Užimtumo tarnyba apžvelgė grįžtamosios migracijos tendencijas. Grįžimas į Lietuvą tampa ilgalaikiu reiškiniu. Nuo 2021 metų iki 2026-ųjų gegužės tai padarė daugiau kaip 105 tūkst. tautiečių. Jau šeštus metus iš eilės grįžtančiųjų skaičius viršija išvykstančiųjų. Lietuva vis dažniau vertinama ne tik kaip gimtinė, bet irkaip vieta profesinei bei asmeninei ateičiai kurti. Prie šio proceso nemažai neva prisideda ir Užimtumo tarnyba, kuri apie tai ir skelbia.
„Kai kūrėme iniciatyvą „Gal į Lietuvą?“, norėjome kalbėti apie sugrįžimą taip, kaip jį išgyvena patys žmonės – su klausimais, abejonėmis ir lūkesčiais, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Per penkerius metus įsitikinome, kad sprendimui grįžtisvarbi visa gyvenimo perspektyva: profesinės galimybės, šeimos aplinka, vaikų integracija ir tikėjimas, kad Lietuvoje tarptautinė žmogaus patirtis yra reikalinga. Mūsų tikslas – padėti žmonėms rasti informaciją, kuri leidžia priimti sprendimą dėl ateities“.
Svarstydami apie grįžimą žmonės vertina gerokai daugiau nei darbo pasiūlymus. Jiems svarbu suprasti, kokios karjeros perspektyvos laukia, ar reikės persikvalifikuoti, kaip seksis integruotis šeimai, ar bus pritaikytos užsienyje įgytos žinios ir patirtis. Būtenttokį požiūrį į sugrįžimą jau penkerius metus stiprina Užimtumo tarnybos iniciatyva „Gal į Lietuvą?“.
2021 metais sukurta iniciatyvos interneto svetainė tapo vieta, kur vienoje vietoje galima rasti informa
ciją apie darbo galimybes Lietuvoje, Užimtumo tarnybos paslaugas, profesinį konsultavimą, darbo rinkos pokyčius, regionų galimybes ir kitus su grįžimu susijusiusklausimus.
Susitikimai su vietos lietuvių bendruomenėmis per penkerius metus nusidriekė kelias dešimtis tūkstančių kilometrų. Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Danija, Švedija, JAV, Vokietija, Norvegija, Italija, Belgija, Airija, Ispanija – pagrindinės šalys, kuriose perpenkmetį triskart išaugo renginių skaičius.
Planuodami sugrįžimą žmonės vis dažniau domisi ne tik didmiesčiais, bet ir regionų galimybėmis. Tam buvo sukurtas Lietuvos regionų žemėlapis, kuriuo pasinaudota daugiau kaip 56 tūkst. kartų. Jis leidžia palyginti savivaldybes pagal darbo, gyvenimo ir viešųjųpaslaugų galimybes.
Užimtumo tarnyboje dirba 107 grįžtamosios migracijos konsultantai visoje Lietuvoje. Jie padeda įvertinti darbo galimybes, suprasti darbo rinkos situaciją ir rasti atsakymus į praktinius klausimus.
Vis aktyviau į procesą įsitraukia ir savivaldybės. Kartu su darbdaviais jos organizuoja susitikimus grįžusiems lietuviams, kuriuose pristatomos konkrečių regionų darbo, gyvenimo ir integracijos galimybės. Vien per praėjusius metus surengti 22 tokie susitikimai.
Po kelerių metų užsienyje žmonės atsiveža ne tik profesinių žinių, bet ir tarptautinės darbo patirties, užsienio kalbų įgūdžių, gebėjimą dirbti dinamiškoje aplinkoje ir prisitaikyti prie pokyčių. Tokį požiūrio pokytį atspindi Užimtumo tarnybos iniciatyva „Diasporaidraugiškas darbdavys“, kuria siekiama pristatyti darbdavius, vertinančius užsienyje įgytas kompetencijas ir pasirengusius priimti grįžtančius specialistus.
Lietuva kaip ateities pasirinkimas
Atskira iniciatyvos kryptis – stiprinti ryšį su užsienyje gyvenančiu lietuvių jaunimu. Dalis jaunų žmonių Lietuvą pažįsta per šeimos ryšį, tačiau ne visuomet žino apie šalies studijų, darbo rinkos ir karjeros galimybes.
Vieni jų gimė ir užaugo užsienyje, kiti išvyko vos baigę mokyklą. Susitikimuose kalbama ne tik apie galimą sugrįžimą, bet ir apie Lietuvą kaip vieną iš vietų kurti savo profesinę ateitį. Organizuojami įgūdžių įsivertinimo užsiėmimai, pristatomos profesinėsgalimybės ir palaikomas ryšys su lietuvių jaunimo organizacijomis.
Nuo klausimų – prie sprendimo
Pastaraisiais metais keičiasi požiūris į užsienyje gyvenančius lietuvius. Tarptautinė patirtis, profesinės žinios ir užsienyje įgytos kompetencijos vis dažniau vertinamos kaip galimybė stiprinti Lietuvos darbo rinką ir kurti didesnę vertę valstybei.
Prie šio pokyčio prisideda iniciatyva „Gal į Lietuvą?“, padedanti žmonėms geriau pažinti darbo ir karjeros galimybes Lietuvoje, įvertinti profesinio tobulėjimo ar persikvalifikavimo kryptis, užmegzti ryšius su darbdaviais bei lengviau planuoti sugrįžimą.
2023 m.
Užimtumo tarnybos atliktas norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą tyrimas parodė, kad per trejus metus tokių žmonių skaičius išaugo 15 proc. Surinkti duomenys buvo lyginami su tais, kuriuos tokios pačios apklausos metu nuomonės tyrėjai surinko 2020 metais.
