Energetikos ministras Dainius Kreivys susilaukia vis daugiau opozicijos kritikos. Tiek dėl skandalų, tiek dėl projektų.
Socdemai apeliuoja į prezidentą
Socialdemokratai ragina prezidentą įvertinti D. Kreivio galimybes dirbti ministru. Kilus pasipiktinimui dėl daugiamilijoninės vartotojų permokos už Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) paslaugas, opoziciniai socialdemokratai teigia, kad į energetikos ministro postą konservatorių deleguotas Dainius Kreivys „akivaizdžiai kratosi atsakomybės už jam pavaldžioje srityje padarytus viešojo intereso pažeidimus“.
Socialdemokratų nuomone, prezidentas Gitanas Nausėda turėtų įvertinti, ar D. Kreivys gali toliau eiti ministro pareigas, kadangi nevaldomų skandalų energetikos srityje, siejamų, pavyzdžiui, su „Ignitis“ ir jo dukterinės įmonės ESO veikla, būta ne kartą.
Pasak Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojos Rasos Budbergytės, D. Kreivys elgiasi taip, tarsi energetikos sritis jam būtų svetima.
„Energetikos sritį sudrebino dar vienas su ESO susijęs skandalas, tačiau D. Kreivys tik skėsčioja rankomis. Suprask, ESO valdo Finansų ministerija, todėl jis pats čia niekuo dėtas. O kas tuomet atsakingas už energetikos monopolijų veiklos reglamentavimą? Taip pat Finansų ministerija?
Jeigu galiojantys teisės aktai leidžia ESO pažeisti viešąjį interesą, energetikos ministras turėtų užtikrinti, kad tokie dalykai nepasikartotų. Dabar, deja, turime energetikos ministrą, kuris šalinasi energetikos srities. Skamba absurdiškai, tačiau tai – tiesa“, – tikina R. Budbergytė.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sako, kad ESO vadovybė „tyčia neatliko numatytų investicijų tam, kad padidintų savo premijas“.
„ESO sukūrė investicinį planą, pasitvirtino jį Valstybinėje energetikos taryboje (VERT) ir gavo plano įkainius. O tada ESO vadovai nusprendė, kad tų investicijų jiems daryti net neapsimoka – geriau tuos pinigus panaudoti įmonės veiklos rezultatų gerinimui. Taigi ESO paėmė vartotojų pinigus ir panaudojo juos ne investicijoms, o dividendams padidinti. D. Kreivys turėtų prispausti tiek VERT, tiek ESO, kad tokia situacija negalėtų kartotis“, – komentuoja O. Leiputė.
Jos nuomone, D. Kreivys „sąmoningai nedalyvauja energetikos politikos valdyme“, tad prezidentas G. Nausėda turėtų įvertinti jo darbą.
„D. Kreivio prižiūrėtas elektros rinkos liberalizavimo projektas patyrė fiasko. Dėl ministro abejingumo praeitais metais taškėme gyventojų pinigus brangioms dujoms. Vėl ir vėl kartojasi skandalai, susiję su „Ignitis“ bei ESO piktnaudžiavimu savo padėtimi rinkoje. Ministras, beje, pats valdo dalį „Ignitis“ akcijų, todėl jam kritikuoti šiuos monopolininkus net nekyla ranka. Matyt jis tiesiog nenori turėti atsakomybių energetikos srityje, todėl prezidentas turėtų įvertinti, ar D. Kreivys yra tinkamas eiti ministro pareigas“, – sako O. Leiputė.
Primename, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius praėjusią savaitę teigė, kad preliminariu vertinimu buitiniams vartotojams ESO turės grąžinti apie 51 mln. iš 160 mln. eurų permokos, apie kurią praėjusią savaitę pranešė Valstybės kontrolė.
Pasigenda skaidrumo
„Nors tikėjausi gauti energetikos ministro atsakymus, kodėl vilkinamas Europos Komisijos notifikavimo apie Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintą gamybos įmokos modelį procesas ir kodėl pridaryta tiek klaidų prenotifikacijos metu, praėjusią savaitę Seime ministras rimtų atsakymų taip ir nepateikė. Tik dar labiau iškraipė faktus ir dievagojosi ypač besirūpinantis parama bendruomenėms“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.
Minėtame įstatyme numatyta, kad gamybos įmoką mokės ne visi elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių vystytojai, o tik tie, kurie leidimus gaminti elektros energiją gavo po 2023 m. liepos 1 d. Įstatyme yra įtvirtinta sąlyga, kad gamybos įmoka bus mokama tik tokiu atveju, jei bus gautas Europos Komisijos pritarimas įstatyme įtvirtintam gamybos įmokos modeliui.
Nuo įstatymo priėmimo 2022 m. birželio 23 d. praėjo jau beveik pusantrų metų, o Europos Komisijai vis dar net nėra oficialiai pranešta apie įstatyme įtvirtintą gamybos įmokos modelį, kad ši galėtų įvertinti, ar tokio modelio taikymas neturi valstybės pagalbos tam tikroms vystytojų grupėms požymių. Tuo tarpu nė vienas vėjo elektrinių vystytojas Lietuvoje nemoka jokių gamybos įmokų jokioms bendruomenėms ir neaišku, ar apskritai kada nors mokės.
2022 m. birželį priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos labai atlaisvino rankas žaliosios energetikos vystytojams, o bendruomenėms, kaip kompensacija už galimus nepatogumus dėl šalia įrengiamų elektrinių, buvo numatyta gamybos įmoka, kurios lėšomis bendruomenės galės plėtoti projektus, teikiančius aplinkos, ekonominę, socialinę visuomeninę naudą. Maksimali bendruomenės teikiamam projektui galima gauti suma – 0,5 mln. eurų.
Įstatyme įtvirtintas gamybos įmokos dydis – 1,3 Eur/1 MWh. Ministerija prognozavo, kad galimos bendros lėšos iš gamybos įmokos bus apie 9 mln. eurų. „Paramos įteisinimas ir unifikavimas, žinoma, sveikintinas. Vis dėlto skambūs ministerijos pažadai apie dosnią paramą atrodė kaip gera žinia tik teoriškai, o praktikoje pažadų įgyvendinimas užklimpo“, – pabrėžia L. Nagienė.
Minėto įstatymo svarstymo Seime metu remiantis Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymu buvo nuspręsta susiaurinti ratą vystytojų, kurie mokės gamybos įmokas, – įstatymas buvo patobulintas numatant, kad tik vystytojai, gavę leidimus gaminti elektros energiją po 2023 m. liepos 1 d., privalės mokėti gamybos įmokas.
„Įdomu pastebėti, kad, preliminariai informuodama Europos Komisiją 2022 m. balandžio pradžioje dar prieš įstatymo pateikimą Seime, ministerija, lyg nuspėdama ateitį, suformulavo įstatymo nuostatą būtent taip, kaip ji buvo suformuluota antrame įstatymo projekto variante tik vėliau – svarstant Seime“, – sako politikė.
Jos pastebėjimu, priėmus minėtą įstatymą, tolimesni ministerijos veiksmai labai panėšėjo į visokeriopas pastangas užtikrinti, kad Europos Komisijos notifikavimas virstų ilgu biurokratiniu procesu, kurio metu nė vienas atsinaujinančios energetikos vystytojas apskritai neturėtų mokėti jokių gamybos įmokų.
„Beveik visus metus po įstatymo priėmimo notifikavimo procesas merdėjo. Iki šiol nėra atrinktas ir administratorius, pagal naująjį teisinį reguliavimą turintis administruoti gamybos įmokas ir vertinti bendruomenių teikiamus projektus. Administratoriaus atranka paskelbta visai neseniai – spalio 23 d.
Nerimą kelia ir tai, kad Energetikos ministerija, informuodama Europos Komisiją apie vėjo jėgainių vystytojų paramą bendruomenėms, pateikė faktų neatitinkančią informaciją, kuria remiantis Europos Komisija gali priimti klaidingas išvadas dėl gamybos įmokos taikymo“, – sako L. Nagienė.
Taigi, atkreipia dėmesį Seimo narė, įstatyme numatyta parama bendruomenėms galimai tebuvo jaukas, kuriuo siekta sklandaus ir ramaus įstatymo priėmimo Seime.
„Dėl viso notifikavimo proceso, kuriame buvo daroma klaida po klaidos, raštu kreipiausi į energetikos ministrą, kad šis Seime atsakytų į pateiktus klausimus. Liūdna ir apmaudu buvo klausyti gerbiamo ministro, kurio atsakymuose nebuvo nei atsakymų, nei aiškumo, nei skaidrumo. Ministras tesugebėjo atsainiai pateikti iškraipytą ir faktų neatitinkančią informaciją. Itin įdomi detalė – ministras pats netiesiogiai patvirtino, kad, kreipiantis į Europos Komisiją ir informuojant apie pirminį įstatymo projektą, ministerija pateikė Komisijai informaciją būtent apie tokius įstatymo pakeitimus, kurie buvo priimti tik vėliau svarstant projektą Seime“, – teigia L. Nagienė.
Jos teigimu, savo atsakymuose ministras ignoravo Konkurencijos tarybos išaiškinimą, kuris, beje, yra viešai prieinamas Tarybos svetainėje, kad vien įmokos mokėjimas, nustatytas tik gamintojams, gavusiems leidimus po 2023 m. liepos 1 d., suteikia jiems blogesnes konkurencines sąlygas, palyginti su esamais gamintojais, kad prievolės tik naujiems rinkos dalyviams nustatymas gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje.
„Sulaukus tokių klaidinančių ir neišsamių atsakymų, svarstytina, ar apskritai teks bendruomenėms kada nors pamatyti bent vieną gamybos įmokų eurą iš prognozuotų 9 milijonų kasmet“, – pabrėžia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė L. Nagienė.
****
Primintina, kad D. Kreivys 2011 metais jau buvo praradęs Ūkio ministro postą, kai nepasitikėjimą juo pareiškė tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot kadenciją baigusios šalies vadovės, nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji tada įvertino faktą, jog prieš tapdamas ministru D. Kreivys savo įmonę perdavė motinos globai.
