Seimas ėmėsi svarstyti Seimo nario Luko Savicko pristatytas Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma laikinai mažinti degalų akcizo CO₂ dedamąją.
Pasak projekto iniciatorių, pakeitimai parengti įvertinus situaciją, susidariusią dėl Artimuosiuose Rytuose vykstančio konflikto, dėl ko reikšmingai sutriko naftos tiekimas ir išaugo jos kainos, kas tiesiogiai didina degalų kainas, skatina infliaciją ir didina tiek verslo, tiek gyventojų išlaidas.
Seimo narys L. Savickas pažymėjo, kad degalų kainų augimą šiuo metu lemia ne tik išaugusios kainos, bet galutinę kainą reikšmingai didina ir mokesčiai, įskaitant akcizus. „Degalų kainos šiandien yra aukščiausios nuo 2022 metų, o dyzelinas Lietuvoje jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. Tai reiškia viena – kainų spaudimas jau nebėra vien teorinis, jis yra realus ir jis veikia žmonių perkamąją galią ir verslo sąnaudas“, – kalbėjo parlamentaras.
L. Savickas tvirtino, kad šiandien CO2 dedamoji sudaro apie 10–13 centų už vieną litrą. „Tai nėra mažas dydis, todėl jos laikinas sumažinimas gali reikšmingai amortizuoti kainų augimą, kompensuoti didelę dalį žaliavos brangimo poveikio. Tai yra ypač svarbu dyzelio atveju. Lietuvoje dyzelis yra daug brangesnis nei ES vidurkis ir daug brangesnis nei kai kuriose mūsų kaimyninėse šalyse. Tai tiesiogiai veikia transporto sektorių, logistiką, žemės ūkį – sektorius, kurie yra mūsų ekonomikos stuburas“, – atkreipė dėmesį politikas. Anot jo, CO₂ dedamosios mažinimas yra laikina, tikslinė ir proporcinė priemonė.
L. Savickas pabrėžė, kad ši priemonė nekeičia ilgalaikio klimato kaitos politikos krypties, ji nepanaikina CO2 kainodaros mechanizmo, ji tik laikinai koreguoja jos intensyvumą atsižvelgiant į išorinį kainų šoką.
Pagal teikiamas pataisas, benzinui anglies dioksido dedamoji laikinai mažėtų nuo 96 iki 47 eurų už 1 000 l, žibalui – nuo 108,4 iki 53,6 eurų už 1 000 l, įstatyme numatytiems gazoliams – nuo 104,8 iki 68,6 eurų už 1 000 l, skystajam kurui (mazutui, orimulsijai) – nuo 124,8 iki 66,8 eurų už toną, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams – nuo 66,8 iki 40,4 eurų už toną.
Po pristatymo už šį projektą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 3 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 19 d.
***
Papildyta Vitalijaus Balkaus komentaru:
„Ar žinote, kad Japonijoje šiuo metu benzino kaina 177 jenų t. y. nepilnas euras? Japonija naftą perka svetur ir mes perkam. Ir nafta pas mus atkeliaujanti nėra kitokia nei pas juos.
O juokingiausia, kad Japonijos mokesčiai šiaip nėra maži. Tik štai japonai puikiai supranta, kad kuras tai ekonomikos kraujas ir nuo to kiek jis kainuoja priklauso iš esmės bendra padėtis. Jei žemę ariantis traktorius naudos brangų kurą tai ir grūdai kainuos atitinkamai.
Jei grūdams pristatyti bus naudojamas brangus kuras atitinkama miltų kaina ir taip iki batono parduotuvės lentynoje. Dviračiais aišku galima vežioti, tačiau tokia tvaria ir žaliai ekologiška valstybe teliko Šiaurės Korėja ir tai iš didelės bėdos.
Europa – tuo tarpu – toliau utopiją, kurioje kažkodėl tikimasi, jog brangiausias pasaulyje kuras atneš laimę ir klestėjimą. Taip nebūna. Ir nors dangstykis tu nors 101 kartą sukaitusiais pingvinais vis tiek jokio racionalaus grūdo kosminiuose akcizuose neliko.
Verslas kenčia, bet perka. Gyventojai keikiasi ir perka. Mat baisiai tvarūs ir žali ir dizenterijos sergančiojo aktyvistai taip pat nenori būti vežami į ligoninę arkliuku ar paspirtuku. Ir nepradėkite tik pasakoti apie elektromoilius.
Elektromobiliai puikūs taršos prasme niekuo geriau nei nafta varomi.
Jei kas netikite – kviečiu į Kiniją retųjų metalų sodrinimo kombinatų tvenkiniuose išsimaudyti. Be abejo kai yra skambi dingstis galima mokesčius imti nors ir už lietaus vandenį , o iš naftos produktų tuo labiau. Tik vienas nekuklus klausimas o kam valstybei tiek pinigų”
