Seimo vicepirmininkas, opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis sako siūlysiantis Seimo opozicijai svarstyti surengti nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybei, užuot rengus interpeliacijas atskiriems ministrams.
„Penkių ar šešių ministrų interpeliavimas neduos visiškai jokios naudos ir rezultatas pakankamai aiškus, nes atviru balsavimu balsuojama dėl ministrų interpeliacijos. Aš siūliau opozicinėms frakcijoms ir dabar, kai susitiksime, siūlysiu dar kartą, turbūt reikėtų svarstyti, jei jau tokia eilė ministrų susidariusi, nepasitikėjimą visai Vyriausybei, tai būtų viena procedūra, vienas balsavimas“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė A. Mazuronis.
Pasak jo, toks balsavimas parodytų, ar Ministrų kabinetas turi pasitikėjimą Seime, ir jei balsavimas būtų pozityvus šios Vyriausybės atžvilgiu, tai rodytų, kad ji turi tęsti darbus.
„Procedūra yra šiek tiek kita, nėra atviro balsavimo, po ministrės pirmininkės atsakymų iš karto einama į slaptą balsavimą, tokiu būdu galima matyti tikresnę politinę atmosferą parlamente, politinį palaikymą arba nepalaikymą. (Reikėtų) padaryti šitą procedūrą ir įsitikinti, ar šitas kabinetas turi palaikymą parlamente, ar neturi“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Parlamentaras teigė, kad nepasitikėjimo Vyriausybė procedūra sutaupytų laiko, nes nebebūtų prasmės rengti interpeliacijų atskiriems ministrams, ir atskleistų „labai aiškią situaciją – ar turi palaikymą Vyriausybė“.
„Kad opozicijos gretose to palaikymo nebus, aišku, tačiau tarp valdančiųjų ar visi nuspręs, kad šitos Vyriausybės darbas juos tenkina, (neaišku), nes tamsiuose, gūdžiuose ir šaltuose Seimo koridoriuose iš tiesų pasigirsta ne vienas ir ne du balsai iš valdančiosios daugumos atstovų, kad ši Vyriausybė nesusitvarko“, – sakė A. Mazuronis.
Pagal Seimo statutą, Seimo sesijos metu ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų (29), gali pateikti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.
Per nepasitikėjimo procedūrą galima klausti visų ministrų, po to iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Toks nutarimas priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Opozicija Seime turi 67 balsus.
Pastaroji interpeliacija Seime surengta rugsėjį energetikos ministrui Dainiui Kreiviui dėl didelių energijos kainų, tačiau opozicijai nepavyko jo atstatydinti.
2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.
Seimo opozicija viešai yra įvardijusi ir daugiau ministrų, kurių darbas kelia klausimų ir yra pagrindas interpeliacijai, tarp jų minimi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Autorė Milena Andrukaitytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
