Lapkričio 16 dieną švenčiame Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, šventę. Ypač iškilmingai ši šventė švenčiama Vilniaus Aušros Vartuose. 1927 m. Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Pijaus XI pašventintomis karūnomis, suteikiant Gailestingumo Motinos titulą.
Vilniaus miesto gynybinės sienos Aušros Vartuose esantis paveikslas vaizduoja Mariją, besiklausančią angelo žinios, skelbiančios, kad Dievas išsirinko ją pasaulio Gelbėtojo motina. Ši žinia yra pati brangiausia, nes skelbia apie begalinę Dievo meilę nuodėmės šešėlio dengiamai žmonijai. Ta meilė reiškiasi Dievo gailestingumu. Jį pirmoji priėmė Marija, kad vėliau dalytų ją visiems geros valios žmonėms, kurie, nors ir klupdami po nuodėmių našta, ieškos Dievo veido.
Šv. Jonas Paulius II enciklikoje „Dives in misericordia” rašo: „Marija yra toji, kuri ypatingai ir nepaprastai – kaip niekas kitas – patyrė gailestingumą, o drauge išskirtiniu būdu jį užsitarnavo savo širdies auka ir todėl galėjo dalyvauti Dievo gailestingumą atskleidžiant. Ta auka glaudžiai susijusi su jos Sūnaus kryžiumi, po kuriuo ji stovėjo Kalvarijoje. <…> Marijai geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys. Ji žino jo kainą ir jo didybę. Šia prasme ją vadiname gailestingumo Motina: Gailestingąja Motina ir Dievo gailestingumo Motina” ( 9 sk.).
Švč. Mergelė Marija realiai patyrė Dievo gailestingumą, kai angelui apreiškus apie Dievo Sūnaus įsikūnijimą ji Dievo planui ištarė „taip”. Prisiimdama Dievo Motinos misiją, Marija tapo Dievo gailestingumo nešėja žmonijai.
Evangelijoje pagal Joną glaustai pasakojamas širdį veriantis momentas, kai prie kryžiaus prikaltas Jėzus apaštalą Joną, kaip sūnų, patiki savo Motinai: „Štai tavo sūnus!” – „Štai tavo Motina!” (Jn 19, 26.27). Ant kryžiaus mirštantis Jėzus apaštalo Jono asmenyje mus visus patiki savo Motinos globai. Nuo dabar Marija bus ne tik apaštalo Jono, bet ir mūsų visų motina –Gailestingoji Motina.
Todėl labai teisingai pastebi šv. Jonas Paulius II: „Gailestingoji Dievo meilė ir toliau be paliovos Marijoje ir per ją reiškiasi Bažnyčios ir žmonijos istorijoje. Tas reiškimasis nepaprastai vaisingas, nes jį palaiko ypatingas Marijos motiniškos širdies jautrumas, jos atjauta ir galia padėti visiems, kurie noriai priima motinos gailestingą meilę” (ten pat).
Šį gailestingosios Dievo meilės reiškimąsi per Mariją liudija jos apsireiškimai Lurde, Fatimoje ir kitose pasaulio vietose, tame tarpe ir mūsų Šiluvoje. Marija, apsireiškusi Šiluvos piemenėliams, padejavo, kad šioje vietoje buvo garbinamas jos Sūnus, o dabar čia tik ariama ir sėjama. Šis Marijos apsireiškimas pasiuntė Lietuvos žmonėms žinią, kad per savo kasdienius rūpesčius neužmirštų paties svarbiausio, kuo Dievas nori apdovanoti juo pasitikinčius.
Švęsdami Gailestingumo Motinos šventę, pasitikrinkime, kaip mes pasinaudojame Dievo gailestingumu. Pasitikrinkime, koks yra mūsų santykis su Švč. Mergele Marija. Ypač pasitikrinkime, ar pakankamai branginame Rožinio maldą, kuri yra pats lengviausias būdas per Marijos rankas pelnyti Dievo gailestingumą.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
