Mūšis įvyko 1260 07 13 kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dabar Liepojos rajonas, Latvija). Pirmą kartą į LO karą su lietuviais tiesiogiai įsitraukė VO. Siekdamas apsaugoti savo pietines valdas, jis 1260 06 15 sudarė taikos ir pagalbos sutartį su Mazovijos (Mozūrijos) kunigaikščiu Zemovitu.
Kariniu žygiu siekta bent iš dalies įgyvendinti strateginį tikslą – užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordino dalių valdas, o tiesiogiai – išlaisvinti iš žemaičių blokados Karšuvos žemėje pastatytą vokiečių Georgenburgo pilį. Ordino kariuomenei talkino Švedijos karalaičio Karolio vadovaujami danų ir švedų daliniai, popiežiaus paskatinti įvairių kraštų kryžininkai, pavergti Prūsijos ir Livonijos vietiniai gyventojai, privalėję kariauti pavergėjų pusėje.
Manoma, kad LO (vadas – krašto magistras Burhardtas von Hornhausenas), VO (vadas ordino maršalas Heinrichas Botelis) ir jų talkininkai turėjo kelis tūkstančius, žemaičiai – apie 4000 karių.
Jungtinei vokiečių kariuomenei iš Klaipėdos žygiuojant Georgenburgo pilies link žemaičiai netikėtai įsiveržė į LO valdomą Kuršą. Šiuo manevru jie supainiojo priešo planus ir privertė jį pasukti ginti Kuršo.
Mūšiui prasidėjus kuršiai iš LO kariuomenės pasitraukė, dalis jų puolė vokiečius iš užnugario. Ordino kariuomenės padėtį silpnino jos dalių tarpusavio nesutarimai, vieno vado nebuvimas. Ėmė trauktis estai, panika apėmė ir vokiečius. Žemaičiai staigiai priešą apsupo, daugelį nukovė, persekiojo bėgančiuosius.
Žuvo apie 150 ordino riterių ir daug karių, Burhardtas von Hornhausenas, Heinrichas Botelis, Karolis su daliniu. Durbės mūšis buvo didžiausias 13 ir 14 a. lietuvių laimėjimas per karus su VO. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą.
Po Durbės mūšio Baltijos šalyse pasikeitė politinė padėtis: LO iš Duobės (Livonijoje) ir Georgenburgo pilių išvedė savo įgulas, LO ir VO pavergtose žemėse sukilo kuršiai, žiemgaliai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas. 1261 Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas nutraukė taiką su LO, vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais.
Durbės mūšis sužlugdė VO bandymą greitai užgrobti Žemaitiją, iki 13 a. 8 dešimtmečio sustabdė jo veržimąsi į rytus; tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.
Visuotinė lietuvių enciklopedija (aut. Edvardas Gudavičius)
