ebola nėra toks virusas kaip COVID ar gripas. Ji:
- neplinta taip lengvai oru,
- reikalauja tiesioginio kontakto su kūno skysčiais,
- dažniausiai išplinta šeimose, ligoninėse, laidotuvių metu.
Todėl masinio pasaulinio išplitimo tikimybė mažesnė. Bet yra kita grėsmė — jei protrūkis išslysta iš kontrolės regione, jis tampa:
- ilgalaike humanitarine katastrofa,
- destabilizacijos faktoriumi,
- migracijos katalizatoriumi.
Tai reiškia:
- daugiau pabėgėlių judėjimo į Šiaurės Afriką,
- didesnį spaudimą Viduržemio migracijos maršrutams,
- pavienius importuotus atvejus Europoje.
Europa teoriškai pasirengusi geriau nei Afrikos regionai:
- yra izoliavimo infrastruktūra,
- kontaktų atsekimas,
- laboratorijos,
- apsaugos priemonės,
- vakcinos nuo kai kurių Ebola atmainų.
Bet jei, pavyxdžiui, Kongo „Demokratinėje” Respublikoje protrūkis pereitų į urbanizuotas zonas su milijoniniais miestais arba į didelius migracijos koridorius, PSO perspėjimai taptų daug rimtesni.
Ekspertų vertinimu:
- Afrikai — aukšta regioninė grėsmė.
- Europai — vidutinė geopolitinė ir migracinė grėsmė, bet maža masinės epidemijos tikimybė.
- Pasauliui — daugiau nestabilomo ir ekonominio spaudimo rizika nei naujas „pasaulinis užsirakinimo“ scenarijus.




























