Pensijų fondai giriasi pelningumu

Reaguodami į naujuosius Jungtinių Valstijų ekonominius sprendimus, pirmąjį šių metų ketvirtį viso pasaulio finansiniai instrumentai fiksavo nuosmukį. Tad nors ilguoju periodu, nuo veiklos pradžios, Lietuvos pensijų fondai fiksuoja didesnį nei 70 proc. augimą, nuo 2024-ųjų pabaigos juose sukauptas turtas taip pat sumažėjo nepilnais 244 tūkst. eurų ir kovo pabaigoje siekė 8,88 mlrd. eurų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad tai iš esmės nepaveikė ilgalaikių pensijų fondų veiklos rezultatų.

„Po itin sėkmingos pastarųjų dvejų metų pensijų fondų veiklos, kuomet vidutinis metinis prieaugis siekė 15 proc., tam tikros korekcijos žemyn buvo tikimasi dar prieš Jungtinių Valstijų įvestus muitus bei kitus ekonominius sprendimus, nusmukdžiusius akcijų biržų rezultatus visame pasaulyje. Vis tik reikia prisiminti, kad kaupimas pensijų fonduose yra maratonas, o ne sprintas. O skaičiuojant bendrą rezultatą nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, investicinis prieaugis yra vienareikšmiškai teigiamas ir viršija 70 proc.“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Praėjusių metų pabaigoje perkopęs 9 mlrd. eurų ribą, Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas šiek tiek sumažėjo, tačiau neabejotina, kad, finansų rinkoms stabilizavusis, vėl ims augti. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) kovo pabaigoje viršijo 3 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį sukaupta bendra įmokų ir agreguoto pelno suma siekia beveik 9,53 mlrd. eurų.

Bendrai pirmąjį šių metų ketvirtį į pensijų fondus buvo pervesta 208,6 mln. eurų įmokų, o išmokos pensijų sistemos dalyviams ir paveldėjimai sudarė 35,7 mln. eurų. Nors nuo šių metų pradžios II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto investicinis pelnas yra neigiamas ir sudaro -4,4 proc., ilgalaikio, nuo veiklos pradžios skaičiuojamo, GCF rezultato tai praktiškai nepaveikė – jų pelningumas vis dar išlieka didesnis nei 70 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį 4,4 proc. smuktelėjo ir III pensijų pakopos fondų fiksuotas bendras svertinis vidurkis. Bendrai III pakopos fonduose sukaupto turto vertė kovo pabaigoje buvo 407,5 mln. eurų.

Ilguoju laikotarpiu sėkmingiausi yra dabartinės 44-50 m. amžiaus grupės pensijų fondai

Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai į pastarųjų mėnesių įvykius reagavo nevienodai. Kovo pabaigoje didžiausią kritimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiek tiek viršijusį 6 proc., fiksavo 23-29 m. amžiaus grupės pensijų fondų svertinis vidurkis. Mažiausiai, nepilnais 0,9 proc., per metus sumažėjo 65-71 m. amžiaus grupės fonduose sukauptas turtas.

Tuo tarpu nuo veiklos pradžios didžiausią prieaugį kovo pabaigoje fiksavo 44-50 m. amžiaus grupės pensijų fondai. Bendras jų svertinio vidurkio prieaugis šiuo metu siekia 82,6 proc. Nedaug atsilieka ir 37-43 m. (+81,35 proc.) bei 30-36 m. (+79,9 proc.) amžiaus grupių pensijų fondų rezultatai. Konservatyviausio, Turto išsaugojimo fondo svertinio vidurkio rezultatas kovo pabaigoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko vidutiniškai 1,2 proc., o nuo veiklos pradžios fiksuoja 12,6 proc. augimą.

„Veržliausi, daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai paprastai yra ir jautriausi rinkos svyravimams. Natūralu, kad būtent jie jautriausiai sureagavo ir į pastaruosius ekonominius pasaulio įvykius. Vis tik net ir juose pats didžiausias turto vertės sumažėjimas, tiek lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniu 2024 m. ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nesiekė nė 7 proc. Nepaisant šio nuosmukio, bendras juose nuo 2019 m. sukaupto turto prieaugis viršija 76 proc.“, – skaičiuoja T. Gudaitis.

Svarbiausia – nepamesti galvos

LIPFA vadovas akcentuoja, kad finansų rinkoms koreguojantis žemyn, svarbu nepanikuoti, nes bet kurį nuosmukį visuomet keičia augimas.

„Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimas yra grindžiamas gyvenimo ciklo principu. Tai reiškia, kad konkretaus fondo investicijų rizika automatiškai pritaikoma prie jame dalyvaujančio asmens amžiaus. Jaunesniems dalyviams skirtuose fonduose, siekiant pasinaudoti ilgalaikiu finansų rinkų augimu, yra didesnė akcijų dalis, o vis labiau artėjant pensijai, pamažu didinama konservatyvių investicijų dalis, kad būtų apsaugota visa sukaupta suma. Toks modelis padeda užtikrinti nuoseklų ir tvarų kapitalo augimą per visą gyvenimą, iki pat pensinio amžiaus“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Jis įsitikinęs, kad susinormalizavus visiems dabar vykstantiems ekonominiams procesams, finansų rinkos vėl ims žaliuoti. Pasak T. Gudaičio, svarbu prisiminti pagrindinį į pensijų fondus investuojamų lėšų tikslą – sukaupti papildomų pajamų senatvei.

„Kitaip tariant, tikslas yra ilgalaikis. Žvelgiant tiek į pensijų fondų grąžos rezultatus nuo veiklos pradžios, tiek į bendrą juose sukauptą turtą, akivaizdu, kad šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti dabartiniai finansų rinkų stabtelėjimai turi visiškai minimalų ir ilguoju laikotarpiu neišliksiantį poveikį“, – reziumuoja T. Gudaitis.