Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Sukaktis: prieš 90 m. Kaune įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

  • 2025-07-26
  • kaunieciams.lt
  • Istorija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas, profesorius dr. Juozas Skirius

1935 m. fiksuotas neeilinis, Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai svarbus įvykis – sušauktas pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas, kuriuo siekta telkti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius.

Tai įvyko neatsitiktinai – viešai buvo kalbama, kad emigracijoje gyvena apie 1 milijonas lietuvių, o ir prezidentas Antanas Smetona nuolat pabrėždavo, jog į užsienius yra išvykę bemaž trečdalis lietuvių tautos. Lietuvai buvo būtina sukurti glaudžius ryšius su gausia lietuvių išeivija.

1918 m. Lietuvos valstybei atkūrus nepriklausomybę, šalies valdžia atkreipė dėmesį į gausią lietuvių išeiviją, pirmiausia tikėdamasi iš jos sulaukti materialinės ir propagandinės paramos bei laukdama, kad jos tautiečiai, įvairių sričių specialistai, sugrįš į Tėvynę. Plečiantis santykiams su išeivija, Lietuvoje, nors ir pavėluotai, kilo poreikis suburti po pasaulį išsiblaškiusius lietuvius. Tuo tikslu 1932 m. įkuriama Draugija užsienio lietuviams remti (DULR), kurį telktų ir vienytų, padėtų palaikyti ryšį su užsienio lietuviais, rūpintųsi ir pagal išgales paremtų jų lietuvišką kultūrinę veiklą. Netrukus draugijos iniciatyva sušaukiamas Pasaulio lietuvių kongresas (PLK) Kaune – svarbus įvykis, pirmą kartą telkiantis viso pasaulio lietuvius, siekiant koordinuoti jų tautines ir ekonomines veiklas. Galima drąsiai sakyti, kad Kongreso sušaukimas – tai ryškiausias įvykis DULR veikloje.

Kongreso idėjos atsiradimas

Reikia manyti, kad idėja steigti kongresą buvo perimta iš kaimyninės Lenkijos, kur jau buvo įvykę keli panašaus pobūdžio kongresai. Be to, po lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tragiškos žūties, kuri sukrėtė visus lietuvius, buvo keliama vienybės idėja, liepos 17 d. siūlant paskelbti Tautos vienybės diena. Tą dieną DULR vadovybė ragino tautiečius „pamiršti visus asmeniškumus ar visuomeniškus bei politinius ginčus, pasaulėžiūros bei luomo skirtumus“. Tačiau reikėjo labiau apčiuopiamų, praktiškesnių veiksmų. Tuo labiau, kad ir tarptautinė Lietuvos padėtis nebuvo pati geriausia – santykiai su kaimynine nacių Vokietija ir Lenkija buvo nedraugiški ir pakankamai įtempti. 

Pirmiausia reikėjo visos tautos susitelkimo. DULR pirmininkas Rapolas Skipitis, įvertinęs išsklaidytą bei sunkiai su Lietuva artinamą išeiviją, manė, kad būtų pravartu sušaukti Pasaulio lietuvių kongresą, kuris pagyvintų ryšius ir smarkiai pažadintų išeivių lietuvišką sąmonę. Anot jo, Kongresas paskatintų rengti visų lietuvių sportines olimpiadas, užsienio lietuvių kultūros renginius, lietuviškos  spaudos ir knygų leidybą. Taip pat būtų ieškoma priemonių, kurios stabdytų išeivių jaunimo nutautėjimą bei skatintų viso pasaulio lietuvių jaunimo suartėjimą. Tikėtasi aptarti ir užsienio lietuvių bendradarbiavimo su Lietuva galimybę ūkio srityje bei planuota suaktyvinti išeiviją „kovose su mūsų priešais“. Tačiau Kongreso programos svarbiausias tikslas buvo sutelkti viso pasaulio lietuvių sąjungą, kuri vėliau ir būtų atsakinga už analogiškų kongresų organizavimą.

Lietuvos valdžios pozicija ir Kongreso sušaukimas

Istoriko Alfonso Eidinto teigimu, Lietuvos tautininkų valdžia, pritardama Kongreso idėjai, tikėjosi išeivijos palankumo sau – ne tik pristabdyti aštrią kritiką jų partijos vardu, bet ir sustiprinti tautos vienybės idėją, bandyti pritraukti užsienio lietuvių verslininkų kapitalą. Dėl šių priežasčių, LR Vyriausybė iš savo biudžeto skyrė 103 tūkst. litų avanso Kongresui rengti. Svarbu patikslinti, kad po 1926 m. Lietuvoje įvykusio karinio perversmo, didžioji dalis lietuvių išeivijos nusisuko nuo savo Tėvynės ir griežtai kritikavo naująją valdžią.

Tautininkų vyriausybė iškart išsikėlė uždavinį atgaivinti Lietuvos ir išeivijos santykius, išeiviams taikydama įvairias nuolaidas: suteikė leidimą įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, pripažino JAV lietuviams dvigubą pilietybę, kūrė informacijos centrus, legalizavo net ir kairiųjų išeivių (išskyrus komunistų) spaudos platinimą Lietuvoje, skyrė pinigus išeivių kultūros ir lietuvybės reikalams, apdovanojo ordinais ir medaliais aktyviausius išeivijos atstovus ir pan. Lietuvos valdžia iš gausios išeivijos tikėjosi paramos investicijomis bei įvertino juos kaip galimus lietuviškos produkcijos, ypač maisto produktų, vartotojus. Visumoje tautininkų valdžia išeivijai iki 1940 m. davė daugiau nei iš jos gavo. Tad nieko nuostabaus, kad valdžia pritarė tokiam svarbiam tautai renginiu kaip Kongresas.

Tiesa, tautininkų tarpe buvo ir abejojančiųjų šia idėja. Kongresui pritarė ir ne visi DULR valdybos nariai. Pavyzdžiui, draugijos sekretorius Petras Ruseckas netikėjo Kongreso sėkme sutelkti visus lietuvius. Pagrindą šioms abejonėms sukėlė ir tai, kad didžiausios išeivijos – JAV lietuvių – tarpe nemažą išeivių dalį kontroliavo JAV lietuviai socialistai ir komunistuojantys lietuviai, susitelkę apie dienraščius Laisvė ir Vilnis. Tai buvo patys aršiausi Lietuvos valdžios kritikai, smerkę šalyje įvykusį perversmą. Nepaisant to, Lietuvos valdžia parodė tolerantiškumą, netrukdydama jų 7 atstovams atvykti į Kongresą. Bet, kaip nurodo istorikas Marius Ėmužis, jie nepasižymėjo savo išskirtiniu kritišku aktyvumu, tiesiog nebuvo tam pilnai pasiruošę. Be to, P. Rusecko įsitikinimu, DULR nebūtų spėjusi Kongresui pasiruošti laiku. Jis nepritarė Rapolo Skipičio vizitui į JAV įtikinti svarbiausios išeivių bendruomenės – katalikų lyderius dalyvauti Kongrese. P. Ruseckas rašė straipsnius, nukreiptus prieš R. Skipitį, kaip tariamai „neturintį Lietuvos visuomenėje palaikymo“. 1935 m. liepos 15 d. P. Ruseckas pasitraukė iš DULR valdybos, o į jo vietą buvo pakviestas Kazys Kasakaitis.

Į pirmąjį PLK Kaune 1935 m. rugpjūčio 11–17 dienomis atvyko lietuvių atstovai iš 19 valstybių, iš viso – apie 3 tūkstančius žmonių. Iš jų 105 buvo organizacijų, kolonijų, įstaigų ar įmonių delegatai. Daugiausia delegatų atvyko iš JAV – 39. Kongrese sveikinimo kalbą pasakė LR prezidentas Antanas Smetona. Jis pabrėžė, kad Kongresas deda pastovius pamatus visų kraštų lietuviams bendrauti, „stipriau laikytis iš vieno, kad mūsų nedidelės pajėgos veltui nežūtų svetimuose kraštuose“. Prezidentas pabrėžė Lietuvos laimėjimus vidaus ir užsienio politikoje, priminė, kad „Lietuva atstatyta visų lietuvių pastangomis: tų, kurie gyvena savo krašte, ir tų, kurie gyvena užsieniuose“. Prezidentas taip pat pažymėjo tautos vienybės svarbą Vilniaus kraštui atgauti, Klaipėdai, kaip tautos uostui, stiprinti. Baigdamas savo kalbą jis suformulavo lakonišką vienybės šūkį: „Metame šalin viską, kas mus skiria, telkiamės apie tai, kas visiems bendra“. Sveikinimo kalbą prie Nežinomo kareivio kapo sakė ir premjeras Juozas Tūbelis.

Kongrese buvo perskaityta visa eilė pranešimų. Aktyviai dalyvavo ne tik vietos veikėjai, turintys ryšį su išeivija, bet ir užsienio lietuvių atstovai. Pranešimais buvo siekiama atskleisti ne tik pasaulio lietuvių demografinę, kultūrinę, socialinę padėtį, bet ir galimybes plačiau bendradarbiauti, palaikyti įvairiapusius ryšius su Lietuva, kovoti su sparčiu išeivijos nutautėjimu. Vyko diskusijos, spaudos konferencijos. Buvo išsakyta ir nemažai kritinių pastabų, pareikšta abejonių dėl skuboto kongreso sušaukimo.

Kongrese taip pat buvo priimta nemažai rezoliucijų bei pageidavimų tautiniais, kultūriniais ir ūkiniais klausimais. Buvo susirūpinta tautinės kultūros ugdymu, siekta ištirti išeivijos kultūrinio veikimo sąlygas steigiant atitinkamas institucijas kaip viso pasaulio lietuvių tautinį institutą, šelpimo fondą, referantūrą ir pan., kurios analizuotų atskirų lietuvių išeivių kolonijų specifiką. Be to, buvo pažymėta, kad Lietuvos visuomenė turi labiau susidomėti išeivijos gyvenimu, remti išeivijos mokyklas, rūpintis išeivių mokytojais – skatinti glaudesnius ryšius tarp išeivijos mokinių ir mokytojų ir tarp Lietuvos mokinių bei mokytojų, rengti bendrus mokytojų suvažiavimus, kolonijose steigti lietuviškas bibliotekas, spaudos prenumeravimo galimybę ir t.t.

Užsienio lietuviai buvo raginami savo santaupas laikyti Lietuvos bankuose, o savo kapitalą investuoti į bendroves Maistas, Lietūkis, Pienocentras, Cukrus ir kt. Rezoliucijose išsakyti patys svarbiausi klausimai siekiant gerinti išeivijos ir Lietuvos ryšių palaikymą, nubrėžtos veikimo gairės. Taip pat buvo parengta Lietuvos ryšių stiprinimo su užsienio lietuviais programa.

Išeivijos gyvenimo ir veiklos paroda Kongreso metu ir po jo

Kongreso proga buvo organizuotos ir keturios parodos: Lietuvių meno apžvalginė paroda, kurioje su savo kūriniais dalyvavo 52 dailininkai, dr. Aleksandro Račkaus rinkinių paroda, užsienio lietuvių spaudos paroda ir dailininko Antano Tamošaičio lietuviškų kilimų paroda. Visas šias parodas premjeras J. Tūbelis atidarė rugpjūčio 12 d. Parodos veikė Vytauto Didžiojo muziejuje ir Vytauto Didžiojo universiteto patalpose.

Išskirtinio dėmesio susilaukė JAV lietuvio, numizmato dr. Aleksandro Račkaus (1893-1965) Amerikoje surinkta 50 tūkst. eksponatų kolekcija. Pats A. Račkus, parodos atidarymo metu, pažymėjo, kad jo atvežtos senienos liudija, kaip gyveno ir dirbo JAV lietuviai, kaip jie teikė pagalbą Lietuvos lietuviams, kaip kūrė pagrindus nepriklausomai Lietuvai ir ką Lietuva davė JAV lietuviams. Taip pat jis priminė, kad jau dabar laikas susirūpinti rinkti istorinius dokumentus, nes už dešimt metų jų gali nebelikti. Parodos veikė viso Kongreso metu. Net paskutinę dieną parodą aplankė rekordinis skaičius lankytojų – 1500 žmonių. Toks lankytojų susidomėjimas paskatino parodą pratęsti iki rugsėjo 1 d. Tiesa, įėjimas buvo mokamas – 1 litas suaugusiems, 50 centų moksleiviams ir kariams, o ekskursijos ne mažiau kaip 10 žmonių kainavo po 25 centus asmeniui. Visus parodų eksponatus (apie 81 tūkst.) įsigijo Švietimo ministerija.

Pasaulio lietuvių sąjungos kūrimas

Kongreso priimtų rezoliucijų įgyvendinimą turėjo vykdyti įkurta Pasaulio lietuvių sąjunga (PLS). Tai pats svarbiausias Kongrese iškeltas klausimas. Sąjungai buvo skirta trumpa rezoliucija, kurioje buvo nurodyta paruošti PLS statuto projektą. Projekte numatyta, kad PLS sudaroma iš juridinių asmenų (draugijų, bendrovių ir kitų – apie 1000 įvairių organizacijų), tiek Lietuvos, tiek užsienio lietuvių. PLS centru buvo ištrinkta Lietuvos sostinė, tačiau visos didesnės kolonijos užsienyje turės savo atstovybes Sąjungos vykdomuose organuose.

Kongrese buvo išrinktas laikinasis komitetas iš 10 asmenų PLS statutui paruošti. Komiteto pirmininku tapo R. Skipitis, pirmuoju vicepirmininku – JAV lietuvių katalikų vadovas, dienraščio Draugas redaktorius Leonardas Šimutis, antrasis vicepirmininkas – prof. Kazys Sleževičius. Tačiau PLS statuto parengimas užsitęsė. L. Šimučio nuomone, PLS idėją „Kaunas nori numarinti“, nes komitetas netinka nei DULR vadovybei, nei kai kuriems Lietuvos valdžios atstovams, kadangi jis susideda iš tokių žmonių, kuriems nepatinka dabartinė politinė tvarka Lietuvoje. L. Šimutis kėlė mintį, kad apie tai reikia rašyti spaudoje. R. Skipitis savo atsiminimuose pažymėjo, kad jam, kaip PLS pirmininkui, organizaciniais reikalais teko kalbėtis su aukštais tautininkų veikėjais, kurie nieko nežadėjo, o Tautininkų sąjungos generalinis sekretorius dr. Stasys Janavičius tiesiai pareiškė, kad jis tokiai sąjungai nepritaria. Jiems buvo aišku, kad PLS nepajėgs suvienyti kairiųjų ir dešiniųjų jėgų. R. Skipitis šį tautininkų šaltumą aiškino tuo, jog Kongresas nepritarė A. Smetonos režimui.

PLS statutas paskelbtas tik 1937 m. gruodžio 15 d. Ši nepartinė organizacija savo suvažiavimus turėjo šaukti ne rečiau kaip kas penkerius metus. Po trečdalį visų atstovų į suvažiavimą renka Lietuva, JAV lietuviai ir visų kitų kraštų lietuviai. Nuo 1937 m. pradėtas leisti PLS žurnalas Pasaulio lietuvis.

Kaip nurodyta statute, antrasis PLK turėjo būti sušauktas ne anksčiau kaip 1940 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau dėl Lietuvos okupacijos to padaryti nespėta. Kad PLS neišplėtojo savo veiklos, R. Skipitis aiškino finansinės paramos trūkumu. Taigi, kaip pažymėjo vienas iš komiteto narių Juozas Leimontas, idėja, sudaryti viso pasaulio lietuvių organizaciją, o per ją telkti visur gyvenančius lietuvius tautinei individualybei išlaikyti, dvasinei, kultūrinei, ekonominei veiklai išplėsti, liko neįgyvendinta. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, šios organizacijos idėją perėmė ir išplėtojo Pasaulio lietuvių bendruomenė.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Vaiko ir šeimos diena

Kaunas stato jungtis

Kodėl namų kvapai tampa neatsiejama modernaus interjero dalimi?

Artėja aitvarų festivalis Zapyškyje: kaip patogiai atvykti ir išvengti spūsčių?

Žemaitiškas kastinys su šviežiomis bulvytėmis ir krapais

Translyčiai pareigūnai ateina?

Eismo pokyčiai automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas

Netoli Kauno – išskirtinis renginys: kauniečiai kviečiami burtis į komandas „Pilietiškumo žaidynėms“

Apleisti sklypai Kaune ir rajone: savininkams primena apie pareigas ir gresiančias baudas

Žalimas

Dainius Žalimas apie oro erdvę

Penktadienio horoskopas: žvaigždės skatina drąsiai reikšti save

Vilniuje rengiama islamistų ir kairuolių akcija už Palestiną (papildyta)

Keliaujantiems į Aitvarų festivalį

Tarp žemės ir dangaus prie Kauno

Kauno klinikose unikali kaukolės operacija paaugliui

Penkios skalbimo klaidos, dėl kurių permokate: patarimai, kaip sumažinti sąskaitas

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Atmestas siūlymas uždrausti ritualinį skerdimą

Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ netrukus registruos vaikus

Dėl dronų atsistatydina Latvijos prmejerė

Kauno rajone stiprinama gyventojų apsauga: priedangų plėtrai skirta beveik 400 tūkst. eurų

Nausėda nenustebo dėl kratų Žemaitaičio aplinkoje

Pavasariška kiaulienos sprandinė su jaunomis bulvytėmis

Jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“ Kaune: ką pamatyti ir nuveikti?

FNTT krečia „aušriečius”

Kaunas: neaišku, kaip Pentagono sprendimas paveiks Lietuvą

Kazlų Rūdoje už 160 tūkst. eurų atnaujins keturias priedangas: didelis dėmesys – prieinamumui

Purvainis vėl pretenduoja į Kauno apylinkės teismo vadovus

Kauno policija ieško asmens sumušusio moterį

Ketvirtadienio horoskopas: intuicija ves į priekį, tačiau saugokitės nesusipratimų

Užimtumo tarnyba

„Kauno alui“ išsikeliant, darbo neteks 41 darbuotojas

Kaune – jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“

Kaunas ruošiasi 618-ajam gimtadieniui

Pavasariški bulvių švilpikai su spirgučių padažu

Mindaugas Kuklierius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Geras jausmas, kai pats nukenti ir dar kaltina

Kaune – džiugios žinios vasaros laukiantiems: Lampėdžio ežeras pasitinka neatpažįstamai atsinaujinęs

Kauną vėl užlies Japonijos kultūra: sugrįžta festivalis „Japonijos dienos WA“

„Japonijos dienos Kaune WA“

Dienos horoskopas: galingas Marso ir Saturno aspektas atvers kelius į sėkmę

Kauniečio patarimas: kaip su senais diskais išprašyti balandžius iš balkono visam sezonui

Kanuose apdovanojimas„Žiedų valdovo“ režisieriui Jacksonui

Laurynas Kasčiūnas apie demografiją

Pakruojo šokių kolektyvas „Laja“ 45-metį paminėjo įspūdingu koncertu Kauno rajone

LAT teisėja Sigita Rudėnaitė apie saviraiškos laisvę ir viešą kritiką

Kreminis vištienos troškinys su jaunomis bulvytėmis ir krapais

Laisvės liepsna neužgeso: Kaunas minės R. Kalantos metines nemokamu koncertu

Egdūnas Račius: reikia bent menkiausios nuovokos apie religijas

Per savaitę sustabdyta beveik 30 neblaivių vairuotojų

Raudondvaryje – unikalus renginys jaunimui „Ride Fest“: pramogos sujungiamos su atsakingo vairavimo pamokomis

Kalifornijos miesto merė kaltinama tuo, kad yra Kinijos agentė

Lietuviai masiškai bando atsisakyti cukraus

Antradienio horoskopas: įtampa tarp norų ir galimybių privers suklusti

Prezidentas: šachmatai mąstymo įgūdžius

Kaip kauniečiai gali perpus sumažinti elektros sąskaitas: patarimai, kurie veikia

LŠT pirmininkė: iškelti trys kandidatai į LRT tarybą

Kaunas minės Romo Kalantos 54-ąsias mirties metines

Svarbi informacija Kauno gyventojams: kaip pensijų išmokos veikia socialinę paramą?

Pavasariški kiaulienos suktinukai su grybų įdaru ir krapų padažu

Kauno gyventojams primenama: artėja turto deklaravimo terminas

Kauno ugniagesiai įspėja: kaip apsaugoti savo namus daugiabutyje nuo gaisro?

Kaunas skatina verslą įdarbinti jaunimą

Ką veikti Kauno rajone šią savaitę?

Europos ir pasaulio čempionas Lo: jie ištesėjo savo žodį (Video)

Kauno policijos informacija

Kauniečių pamėgtas Birštono kurortas švenčia 180 metų jubiliejų: pristatė naują veidą

Kauno regione puoselėjama lietuvių kalba: Kėdainiuose apdovanos išradingiausius

PATS SVARBIAUSIAS UŽDARYMAS

Šios dienos horoskopas: intuicija ir veiksmas atvers naujas duris

Dėl dronų traukiasi Latvijos gynybos ministras

Žvejams Europos Komisija turi naujienų

Šauliams ir kariams siūloma laisviau laikyti ginklus namuose

Mėlynosios vėliavos paplūdimiai

Šalies vadovai sveikina aktorių Vytautą Anužį

„Jei mane mylite“ (Jn 14, 15) VI Velykų sekmadienis

Prancūzijoje sulaikytas prorusiškas Ukrainos separatistas

KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

Lietuva užsitikrino beveik 6,4 mlrd. eurų gynybai

Fantastika skatina ir gydo, kai neveda beprotybėn

Gegužės 10 dienos horoskopas: intuicija padės priimti teisingus sprendimus

„Rytas“ laimėjo taurę

Istorikė: klaidinga sieti Antrojo pasaulinio karo aukas tik su Rusija

Vokiečiai nori raketų „Tomahawk“

Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei deginti negalima?

operacija

Kauno klinikose pacientei Ritai atlikta kepenų transplantacija

Premjerė Ruginienė sveikina su Europos diena

Pristatyta knyga apie 600 metų skaičiuojančią Vilkiją

Kauno literatūros savaitgalis

Viadukas

Sunkvežimiai išbandė viaduką

Gegužės 9 d. horoskopas: Liūtams – šlovės akimirka, Vėžiams – įtemptos valandos

Jūrinių reikalų komisija lankėsi Kauno buriavimo sporto mokykloje

Kaune – Vyšyvankos diena

Kauno žalgiriečiai garbingai pabaigė Eurolygos sezoną

Pentagonas paviešino slaptintas bylas apie NSO

Zelenskis įsakė nepulti Rusijos Raudonosios aikštės gegužės 9 d.

Žiniasklaida: dronai puolė karinių bazių zoną Grozne

Konservatorių piktina rusų kelionės Europoje

Kauniečių bendrovė Druskininkuose stato analogų pasaulyje neturinčią autobusų stotį

Pavasariškas kiaulienos kepsnys su šviežių krapų padažu

Kiaulienos medalionai su pavasarišku krapų padažu

Kauno rajone stiprinamas pėsčiųjų perėjų saugumas

Giraitės ginkluotės gamykla uždirbo 3,6 mln. eurų grynojo pelno

Kauniečių sukurta pramoga netoli Kauno: kviečia nemokamai išbandyti interaktyvų maršrutą visai šeimai

Vaiko ir šeimos diena

2026-05-15

Kaunas stato jungtis

2026-05-15

Kodėl namų kvapai tampa neatsiejama modernaus interjero dalimi?

2026-05-15

Artėja aitvarų festivalis Zapyškyje: kaip patogiai atvykti ir išvengti spūsčių?

2026-05-15

Žemaitiškas kastinys su šviežiomis bulvytėmis ir krapais

2026-05-15

Translyčiai pareigūnai ateina?

2026-05-15

Eismo pokyčiai automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas

2026-05-15

Netoli Kauno – išskirtinis renginys: kauniečiai kviečiami burtis į komandas „Pilietiškumo žaidynėms“

2026-05-15

Apleisti sklypai Kaune ir rajone: savininkams primena apie pareigas ir gresiančias baudas

2026-05-15
Žalimas

Dainius Žalimas apie oro erdvę

2026-05-15

Penktadienio horoskopas: žvaigždės skatina drąsiai reikšti save

2026-05-15

Vilniuje rengiama islamistų ir kairuolių akcija už Palestiną (papildyta)

2026-05-15

Keliaujantiems į Aitvarų festivalį

2026-05-15

Tarp žemės ir dangaus prie Kauno

2026-05-14

Kauno klinikose unikali kaukolės operacija paaugliui

2026-05-14

Penkios skalbimo klaidos, dėl kurių permokate: patarimai, kaip sumažinti sąskaitas

2026-05-14

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

2026-05-14

Atmestas siūlymas uždrausti ritualinį skerdimą

2026-05-14

Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ netrukus registruos vaikus

2026-05-14

Dėl dronų atsistatydina Latvijos prmejerė

2026-05-14

Kauno rajone stiprinama gyventojų apsauga: priedangų plėtrai skirta beveik 400 tūkst. eurų

2026-05-14

Nausėda nenustebo dėl kratų Žemaitaičio aplinkoje

2026-05-14

Pavasariška kiaulienos sprandinė su jaunomis bulvytėmis

2026-05-14

Jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“ Kaune: ką pamatyti ir nuveikti?

2026-05-14

FNTT krečia „aušriečius”

2026-05-14

Kaunas: neaišku, kaip Pentagono sprendimas paveiks Lietuvą

2026-05-14

Kazlų Rūdoje už 160 tūkst. eurų atnaujins keturias priedangas: didelis dėmesys – prieinamumui

2026-05-14

Purvainis vėl pretenduoja į Kauno apylinkės teismo vadovus

2026-05-14

Kauno policija ieško asmens sumušusio moterį

2026-05-14

Ketvirtadienio horoskopas: intuicija ves į priekį, tačiau saugokitės nesusipratimų

2026-05-14

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos