„Žmogaus teisės ir saugumas yra ne priešybės, jie vienas kitą papildo. Tikro žmogiško orumo ir pagarbos žmogaus teisėms nebus be saugumo. Bet visada nebus taip, kad ir vilkas sotus, ir avis sveika – kažkas ima viršų. Teisinis pagrindas gali būti labai tvirtas, tačiau realiame gyvenime nutinka įvykiai, kurių metu turi priimti sprendimus, daryti kompromisus, kurie galbūt neatitinka žmogaus teisių standartų. Kai kuriose situacijose žmogaus teisių sutartys nesiderina su saugumo interesais“, – teigia Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Jack Robert Twiss Quarles Van Ufford, kuris Vytauto Didžiojo universitete (VDU) skaitė paskaitą apie žmogaus teisių ir saugumo užtikrinimo iššūkius.
Ambasadorius yra sukaupęs didelę patirtį ne tik diplomatinėje tarnyboje, bet ir dirbdamas žvalgybos direktoriumi Nyderlandų žvalgybos ir saugumo tarnyboje, todėl saugumo ir žmogaus teisių klausimai jam yra itin artimi. „Septynerius metus dirbau Afrikoje – Tanzanijoje ir Nigerijoje. Šios patirties dėka, manau, kad saugumas yra absoliučiai būtinas pamatas bet kokiai plėtrai: ekonominei, socialinei, taip pat ir žmogaus teisių laikymuisi.
Antraip žmonės, esantys galios pozicijoje, piktnaudžiauja savo padėtimi, ypač prieš pažeidžiamus visuomenės narius – šeimas, vaikus, motinas, senjorus“, – tikina J. R. T. Q. Van Ufford.
Socialinės antropologijos magistro laipsnį Amsterdamo universitete įgijęs diplomatas tikina, jog šios srities studijos jam suteikė daug naudos tiek dabartinėse, tiek ankstesnėse pareigose. „Išmokau žiūrėti į dalykus iš kitos perspektyvos. Tai nereiškia, kad tas požiūris tampa tavo požiūriu, bet jis padeda, bent jau padėjo man kaip diplomatui ir žvalgybos pareigūnui, pabandyti suprasti kitą žmogų – nebūtinai priešą, tuomet gali numatyti, kaip elgtis“, – pažymi diplomatas.
Žmogaus teisės – ne eurocentristinė sąvoka
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai buvo priimtos pagrindinės žmogaus teisių sutartys ir susikūrė Jungtinės Tautos, nemažai tuometinių valstybių priklausė Britų ir Prancūzijos imperijoms, buvo jų kolonijos. Todėl, pasak svečio, kai šios valstybės tapo nepriklausomos, jų valdžios pradėjo įtikinėti savo šalių gyventojus, kad minėtos sutartys gina ne žmogaus teises, o europiečių.
„Aš manau, kad taip nėra. Kai motinos vaikas žūsta kare Afrikoje, jos liūdesys yra toks pat didelis, kaip ir Nyderlandų ar Lietuvos motinų. Tai žmogiški jausmai. Tie, kurie teigia, kad tai eurocentrizmas, užima galios poziciją ir jiems nebūtinai rūpi piliečiai ar jų gerovė. Jie išnaudoja tą argumentą tam, kad visuomenėje išlaikytų galios disbalansą“, – pažymi ambasadorius, tuo pačiu papildydamas, jog supranta, kad minėtas laikotarpis – Antrasis pasaulinis karas – Lietuvai žymi sovietinės okupacijos pradžią, ir tik dalis Europos, įskaitant Nyderlandus, jo pabaigoje buvo išlaisvinta.
Saugumas atveria stabilumo galimybes
Kalbėdamas apie saugumo svarbą, Nyderlandų ambasadorius prisiminė Peru pavyzdį – ekonomisto Hernando de Soto ir kitų tyrėjų knygą „Kitas kelias“, pasakojančią apie neoficialią Peru ekonomiką ir kaip ji šalyje pradėjo dominuoti, nes griežti biurokratiniai barjerai ir teisinės struktūros stoka neleido paprastiems piliečiams turėti nuosavybės teisių. Tyrime dalyvavusio lūšnynų kvartalo gyventojai gavo nuosavybės, žemėvaldos teises – to dėka šie žmonės ėmėsi investuoti į savo aplinką: vandentiekį, kelius, šiukšlių rinkimą.
„Visa tai buvo neįsivaizduojama iki tol. O kitas lūšnynų kvartalas, kuris tyrime nedalyvavo, išliko toks, koks buvo – vargingas, su klestinčiu nusikalstamumu. Tai parodo, ką gali padaryti saugumas – saugumas plačiąja prasme: derama teisinė sistema, funkcionuojantys teismai, teisiniai aktai. Tai sukuria stabilumo galimybes, kurios leidžia žmonėms priimti apskaičiuotus sprendimus dėl šeimos, verslo, investavimo“, – sako J. R. T. Q. Van Ufford.
Prisiminė ir nelegalios migracijos krizę Lietuvoje
Svečias paskaitoje prisiminė ir 2021 m. vasarą Lietuvoje vykusią krizę, kai šalį pasiekti bandė dideli nelegalių migrantų srautai. Šios krizės centre taip pat buvo konfliktas tarp žmogaus teisių ir saugumo. „Tai buvo akivaizdus Lukašenkos bandymas destabilizuoti Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Suprantama, kad Lietuva nebuvo tam pasiruošusi ir turėjo imtis laikinų veiksmų, laikinai apribojant žmonių laisvę. Žinoma, valdžia nori laikytis žmogaus teisių ir orumo nuostatų, kurių laikomės mes visi ES, tačiau, kita vertus, tai buvo susidūrimas su potencialia destabilizacija – nežinia, kas ir iš kur ateina į šalį, žmonės be dokumentų. Savo ruožtu, suprantama, nevyriausybinės organizacijos pyko dėl laikino žmogaus teisių apribojimo“, – konflikte susidūrusias puses glaustai aptaria diplomatas.
Prisimindamas ankstesnį darbą žvalgybos srityje, ambasadorius paskaitoje aptarė ir privatumo klausimus – konkrečiau, įstatymus, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, leidžia saugumo ir žvalgybos institucijoms pažeisti žmogaus privatumą. „Galimybė turėti prieigą prie telefono, matyti visą komunikaciją, nuotoliniu būdu įjungti jo mikrofoną ir klausytis tavęs – visa tai yra nepaprastai naudinga žvalgybai, nes taip galima išvengti teroristinių išpuolių“, – pažymi svečias, atkreipęs dėmesį, jog Nyderlandų žvalgybos ir saugumo tarnyba siekė užkirsti kelią atakoms, panašioms į siaubingą išpuolį Paryžiaus „Bataclan“ teatre.
Paskaitoje buvo paliesta ir religijos bei žodžio laisvės tema. Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje prisiminė, kaip jo šalyje pasirodė filmas, kuris įžeidė musulmonus – nors buvo bandoma užkirsti kelią jo rodymui, valdžia nusprendė, kad tai būtų pažeidę žodžio laisvę. Deja, po šio filmo pasirodymo, jo režisierius buvo nužudytas. „Mano nuomone, žodžio laisvė nėra absoliuti, ir tai buvo pademonstruota šiuo atveju“, – reziumuoja ambasadorius.
Nyderlandų Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Jack Robert Twiss Quarles Van Ufford Vytauto Didžiojo universitete skaitė viešą paskaitą-diskusiją „Žmogaus teisių ir saugumo užtikrinimo iššūkiai šiuolaikiniame pasaulyje“.
Ambasadorius yra baigęs Amsterdamo universitetą, kur įgijo socialinės antropologijos magistro laipsnį. Savo diplomatinę karjerą jis pradėjo 1990 metais Nyderlandų Karalystės užsienio reikalų ministerijoje, dirbo ambasadose Tanzanijoje, Nigerijoje ir JAV bei vadovavo atstovybei Palestinos teritorijoje.
2011-2016 metais užėmė Nyderlandų ministro pirmininko patarėjo užsienio politikos ir gynybos klausimais pareigas. 2016-2022 metais dirbo Nyderlandų žvalgybos ir saugumo tarnybos direktoriumi žvalgybai. Nuo 2022 metų eina Nyderlandų Karalystės nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje pareigas.
VDU informacija
