Greta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, Vienybės aikštėje, iškilo naujas meno kūrinys iš bronzos ir plieno. Daugiau kaip 2 tūkst. elementų talpinantys preciziški bareljefai atsispindi reikšmingas Kauno istorijos epochas: miesto ištakas, Napoleono Bonaparto metus ir Laikinosios sostinės laikotarpį. Per trejus metus UAB „Metalo formos“ ir Vyčio paramos fondo iniciatyva gimęs kūrinių triptikas taps nauju istorinės ir kultūrinės atminties akcentu mieste.
Naujas meno kūrinys – trys didelio formato bronzinės-plieninės plokštės, kuriose pavaizduota keli šimtai figūrų, pastatų, technikos elementų. Preciziška kompozicija sukurta „Lego“ principu, jungiant maždaug 2 tūkst. detalių į vientisus paveikslus, sumontuotus ant nerūdijančio plieno pagrindų.
Pasitelkus profesionalius skulptūros ir mažosios plastikos meistrus, naujieji bareljefai įtaigiai pasakoja svarbiausius Kauno istorijos momentus. Projekto pradžia siejama su 1812 m. birželio 25 d. Napoleono Bonaparto laišku, parašytu Kaune ir vėliau parduotu Paryžiaus aukcione. Šis istorinis dokumentas tapo įkvėpimu sukurti bareljefą, skirtą Napoleono Didžiosios armijos žygiui per Kauną.
Vystantis idėjai, projektas išsiplėtė – bronzinėse plokštėse atgimė ir miesto įkūrimo bei Laikinosios sostinės laikotarpiai, atspindintys turtingą ir daugiasluoksnę Kauno istoriją. Trys bareljefinės plokštės tapo dideliu ir kūrybiškai gyvu projektu. Ypač daug dėmesio skirta Laikinosios sostinės reprezentacijai. Meistrų sukurtus elementus reikėjo keisti, atsižvelgiant į UNESCO pripažinimo kriterijus ir išskirtinį dėmesį modernistinei Kauno architektūrai.
Senajam Kaunui skirta plokštės pagrindu tapo Tomašo Makovskio 1600 m. graviūra. Joje menininkai ieškojo, kaip galėjo atrodyti prekes plukdę laivai, pirmieji jūreiviai, Kauno žengimas į Hanzos miestų sąjungą. Vienas iš įdomiausių elementų – „sparnuotasis husaras“, apie kurį daug rašo istorikai, tačiau jo vaizdo iki šiol neturi nė vienas Lietuvos muziejus.
