Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Finansai
  • Kriminalai
  • Gyvenimas
  • Sportas
  • Video
  • Apklausos
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Finansai
    • Kriminalai
    • Gyvenimas
    • Sportas
    • Video
    • Apklausos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Sukaktis: prieš 90 m. Kaune įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

  • 2025-07-26
  • kaunieciams.lt
  • Istorija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas, profesorius dr. Juozas Skirius

1935 m. fiksuotas neeilinis, Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai svarbus įvykis – sušauktas pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas, kuriuo siekta telkti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius.

Tai įvyko neatsitiktinai – viešai buvo kalbama, kad emigracijoje gyvena apie 1 milijonas lietuvių, o ir prezidentas Antanas Smetona nuolat pabrėždavo, jog į užsienius yra išvykę bemaž trečdalis lietuvių tautos. Lietuvai buvo būtina sukurti glaudžius ryšius su gausia lietuvių išeivija.

1918 m. Lietuvos valstybei atkūrus nepriklausomybę, šalies valdžia atkreipė dėmesį į gausią lietuvių išeiviją, pirmiausia tikėdamasi iš jos sulaukti materialinės ir propagandinės paramos bei laukdama, kad jos tautiečiai, įvairių sričių specialistai, sugrįš į Tėvynę. Plečiantis santykiams su išeivija, Lietuvoje, nors ir pavėluotai, kilo poreikis suburti po pasaulį išsiblaškiusius lietuvius. Tuo tikslu 1932 m. įkuriama Draugija užsienio lietuviams remti (DULR), kurį telktų ir vienytų, padėtų palaikyti ryšį su užsienio lietuviais, rūpintųsi ir pagal išgales paremtų jų lietuvišką kultūrinę veiklą. Netrukus draugijos iniciatyva sušaukiamas Pasaulio lietuvių kongresas (PLK) Kaune – svarbus įvykis, pirmą kartą telkiantis viso pasaulio lietuvius, siekiant koordinuoti jų tautines ir ekonomines veiklas. Galima drąsiai sakyti, kad Kongreso sušaukimas – tai ryškiausias įvykis DULR veikloje.

Kongreso idėjos atsiradimas

Reikia manyti, kad idėja steigti kongresą buvo perimta iš kaimyninės Lenkijos, kur jau buvo įvykę keli panašaus pobūdžio kongresai. Be to, po lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tragiškos žūties, kuri sukrėtė visus lietuvius, buvo keliama vienybės idėja, liepos 17 d. siūlant paskelbti Tautos vienybės diena. Tą dieną DULR vadovybė ragino tautiečius „pamiršti visus asmeniškumus ar visuomeniškus bei politinius ginčus, pasaulėžiūros bei luomo skirtumus“. Tačiau reikėjo labiau apčiuopiamų, praktiškesnių veiksmų. Tuo labiau, kad ir tarptautinė Lietuvos padėtis nebuvo pati geriausia – santykiai su kaimynine nacių Vokietija ir Lenkija buvo nedraugiški ir pakankamai įtempti. 

Pirmiausia reikėjo visos tautos susitelkimo. DULR pirmininkas Rapolas Skipitis, įvertinęs išsklaidytą bei sunkiai su Lietuva artinamą išeiviją, manė, kad būtų pravartu sušaukti Pasaulio lietuvių kongresą, kuris pagyvintų ryšius ir smarkiai pažadintų išeivių lietuvišką sąmonę. Anot jo, Kongresas paskatintų rengti visų lietuvių sportines olimpiadas, užsienio lietuvių kultūros renginius, lietuviškos  spaudos ir knygų leidybą. Taip pat būtų ieškoma priemonių, kurios stabdytų išeivių jaunimo nutautėjimą bei skatintų viso pasaulio lietuvių jaunimo suartėjimą. Tikėtasi aptarti ir užsienio lietuvių bendradarbiavimo su Lietuva galimybę ūkio srityje bei planuota suaktyvinti išeiviją „kovose su mūsų priešais“. Tačiau Kongreso programos svarbiausias tikslas buvo sutelkti viso pasaulio lietuvių sąjungą, kuri vėliau ir būtų atsakinga už analogiškų kongresų organizavimą.

Lietuvos valdžios pozicija ir Kongreso sušaukimas

Istoriko Alfonso Eidinto teigimu, Lietuvos tautininkų valdžia, pritardama Kongreso idėjai, tikėjosi išeivijos palankumo sau – ne tik pristabdyti aštrią kritiką jų partijos vardu, bet ir sustiprinti tautos vienybės idėją, bandyti pritraukti užsienio lietuvių verslininkų kapitalą. Dėl šių priežasčių, LR Vyriausybė iš savo biudžeto skyrė 103 tūkst. litų avanso Kongresui rengti. Svarbu patikslinti, kad po 1926 m. Lietuvoje įvykusio karinio perversmo, didžioji dalis lietuvių išeivijos nusisuko nuo savo Tėvynės ir griežtai kritikavo naująją valdžią.

Tautininkų vyriausybė iškart išsikėlė uždavinį atgaivinti Lietuvos ir išeivijos santykius, išeiviams taikydama įvairias nuolaidas: suteikė leidimą įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, pripažino JAV lietuviams dvigubą pilietybę, kūrė informacijos centrus, legalizavo net ir kairiųjų išeivių (išskyrus komunistų) spaudos platinimą Lietuvoje, skyrė pinigus išeivių kultūros ir lietuvybės reikalams, apdovanojo ordinais ir medaliais aktyviausius išeivijos atstovus ir pan. Lietuvos valdžia iš gausios išeivijos tikėjosi paramos investicijomis bei įvertino juos kaip galimus lietuviškos produkcijos, ypač maisto produktų, vartotojus. Visumoje tautininkų valdžia išeivijai iki 1940 m. davė daugiau nei iš jos gavo. Tad nieko nuostabaus, kad valdžia pritarė tokiam svarbiam tautai renginiu kaip Kongresas.

Tiesa, tautininkų tarpe buvo ir abejojančiųjų šia idėja. Kongresui pritarė ir ne visi DULR valdybos nariai. Pavyzdžiui, draugijos sekretorius Petras Ruseckas netikėjo Kongreso sėkme sutelkti visus lietuvius. Pagrindą šioms abejonėms sukėlė ir tai, kad didžiausios išeivijos – JAV lietuvių – tarpe nemažą išeivių dalį kontroliavo JAV lietuviai socialistai ir komunistuojantys lietuviai, susitelkę apie dienraščius Laisvė ir Vilnis. Tai buvo patys aršiausi Lietuvos valdžios kritikai, smerkę šalyje įvykusį perversmą. Nepaisant to, Lietuvos valdžia parodė tolerantiškumą, netrukdydama jų 7 atstovams atvykti į Kongresą. Bet, kaip nurodo istorikas Marius Ėmužis, jie nepasižymėjo savo išskirtiniu kritišku aktyvumu, tiesiog nebuvo tam pilnai pasiruošę. Be to, P. Rusecko įsitikinimu, DULR nebūtų spėjusi Kongresui pasiruošti laiku. Jis nepritarė Rapolo Skipičio vizitui į JAV įtikinti svarbiausios išeivių bendruomenės – katalikų lyderius dalyvauti Kongrese. P. Ruseckas rašė straipsnius, nukreiptus prieš R. Skipitį, kaip tariamai „neturintį Lietuvos visuomenėje palaikymo“. 1935 m. liepos 15 d. P. Ruseckas pasitraukė iš DULR valdybos, o į jo vietą buvo pakviestas Kazys Kasakaitis.

Į pirmąjį PLK Kaune 1935 m. rugpjūčio 11–17 dienomis atvyko lietuvių atstovai iš 19 valstybių, iš viso – apie 3 tūkstančius žmonių. Iš jų 105 buvo organizacijų, kolonijų, įstaigų ar įmonių delegatai. Daugiausia delegatų atvyko iš JAV – 39. Kongrese sveikinimo kalbą pasakė LR prezidentas Antanas Smetona. Jis pabrėžė, kad Kongresas deda pastovius pamatus visų kraštų lietuviams bendrauti, „stipriau laikytis iš vieno, kad mūsų nedidelės pajėgos veltui nežūtų svetimuose kraštuose“. Prezidentas pabrėžė Lietuvos laimėjimus vidaus ir užsienio politikoje, priminė, kad „Lietuva atstatyta visų lietuvių pastangomis: tų, kurie gyvena savo krašte, ir tų, kurie gyvena užsieniuose“. Prezidentas taip pat pažymėjo tautos vienybės svarbą Vilniaus kraštui atgauti, Klaipėdai, kaip tautos uostui, stiprinti. Baigdamas savo kalbą jis suformulavo lakonišką vienybės šūkį: „Metame šalin viską, kas mus skiria, telkiamės apie tai, kas visiems bendra“. Sveikinimo kalbą prie Nežinomo kareivio kapo sakė ir premjeras Juozas Tūbelis.

Kongrese buvo perskaityta visa eilė pranešimų. Aktyviai dalyvavo ne tik vietos veikėjai, turintys ryšį su išeivija, bet ir užsienio lietuvių atstovai. Pranešimais buvo siekiama atskleisti ne tik pasaulio lietuvių demografinę, kultūrinę, socialinę padėtį, bet ir galimybes plačiau bendradarbiauti, palaikyti įvairiapusius ryšius su Lietuva, kovoti su sparčiu išeivijos nutautėjimu. Vyko diskusijos, spaudos konferencijos. Buvo išsakyta ir nemažai kritinių pastabų, pareikšta abejonių dėl skuboto kongreso sušaukimo.

Kongrese taip pat buvo priimta nemažai rezoliucijų bei pageidavimų tautiniais, kultūriniais ir ūkiniais klausimais. Buvo susirūpinta tautinės kultūros ugdymu, siekta ištirti išeivijos kultūrinio veikimo sąlygas steigiant atitinkamas institucijas kaip viso pasaulio lietuvių tautinį institutą, šelpimo fondą, referantūrą ir pan., kurios analizuotų atskirų lietuvių išeivių kolonijų specifiką. Be to, buvo pažymėta, kad Lietuvos visuomenė turi labiau susidomėti išeivijos gyvenimu, remti išeivijos mokyklas, rūpintis išeivių mokytojais – skatinti glaudesnius ryšius tarp išeivijos mokinių ir mokytojų ir tarp Lietuvos mokinių bei mokytojų, rengti bendrus mokytojų suvažiavimus, kolonijose steigti lietuviškas bibliotekas, spaudos prenumeravimo galimybę ir t.t.

Užsienio lietuviai buvo raginami savo santaupas laikyti Lietuvos bankuose, o savo kapitalą investuoti į bendroves Maistas, Lietūkis, Pienocentras, Cukrus ir kt. Rezoliucijose išsakyti patys svarbiausi klausimai siekiant gerinti išeivijos ir Lietuvos ryšių palaikymą, nubrėžtos veikimo gairės. Taip pat buvo parengta Lietuvos ryšių stiprinimo su užsienio lietuviais programa.

Išeivijos gyvenimo ir veiklos paroda Kongreso metu ir po jo

Kongreso proga buvo organizuotos ir keturios parodos: Lietuvių meno apžvalginė paroda, kurioje su savo kūriniais dalyvavo 52 dailininkai, dr. Aleksandro Račkaus rinkinių paroda, užsienio lietuvių spaudos paroda ir dailininko Antano Tamošaičio lietuviškų kilimų paroda. Visas šias parodas premjeras J. Tūbelis atidarė rugpjūčio 12 d. Parodos veikė Vytauto Didžiojo muziejuje ir Vytauto Didžiojo universiteto patalpose.

Išskirtinio dėmesio susilaukė JAV lietuvio, numizmato dr. Aleksandro Račkaus (1893-1965) Amerikoje surinkta 50 tūkst. eksponatų kolekcija. Pats A. Račkus, parodos atidarymo metu, pažymėjo, kad jo atvežtos senienos liudija, kaip gyveno ir dirbo JAV lietuviai, kaip jie teikė pagalbą Lietuvos lietuviams, kaip kūrė pagrindus nepriklausomai Lietuvai ir ką Lietuva davė JAV lietuviams. Taip pat jis priminė, kad jau dabar laikas susirūpinti rinkti istorinius dokumentus, nes už dešimt metų jų gali nebelikti. Parodos veikė viso Kongreso metu. Net paskutinę dieną parodą aplankė rekordinis skaičius lankytojų – 1500 žmonių. Toks lankytojų susidomėjimas paskatino parodą pratęsti iki rugsėjo 1 d. Tiesa, įėjimas buvo mokamas – 1 litas suaugusiems, 50 centų moksleiviams ir kariams, o ekskursijos ne mažiau kaip 10 žmonių kainavo po 25 centus asmeniui. Visus parodų eksponatus (apie 81 tūkst.) įsigijo Švietimo ministerija.

Pasaulio lietuvių sąjungos kūrimas

Kongreso priimtų rezoliucijų įgyvendinimą turėjo vykdyti įkurta Pasaulio lietuvių sąjunga (PLS). Tai pats svarbiausias Kongrese iškeltas klausimas. Sąjungai buvo skirta trumpa rezoliucija, kurioje buvo nurodyta paruošti PLS statuto projektą. Projekte numatyta, kad PLS sudaroma iš juridinių asmenų (draugijų, bendrovių ir kitų – apie 1000 įvairių organizacijų), tiek Lietuvos, tiek užsienio lietuvių. PLS centru buvo ištrinkta Lietuvos sostinė, tačiau visos didesnės kolonijos užsienyje turės savo atstovybes Sąjungos vykdomuose organuose.

Kongrese buvo išrinktas laikinasis komitetas iš 10 asmenų PLS statutui paruošti. Komiteto pirmininku tapo R. Skipitis, pirmuoju vicepirmininku – JAV lietuvių katalikų vadovas, dienraščio Draugas redaktorius Leonardas Šimutis, antrasis vicepirmininkas – prof. Kazys Sleževičius. Tačiau PLS statuto parengimas užsitęsė. L. Šimučio nuomone, PLS idėją „Kaunas nori numarinti“, nes komitetas netinka nei DULR vadovybei, nei kai kuriems Lietuvos valdžios atstovams, kadangi jis susideda iš tokių žmonių, kuriems nepatinka dabartinė politinė tvarka Lietuvoje. L. Šimutis kėlė mintį, kad apie tai reikia rašyti spaudoje. R. Skipitis savo atsiminimuose pažymėjo, kad jam, kaip PLS pirmininkui, organizaciniais reikalais teko kalbėtis su aukštais tautininkų veikėjais, kurie nieko nežadėjo, o Tautininkų sąjungos generalinis sekretorius dr. Stasys Janavičius tiesiai pareiškė, kad jis tokiai sąjungai nepritaria. Jiems buvo aišku, kad PLS nepajėgs suvienyti kairiųjų ir dešiniųjų jėgų. R. Skipitis šį tautininkų šaltumą aiškino tuo, jog Kongresas nepritarė A. Smetonos režimui.

PLS statutas paskelbtas tik 1937 m. gruodžio 15 d. Ši nepartinė organizacija savo suvažiavimus turėjo šaukti ne rečiau kaip kas penkerius metus. Po trečdalį visų atstovų į suvažiavimą renka Lietuva, JAV lietuviai ir visų kitų kraštų lietuviai. Nuo 1937 m. pradėtas leisti PLS žurnalas Pasaulio lietuvis.

Kaip nurodyta statute, antrasis PLK turėjo būti sušauktas ne anksčiau kaip 1940 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau dėl Lietuvos okupacijos to padaryti nespėta. Kad PLS neišplėtojo savo veiklos, R. Skipitis aiškino finansinės paramos trūkumu. Taigi, kaip pažymėjo vienas iš komiteto narių Juozas Leimontas, idėja, sudaryti viso pasaulio lietuvių organizaciją, o per ją telkti visur gyvenančius lietuvius tautinei individualybei išlaikyti, dvasinei, kultūrinei, ekonominei veiklai išplėsti, liko neįgyvendinta. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, šios organizacijos idėją perėmė ir išplėtojo Pasaulio lietuvių bendruomenė.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Land Art festivalis Girionyse: klajonės po dykumas ir pasaulio muzika

„Prašykite ir jums bus duota“ (Mt 11, 9), – 17 eilinis sekmadienis

Grįžimas į biurus: kas iš tiesų veikia – nemokama kava, patogios kėdės ar atlyginimas?

Siūlo leisti patiems kelių valdytojams spręsti dėl žaliųjų rodyklių įrengimo

Virš Lietuvos užduotis vykdė iš JAV lėktuvnešio Viduržemio jūroje pakilę naikintuvai

Pažinčių programėlės: meilės medžioklė ar streso šaltinis?

Garliavoje iškils nauja kultūrinė erdvė

Socialdemokratai kirto L. Kasčiūnui: priminė ekstremistinę praeitį ir ryšius su MG Baltic

„Creditinfo“: klientų Lietuvoje duomenys yra saugūs

Sukaktis: prieš 90 m. Kaune įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

Ukrainą remiančias sporto organizacijas pasieks 100 tūkst. eurų parama

NT investicijoms susiklostė retas derinys sąlygų – trys faktoriai, keičiantys situaciją

Atsisveikinkite su pinigine: kasdienybę užkariauja nauja mada, prie kurios prisitaiko net skeptikai

Plauksite baidarėmis šį savaitgalį? Ekspertė primena, kaip apsaugoti įrenginius

Minima skendimo prevencijos diena: vasarą įvyksta daugiausia tragedijų vandenyje

A. Valotka apgailestauja dėl savo siūlymo uždaryti rusiškas ir lenkiškas mokyklas

LSU profesorius: tarnyba kariuomenėje gerina širdies-kvėpavimo sistemos ir raumenų ištvermę

Rusija įrenginėja elektroninės kovos sistemas prie NATO sienų

Interneto trikdžiai dėl Starlink gedimo: pranešama apie visuotinius sutrikimus

Pavežėjas greit tampa įtariamuoju? (video)

Kodėl buvusios Viking žoliapjovės dabar žymimos „Stihl“ ženklu?

Kauno rajone tęsiama A. Smetonos giminės linija

Tyrimas: jau 7 000 žingsnių per dieną teigiamai veikia sveikatą

Nekontroliuojamas dirbtinio intelekto naudojimas – tiksinti bomba įmonių duomenims

Pristatyti naujai įsigyti VSAT sraigtasparniai ir bepiločių orlaivių sistema

Lietuvos vyrų rinktinė stovyklaus Stambule ir sužais rungtynes su Turkijos nacionaline komanda

Dirbtinis intelektas padeda lotynų kalbos mokslininkams iššifruoti senovės romėnų tekstus

Prašoma uždaryti S. Cichanouskajos atstovybę

Geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

Kelininkai Karaliaus Mindaugo prospekte plušės naktimis

Saugu tik atrodo: UV spinduliai veikia net pro debesis ir stiklą

Aukštieji Šančiai – nemylimas Kauno „vaikas“

R. Popovienė nenori net diskutuoti apie rusiškų mokyklų uždarymą

Kur Kaune bei Vilniuje superka metalo ir kitas atliekas

Ministerija diskutuos dėl rusų kalbos atsisakymo Lietuvos mokyklose

Gynybos inovacijos Lietuvoje: potencialas yra, sistemos – ne

Lietuvos oro gynyba. I dalis – Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė

Pacientes slapta filmavusiam ginekologui nepavyksta grįžti į darbą

Iniciatyva „Nenuleiskim kartelės“ ragins valdžią nekeisti tvarkos dėl matematikos egzamino

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 22-27 d.

Ukraina ir Afganistanas – kiek logiškos paralelės

Kaune siautėjo plėšikas

Žiniasklaida: G. Palucko Vilniuje pirktame sklype neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas

Robotikos stovykla „Harmony Park“ subūrė ukrainiečių ir lietuvių jaunimą

Sparčiai auga gaisrų rizika dėl netinkamo ličio jonų baterijų naudojimo

Rusų provokacijos tęsiasi: NATO naikintuvai kilo atpažinti orlaivių

Kauno tarybos Etikos komisija galimai seksistiniuose V. Matijošaičio pasisakymuose nieko blogo nemato

G. Paluckui gali tekt pakratyt piniginę: prašys sumokėti palūkanas už vėlavimą

Jungtinėje Karalystėje po vaiko mirties ėmėsi kovoti su dezinformacija apie skiepus

Lietuviams nepavyko tapti čempionais – 20-mečiai parveža sidabrą (video)

Ukraina užkariauja oro erdvę naudodama modernizuotą amuniciją

Prokuroras mano, kad iš traukinio pabėgusio ruso Lietuvoje nėra

Mūsų disko metiko dar vienas auksas

Voveraičių sezonas: skonis, nauda ir paruošimo paslaptys

„Marija išsirinko geriausiąją dalį“ (Lk 10, 42) – 16 eilinis sekmadienis

Prezidentūra: vienos stebuklingos priemonės, kuri padėtų išspręsti narkotikų problemą, nėra

Netesėtas R. Popovienės pažadas: sprendimų dėl gabiausių abiturientų teks palaukti

Dėl diukerio statybos – laikini eismo pakeitimai Karaliaus Mindaugo pr. ir Birštono g. sankryžoje

Kauno mariose treniruosis kariai

Savaitgalį lietus iš šalies nesitrauks, vietomis griaudės perkūnija

Skelbiama, kad Rimas Kurtinaitis jau atrinko kandidatus Europos pirmenybėms

Ar „stebuklingi grybai“ taps ilgai ieškotu jaunystės eliksyru?

Ar darbdavys gali jus trukdyti po darbo? Greitai taisyklės gali keistis

Statybų arba atnaujinimo darbai pakaunėje verda daugiau nei dvidešimtyje objektų

Tomas Čyvas

Pavilionis ar Budbergytė?

Vidurvasario tradicija grįžta: Nemuno pakrantėse – atviri tapybos plenerai visiems

VDU atidaryta Rusnės Kuliešiūtės fotografijų paroda „Dviese“: kvietimas į tylų dialogą su savimi ir pasauliu

Netesėtas R. Popovienės pažadas: sprendimai dėl gabiausių abiturientų dar nepriimti

Stasys Buškevičius

Kodėl žmonės leidžia milijardus kosmoso tyrimams? Atsakymas skeptikams

DI keičia IT profesijas 66 proc. greičiau – ką tai reiškia studentams?

Vilijampolės transporto mazgas: nauja jungtis užtikrins sklandesnį eismą

Svečiai iš Charkivo dainomis išreiškė padėką Kaunui

Kauno kogeneracinė jėgainė skiria 100 tūkst. Eur bendruomenių projektams

Poezijos šventė ir tarptautinio almanacho „Lyg žvaigždė tavo ašara švies, nuaudus žemei margąjį rūbą“ sutiktuvės Kaune

Tomas Čyvas

Žalgirio mūšis ir Lietuvos sporto žalgirizacija

Kristijonas Bartoševičius

Prokuratūra apskundė teismo nuosprendį K. Bartoševičiui: prašo eksparlamentarui skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę

Dėl moters nužudymo teisiamas policininkas: jei ji nebūtų puolus su peiliu, šūvių nebūtų

Lietuvos pasieniečiai vyksta į pagalbą kolegoms latviams

Sensacinga žinia: Katedros požemiuose gali būti Vytauto Didžiojo palaikai

NEW NORMAL CLUB drabužiai: pasauliui skirtas prekės ženklas užgimė Kaune

Garsiausios Lietuvos kovotojos ir žvalgės: istoriniai pokalbiai „NEPAGRAŽINTA”

Kaune rinkosi Rytų kovos menų entuziastai iš Baltijos šalių

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – naujos Arūno Kumpio knygos „Dronų karas” pristatymas

Skaitmeninė detoksikacija atostogų metu – nauda emocinei ir fizinei sveikatai

Socialdemokratas siūlo inicijuoti bedūmės klasės konkursą

Kaune, lifte, užstrigo trys suaugę žmonės ir kūdikis

Lietuvos žydai Nepriklausomybės kovose

LRT

Atlikus LRT auditą dėl nešališkumo, pateiktos rekomendacijos

R. Popovienė nesvarsto apie atsistatydinimą: mano, kad išgelbėjo labai daug jaunimo

Avarija „Achemoje“: išsiliejo azoto rūgštis, yra nukentėjusiųjų

Kaune pro buto langą šaudė stipriai apgirtęs vyras

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus švenčia 106-ąjį gimtadienį!

Lietuvos advokatų taryba: abiturientai turi pagrindą kreiptis į teismą dėl egzaminų rezultatų

Ką veikti Kauno rajone? Liepos 14-19 dienos renginių sąrašas

V. Janulevičius. Trumpo muitai ir Europos kryžkelė: kas gresia Lietuvai?

Sulaikytas bankomatų sprogdinimu įtariamas Moldavijos pilietis

I. Šimonytė pašiepė švietimo ministrę: suprantu, kad matematika nėra jūsų stiprioji pusė

STT verdiktas: teisės aktai neužtikrina įmonių valdybų sudarymo skaidrumo

Šiąnakt „Bitė“ vykdys mobiliųjų paslaugų valdymo sistemos atnaujinimo darbus: ryšys veiks įprastai

Lietuvos studentų krepšinio rinktinė pasirengusi kautis dėl medalių

Per pirmąjį šių metų pusmetį kilo 21,5 proc. daugiau gaisrų nei pernai

Nuo rugpjūčio nemokamai elektromobilius parkuos tik kauniečiai: svečiams teks susimokėti

Land Art festivalis Girionyse: klajonės po dykumas ir pasaulio muzika

2025-07-27

„Prašykite ir jums bus duota“ (Mt 11, 9), – 17 eilinis sekmadienis

2025-07-27

Grįžimas į biurus: kas iš tiesų veikia – nemokama kava, patogios kėdės ar atlyginimas?

2025-07-26

Siūlo leisti patiems kelių valdytojams spręsti dėl žaliųjų rodyklių įrengimo

2025-07-26

Virš Lietuvos užduotis vykdė iš JAV lėktuvnešio Viduržemio jūroje pakilę naikintuvai

2025-07-26

Pažinčių programėlės: meilės medžioklė ar streso šaltinis?

2025-07-26

Garliavoje iškils nauja kultūrinė erdvė

2025-07-26

Socialdemokratai kirto L. Kasčiūnui: priminė ekstremistinę praeitį ir ryšius su MG Baltic

2025-07-26

„Creditinfo“: klientų Lietuvoje duomenys yra saugūs

2025-07-26

Sukaktis: prieš 90 m. Kaune įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

2025-07-26

Ukrainą remiančias sporto organizacijas pasieks 100 tūkst. eurų parama

2025-07-26

NT investicijoms susiklostė retas derinys sąlygų – trys faktoriai, keičiantys situaciją

2025-07-25

Atsisveikinkite su pinigine: kasdienybę užkariauja nauja mada, prie kurios prisitaiko net skeptikai

2025-07-25

Plauksite baidarėmis šį savaitgalį? Ekspertė primena, kaip apsaugoti įrenginius

2025-07-25

Minima skendimo prevencijos diena: vasarą įvyksta daugiausia tragedijų vandenyje

2025-07-25

A. Valotka apgailestauja dėl savo siūlymo uždaryti rusiškas ir lenkiškas mokyklas

2025-07-25

LSU profesorius: tarnyba kariuomenėje gerina širdies-kvėpavimo sistemos ir raumenų ištvermę

2025-07-25

Rusija įrenginėja elektroninės kovos sistemas prie NATO sienų

2025-07-25

Interneto trikdžiai dėl Starlink gedimo: pranešama apie visuotinius sutrikimus

2025-07-25

Pavežėjas greit tampa įtariamuoju? (video)

2025-07-24

Kodėl buvusios Viking žoliapjovės dabar žymimos „Stihl“ ženklu?

2025-07-24

Kauno rajone tęsiama A. Smetonos giminės linija

2025-07-24

Tyrimas: jau 7 000 žingsnių per dieną teigiamai veikia sveikatą

2025-07-24

Nekontroliuojamas dirbtinio intelekto naudojimas – tiksinti bomba įmonių duomenims

2025-07-24

Pristatyti naujai įsigyti VSAT sraigtasparniai ir bepiločių orlaivių sistema

2025-07-24

Lietuvos vyrų rinktinė stovyklaus Stambule ir sužais rungtynes su Turkijos nacionaline komanda

2025-07-24

Dirbtinis intelektas padeda lotynų kalbos mokslininkams iššifruoti senovės romėnų tekstus

2025-07-23

Prašoma uždaryti S. Cichanouskajos atstovybę

2025-07-23

Geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

2025-07-23

Kelininkai Karaliaus Mindaugo prospekte plušės naktimis

2025-07-23

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos