Visuomenininkas ir tinklaraštininkas Vitalijus Balkus netikėtai įsipainiojo į paslaptingą istoriją – tapo įtariamuoju. Toliau pateikiame Vitalijaus Balkaus nuomonę, taip kaip jis pats mato šią situaciją. (Red. pastaba)
***
Istorija paprasta kaip 2×2. Prieš kurį laiką pasidariau pavežėju, nes laiko laisvo yra, vairuoti mėgstu, o ir pinigai visuomet pravers. Beje tarp „vairų“, o būtent taip mes tarpusavyje vieni kitus vadiname, yra per akis kūrybinių profesijų atstovų ir net valstybės tarnautojų.
Taigi, požiūris į pavežėjus, kaip į liumpenus-dušmanus atklydusius iš 90-jų laikų, švelniai tariant klaidingas.
Viskas prasidėjo nuo to, kad gegužės pradžioje netikėtai paskambina iš policijos ir prašo prisistatyti. Anokia bėda – visuomet esu pasiruošęs būti naudingas, jei to reikia. Tik štai iš karto „nudžiugino“ tuo, kad mano procesinis statusas bus specialusis liudytojas, t. y. pagal mūsų iškreiptą teisinę logiką beveik įtariamasis tik be jokių įtariamojo teisių. O ir byla pasirodo ne dėl kokio tariamai prarasto mašinoje telefono, o sukčiavimo. Čia, kaip besuk, be advokato niekaip, tad jau su teisininke keliaujame paklausyti, kas gi atsitiko.
Ir čia – pirmoji naujiena. Pasirodo, dar spalio mėn., t. y. prieš pusmetį iki manęs policijai prireikė, sukčiai iš senyvos moteriškės išviliojo pinigus ir atsitik tu taip, kad užsakymas tai siuntai vežti atiteko būtent man. Tiems, kas nežinote platformų darbo subtilybių, kai ką privalau paaiškinti.
BOLT platforma veikia pagal savo algoritmą ir automatiškai parenka keleiviui vairuotoją. Atitinkamai keleivis negali išsikviesti konkretaus vairuotojo ar konkrečios mašinos, net jei šioji šalia yra. Viskas dievo, o tiksliau BOLT algoritmo galioje.
Be abejo, jei pasirinkimas keleiviui netinka, šis gali atsisakyti siūlomo vairuotojo ir vėl gi – visiškai automatiškai bus parinktas kitas. Vairuotojas tuo tarpu irgi niekada nežino kokį keleivį gaus ir viską, ką mato prieš paimant jį, tai adresas bei paties keleivio įrašytas vardas. Taip pat yra galimybė paskambinti keleiviui ar vairuotojui, jei reikia ką patikslinti dėl siuntos. Aš jau beje nesistebiu tokiais vardais kaip Krišna ar Katytė ar dar kokia išradinga pseudonimiena.
Visą tai, ką aukščiau jums išdėsčiau, be abejo policijoje sudėliojau. Trumpiau tariant – kreipkitės ponai pareigūnai į BOLT ir gausite ne tik paėmimo ir pristatymo vietos adresus, tačiau telefono numerį iš kurio užsakymas padarytas ir kitus dalykus, kurių vairuotojas iš viso matyti negali. Štai jums objektyvūs duomenys, o kas ir kaip buvo prieš pusmetį, net norėdamas neprisiminsiu, nes nuo to laiko per 1500 kelionių įvykdžiau ir jei kelionės metu niekas nevėmė, nebandė muštis ar kokia nors kita neeiline saviraiška neužsiiminėjo, tai atmintyje jos nelieka, tuo labiau neprisiminsiu, jei vežiau ne keleivį iš kūno ir kraujo, o bedvasę siuntą.
Išdėsčiau visą tai ir su mintimi, lai jie ten aiškinasi patys, gyvenau ramiai. Ramiai, iki dar po 2 mėn. vėl svečiuosna į valdiškus namus kviečia. Tik šį kartą aš iš jų išeisiu kaip įtariamasis. Skaitau įtarimus ir sužinau, kad aš ne tik susimokiau su „tyrimo nenustatytais asmenimis“, tačiau su jai „pasidalinau“ pinigais. Va čia tai geros naujienos. Pasirodo aš toks geras, kad pasidalinau. Nors lygiai taip pat galėjo parašyti, kad ant medžio iškabinau, užkasiau kaip piratas lobį ar, atleiskite, subinėn susikišau. Tiesa, prieš eidamas aš vis tik išsitraukiau tos dienos kelionių grafiką ir pamačiau, kad toji prakeikta kelionė buvo net ne grynais pinigais apmokėta, o per programėlę. Ką tai reiškia? O gi tai, kad užklausus BOLT, be jau minėtų tikslių adresų ir telefono numerio dar ir mokėjimo kortelės duomenys būtų gauti. O, kaip žinia, mokėjimo priemonės be savininko vardo ir pavardės negyvena.
Kaip manote, kiek sunku susivokti, kad būtent duomenys iš BOLT yra bylos raktas? Neskubėkite atsakyti, nes atsakymas nėra akivaizdus. Mes su teisininke dabar oficialiai reikalaujame policijos, kad šioji savo ruožtu išreikalautų tyrimui reikalingus objektyvius duomenys iš platformos. Imu bijoti, kad mums patiems teks sukčius nustatyti, pagauti ir pristatyti, kitaip keliausiu aš į kaliūzę. Na o kad gyvenimas per šviesiu neatrodytų, aš dar ir pasižadėjimą neišvykti gavau.
Kokio viso to išvados? Pagrindinė yra ta, kad eilinį kartą, tik jau šį kartą savo kailiu, susiduriu su situacija, kuomet vadinamoji teisėsauga vadovaujasi principu – ką galime prigriebti, imame ir kabiname jam, o šis lai plėšosi besigindamas. Bet yra kur kas gilesnė problema: pats principas, pagal kurį pilietis net ir visiškai teisėtai vykdydamas savo darbines pareigas, niekaip nėra apsaugotas nuo visiškos savivalės net tuomet kai yra kaip patikrinti objektyvius duomenis. Kas tai? Bukas sistemos uolumas? Proto trūkumas? Tinginystė? Ar, kaip jie patys mėgsta pasiteisinti, „pinigų ir etatų trūkumas“ ?
Beje, vos tik viešai papasakojau savo nutikimą, per šias 2 dienas su manimi susisiekė net keli panašaus likimo kolegos. Pasirodo, atvejai kuomet sukčiai naudojasi teisėtai ir sąžiningai veiklą vykdančiais vairuotojais, yra nuolatiniai. Kaip man pasakojo pasitikėjimo vertas šaltinis, kone kiekvieną savaitę po kelis variuotojus ar kurjerius patenka į teisėsaugos nemalonę. Ir nėra jokių prošvaisčių, nes policija sėkmingai persekioja nieko nežinojusius vairuotojus, o štai sukčius gaudyti panašu nelieka laiko? O gal noro? O gal protinių gebėjimų? O gal, kaip jie patys teisintis mėgsta, „pinigų ir etatų“ ?
P.S. Problema yra sisteminė. Pagal jos logiką bet kurį kurjerį, kuris jokiu būdu neturi teisės tikrinti krovinio turinio, galima apkaltinti kuo tik nori.
Video autorius Tomas Čyvas. Vaizdo medžiagoje pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė (Red. pastaba)
