Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Sujungus VDU ŽŪA mokslininkų žinias ir šiuolaikinės įrangos galimybes gimsta inovacijos, kuriančios proveržį

  • 2024-12-10
  • kaunieciams.lt
  • Apklausa, Lietuva, Mokslas, Nekilnojamas turtas, Technologijos, žemės ūkis

Gegužės mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų mestelyje duris atvėręs VDU Agroinovacijų centras stebina mokslinių tyrimų gausa. Sujungus mokslininkų žinias ir šiuolaikinės įrangos galimybes Akademijoje gimsta inovacijos, vedančios žemės ūkio ir miškininkystės sektorius proveržio link. Čia mokslininkai ne tik plėtoja mokslą, bet ir siekia užmegzti glaudų bendrystės tinklą su verslu.

Beatliekė gamyba: kaip mokslas kuria tvarų vartojimą?

Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vyr. mokslo darbuotoja, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto profesorė dr. Elvyra Jarienė teigia, kad moksliniai tyrimai yra orientuoti į trumpąsias maisto grandines, pritaikant beatliekę technologiją.

„Tyrimams naudojame tik augalinės kilmės žaliavas. Turime galimybę iš aliejingų augalų (linų, rapsų, moliūgų, saulėgrąžų) išskirtą aliejų tyrinėti įvairiais aspektais: vertinti kiek aliejus gali būti laikomas; gamintojams arba ūkininkams pateikti informaciją, kuri žaliava yra tikslingesnė. Šiais laikais ūkininkai yra labai verslūs, turi daug išmanios įrangos, su kuria gali gaminti įvairius produktus, tačiau jiems trūksta žinių“, – teigia prof. dr. E. Jarienė.

Iš aliejingų augalų išspaudus aliejų, gaunamas šalutinis produktas – išspaudos, kurios taip pat yra vertingos ir naudojamos kuriant tolimesnius produktus. „Likusi ląsteliena gali būti panaudojama ir kituose etapuose: ji gali būti išdžiovinama, sumalama iki dulkių frakcijos ir naudojama kuriant funkcinius maisto produktus. Ląsteliena yra naudinga norint pagerinti virškinamojo trakto veiklą. Jeigu išspaudos yra nepanaudojamos ir jų lieka – turime išmaniąją kompostinę, į kurią jos yra sudedamos, suaktyvinama mikrooganizmų veikla, kuri atlieka savo darbą. Po vienos–dviejų parų gaunamas kompostas, kuris gali būti naudojamas tręšiant augalus. Tai – eksperimentams atvira ir nauja niša, galinti apjungti kitas mokslo šakas – agronomiją, aplinkosaugą ir kt.“, – vardija VDU ŽŪA mokslininkė.

Sveikatai palankus maistas: ne mada, o būtinybė 

VDU Agroinovacijų centro laboratorijose iš mėlynių, gervuogių, šilauogių, sausmedžio uogų spaudžiamos sultys. „Naudojant „CDR Foodlab“ išmanųjį prietaisą laboratorijoje galima ištirti, kokių gerųjų komponentų, bioaktyviųjų medžiagų yra sultyse. Sultis galima koncentruoti, naudoti gaiviųjų gėrimų gamybai. Išspaudus sultis taip pat lieka išspaudos, iš kurių, naudojant ekstraktorių sistemą, galima išekstrahuoti kitus junginius. Ekstraktai gali būti naudojami fermentuotų gėrimų gamybai, sutirštinta masė arba milteliai gali būti dedami gardinant ir praturtinant jogurtą, ledus, varškę ir kt.“, – sveikatai palankaus maisto pasirinkimus aptaria Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vyr. mokslo darbuotoja.

Išmanių įrenginių nestingančiose VDU Agroinovacijų centro laboratorijose mokslininkai taip pat turi galimybę iš sulčių gaminti tyres, kurios vėliau gali būti pasterizuojamos, išpilstomos ir pakuojamos. „Turime pilotinę įrangą tyrių ir konservų gamybai. Šie produktai būtų orientuoti į vaikų, žmonių, turinčių ryjimo problemą, auditoriją“, – dar vieną galimą gamybos ir mokslinių tyrimų lauką įvardija prof. dr. E. Jarienė.

VDU Agroinovacijų centre mokslininkai taip pat tiria ir gamina fermentuotą gėrimą – nealkoholinį alų, kuris gamybos metu yra praturtinamas šalavijų, gervuogių išspaudomis. Šis gėrimas taip pat papildomas ir džiovintu šalaviju. „Siekiame sukurti tokį gėrimą, kuris būtų kvapnus, gerintų virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų veiklą“, – teigia mokslininkė.

Dar vienas populiarus tyrimų objektas – itin didelio populiarumo pastaruoju metu sulaukiantis gėrimas – kombučią. Tyrėjai šį gėrimą gamybos metu praturtina įvairiomis išspaudomis.

Inovacijų sąrašą papildo 3D spausdintuvas. „Iš pagamintos tyrės ar tešlos, kuri gali būti praturtinta įvairiais priedais, atspausdinami pasirinktos formos produktai. Vėliau iškepęs produktas tampa ne tik patrauklios formos ir išvaizdos, bet ir papildytas medžiagomis, naudingomis žmogaus sveikatai“, – teigia VDU ŽŪA prof. dr. E. Jarienė.

Ateityje sektoriaus laukia proveržis 

Kol kas VDU Agroinovacijų centro laboratorijose daugiausia vykdomi tik moksliniai tyrimai, tačiau ateityje tikimasi glaudaus bendradarbiavimo su verslu. „Šiuo metu laboratorijose tyrimus atlieka VDU ŽŪA bakalauro, magistro studijų studentai, doktorantai. Vykdomi įvairūs projektai. Ateityje tikimės proveržio ir bendrystės su verslo sektoriumi. Esame suplanavę įsigyti superkritinės ekstrakcijos įrangą – taip praplėsime ekstrakcijos metodus. CO2 principu galima išrinkti ir atskirti tokius junginius, kurie greičiau atsipalaiduoja veikiant angliarūgštei. Tai ateityje bus dar vienas tyrimų objektas“, – perspektyvas aptaria Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vyr. mokslo darbuotoja.

Tikslas – miškininkystės ir gamtosaugos sinergija

VDU Agroinovacijų centre veikiančios Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos mokslininkai intensyviai vykdo tyrimus, orientuotus į tvarią miškininkystę ir gamtosaugą. Laboratorijos vadovas, VDU ŽŪA profesorius dr. Gediminas Brazaitis pabrėžia, kad šie darbai padeda spręsti svarbius miškininkystės iššūkius.

„Kartu su kolegomis tobuliname nacionalinės miškų inventorizacijos metodiką, įtraukiame su biologine įvairove susijusių rodiklių – medžių mikrobuveinių, kurios yra svarbios įvairioms rūšių grupėms – inventoravimą. Tai padės geriau suderinti miškininkystės ir gamtosaugos klausimus. Taip pat vykdome ilgalaikį NATURALIT projektą, kuriame, tarp kitų veiklų, tiriame mažosios musinukės populiaciją. Ji yra jautri intensyviam ūkininkavimui. Darome buveinių modeliavimą, įvairiose Lietuvos dalyse atliekame daug apskaitų, tiksliname populiacijos būklę. Remiantis ilgalaikiais stebėjimais matyti, kad jų populiacija kasmet sumažėja 1 proc. Įvertinsime mažosios musinukės buveinių pasirinkimą ir galimybes, kaip ūkininkauti, kad būtų galima išsaugoti miško vidaus rūšis“, – tyrimus komentuoja prof. dr. G. Brazaitis.

VDU ŽŪA mokslininkai taip pat prisideda atliekant šilagėlių populiacijos tyrimus. „Surinktas sėklas sėjome į bandomuosius plotelius. Pasėjus miške, šilagėlių daigumas yra mažesnis nei 10 proc. Tyrimo metu mokslininkų gautas daigumas – virš 70 proc. Dalį paaugintų daigelių perkėlėme rudenį, kitą dalį perkelsime pavasarį“, – sako VDU ŽŪA profesorius.

Siekiama gerinti buveinių būklę 

Daug eksperimentų atliekama ir Dzūkijos nacionaliniame parke. Siekiama sukurti gamtotvarkos priemones, kurios gerintų buveinių būklę. „Bendradarbiaujant su Dzūkijos nacionaliniu parku ir Valstybinių miškų urėdija, buvo iškirstos įvairaus dydžio aikštelės. Dalyje plotų buvo nuimta miško paklotė, siekiant įvertinti, kokią tai darys įtaką įvairioms retoms rūšims, miško atsikūrimui. Toliau planuojame vykdyti įvairius stebėjimus, kyla daug minčių dėl žvėrių įtakos – šiuo metu miškuose jų populiacijos yra itin gausios. Dalį aikštelių sieksime užtverti, taip apribojant žvėrių priėjimą, ir tuomet galėsime palyginti miškų atsikūrimą. Tuomet bus galima pateikti sprendimus, kaip atkurti miškus, formuojant įvairiaamžią struktūrą“, – teigia prof. dr. G. Brazaitis.

Bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija ir Pelkių apsaugos fondu vykdant projektą ForestHabitatLT trijuose miškuose (Buktos, Šimonių ir Praviršulio Tyrelio) planuojama adaptuoti Lietuvai artimesnės miškininkystės rekomendacijas, kurti priemones ir numatyti jų taikymą blogos būklės natūraliose miško buveinėse saugomuose sklypuose, tam, kad būtų galima pagerinti jų būklę.

„Daug pridėtinės vertės sukuria projektas „eco2adapt, kuriame esame atsakingi už laukinių gyvūnų monitoringą. Siekiama nustatyti aikštelės dydžio įtaką jaunų medelių pažeidimo rizikai, kaip ji keičiasi. Preliminarūs tyrimai rodo, kad kuo mažesnė aikštelė, tuo daroma žala yra didesnė. Todėl mažose aikštelėse dažnai neatsikuria kokybiški želdiniai“, – pasakoja VDU ŽŪA profesorius.

Lietuva – teisingame ir sąmoningame kelyje: gamta grįsti sprendimai verslui

VDU ŽŪA mokslininkai taip pat vykdo projektą eNaBlS, susijusį su gamta grįstų sprendimų taikymu. „Bandoma ieškoti sprendimų, kurie kuria vertę ir tuo pačiu saugo aplinką. Tikslas – į mokymo procesą daugiau įtraukti gamta grįstų sprendimų demonstracijų ir diskusijų šia tema. Svarbu, kad studentai suprastų gamta grįstų sprendimų naudą tiek žmogui, tiek gamtai ir galėtų jų ieškoti bei taikyti“, – teigia prof. dr. G. Brazaitis.

Gamta grįstų sprendimų taikymas, mokslininko teigimu, turėtų būti patrauklus ir aktualus verslui. „Ši koncepcija palaiko naudos siekimą, kartu įpareigodama saugoti gamtą. Čia galėtų vystytis mokslo ir verslo sinergija“, – komentuoja VDU Agroinovacijų centro Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas.

Pasak profesoriaus, Lietuva yra teisingame ir sąmoningame biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo kelyje. „Žiūrint globaliu mastu, Lietuva nėra blogoje situacijoje. Vis dar turime ką saugoti – turime tuo pasidžiaugti. Paprastai apsaugos sėkmė yra tai, kad apsiimama saugoti ne tada, kai biologinė įvairovė jau baigia išnykti ir yra reikalingos milžiniškos pastangos. Geriau pradėti saugoti tada, kai yra ką ir kur saugoti, tada ir pastangų įdėti reikia gerokai mažiau. Vyksta diskusijos, visuomenė turi subręsti pokyčiams. Kalbant apie biologinę įvairovę, kompromisai ne visada yra tinkamiausias kelias. Jeigu rūšis nyksta, apie kokį kompromisą galima kalbėti? Susitarti, kad rūšis išnyks ne per 20 bet, pavyzdžiui, per 50 metų?! Turime imtis pamatuotų ir teisingų sprendimų“, – sako VDU ŽŪA mokslininkas.

 

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

Ką kam žada žvaigždės?

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

2026-04-24

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

2026-04-24
Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

2026-04-24

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

2026-04-23

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

2026-04-23

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

2026-04-23

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

2026-04-23

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

2026-04-23
Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

2026-04-23

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-23

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

2026-04-22

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

2026-04-22
Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

2026-04-22

Sukčiai veikia VMI vardu

2026-04-22

Rusija moko prieš VPN

2026-04-22
Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

2026-04-22

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

2026-04-22

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-22

Ekonominis karas tęsiasi

2026-04-22

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

2026-04-22

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

2026-04-22

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

2026-04-22

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

2026-04-22

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

2026-04-21

Kauno garbės piliečiai

2026-04-21

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

2026-04-21

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

2026-04-21

Bibliotekų savaitė Kaune

2026-04-21

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos