Nors Zaporižios atominė elektrinė (ZAE), nuo karo pradžios kontroliuojama Rusijos karinių pajėgų, vis dar eksploatuojama Ukrainos darbuotojų, užsienio žiniasklaidoje pasirodę pranešimai kelia branduolinės vagystės įtarimus. Dar rugsėjį specialistai ragino demilitarizuoti ZAE apylinkes siekiant išvengti skaudžių pasekmių, tačiau Rusija ir toliau ją traukia į karo verpetą. Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Energetikos katedros docento Lino Paukštaičio, šiuo metu svarbiausi yra ZAE darbuotojai.
Rugpjūčio pabaigoje vykęs neeilinis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) apsilankymas ZAE pavojams kelio neužkirto – gamykla
buvo ne kartą apšaudyta, pažeista elektros tiekimo linija. Paviešinta agentūros ataskaita nurodė elektrinės komplekso žalą bei skatino AE apylinkes paskelbti saugumo zona, tačiau L. Paukštaitis abejoja TATENOS rekomendacijų poveikiu.
„Pati TATENA nieko nesugebės padaryti, kadangi viena iš konflikto pusių turi veto teisę Jungtinių Tautų saugumo taryboje. Manęs minėtoji ataskaita nenuvylė, bet ir nesuteikė vilčių, kad artimiausiu metu problema bus išspęsta. Panašaus ataskaitos rezultato ir tikėjausi, įvertinęs TATENOS darbo pobūdį ir galimybes“, – sako KTU docentas.
Energetikos specialisto teigimu, TATENOS tikslas yra mokslinė ir techninė pagalba panaudojant branduolinę energiją taikiais tikslais, o pati organizacija yra sukurta kaip autonominė struktūra „po Jungtinių Tautų organizacijos vėliava“. Visi tarpvalstybiniai susitarimai, įskaitant ryšius su TATENA, yra pagrįsti savanorystės principu, todėl valstybė gali neįsileisti darbuotojų į saugyklas ar kitas vietas, kuriose galėtų būti laikomos medžiagos, o TATENA tuo tarpu neturėtų jokių svertų priversti valstybę parodyti slaptas saugyklas ar laboratorijas.
„Lietuvai TATENA yra davusi daug gero: specialistų tobulinimas branduolinėje saugoje, įvairūs mokymai, branduolinės saugos patikrinimai ir rekomendacijos jos pagerinimui Ignalinos atominėje elektrinėje. Nors TATENA suteikia puikių galimybių, viskas priklauso nuo valstybės požiūrio į branduolinę saugą ir jos tikslų“, – teigia L. Paukštaitis.
Grasinimai gali paveikti darbuotojų gebėjimą priimti sprendimus
Prieš keletą savaičių Rusijos režimo kontroliuojami pareigūnai pietinėse ir rytinėse okupuotose Ukrainos teritorijose paskelbė pergales vykusiuose suklastotuose referendumuose. Tarp jų – Zaporižios regionas. Vienas iš paskelbtos aneksijos žingsnių – ZAE darbuotojams liepta kreiptis į Rusijos valstybinę atominę energetikos korporaciją „Rosatom“, jei šie nori išlaikyti darbo vietas, o elektrinės vadovas – sulaikytas.
KTU docento nuomone, žmogiškasis faktorius šiandien kelia didžiausią grėsmę ZAE veiklai.
„Prieš atominės elektrinės darbuotojus nukreiptas šantažas, grasinimai, terorizmas gali paveikti žmonių gebėjimą priimti sprendimus. Didžiausias pasekmes turėjusios branduolinės avarijos yra ne projektavimo ar inžinerijos, o žmonių arogancijos ir klaidų padarinys: Černobylis – nesilaikymas saugos reikalavimų, Fukušima – atominę elektrinę valdančios kompanijos nenoras investuoti į saugą, Trijų mylių salos – prastas darbuotojų paruošimas“, – teigia L. Paukštaitis.
Net ir karo akivaizdoje, ZAE darbuotojai kasdien keliauja į darbą siekdami užtikrinti tinkamą elektrinės priežiūrą. Nors AE vykstantys procesai yra automatizuoti, ši negali veikti neprižiūrima patyrusių specialistų.
„Šio tipo branduoliniai reaktoriai, nors ir statyti gana senai, yra iš dalies automatizuoti, todėl saugus elektrinės darbas gali būti užtikrinamas. Labai abejoju, kad atominė elektrinė liks be ją prižiūrinčių specialistų, mat Rusijos pajėgos į atominę elektrinę atvežė „Rosatom“ darbuotojus, kurie prižiūri įrenginio darbą“, – sako L. Paukštaitis.
Gali atlaikyti apšaudymus
Branduolinę saugą, be dirbančių specialistų, užtikrina ir įvairūs apsauginiai statinio struktūros elementai. Kiekvienas ZAE reaktorius yra apsaugotas hermetišku apvalkalu, kuris turi išlaikyti spinduliuotę energetinio bloko viduje ir apsaugoti bloką nuo išorinių veiksnių. Toks apvalkalas yra įrengiamas kiekvienoje branduolinėje jėgainėje arba ją atitinkančioje inžinerinėje sistemoje. Tačiau, pasak L. Paukštaičio, jo hermetiškumas yra sąlyginis.
„Įsivaizduokime, kad įvyko avarija: apvalkale pradėjo didėti radioaktyvių medžiagų kiekis, kurį indikuoja dozimetrai. Apvalkalas turi išlaikyti viduje radioaktyvias medžiagas, garus, tačiau didėjant slėgiui ir pasiekus tam tikrą jo lygį atsidaro specialūs vožtuvai, siekiant išsaugoti apvalkalo integralumą. Tokiu atveju radioaktyvios medžiagos patenka į aplinką. Beje, reikia pabrėžti, kad ne apvalkalas turi išlaikyti radioaktyvias medžiagas atominės elektrinės viduje“, – sako KTU docentas.
Pirmasis apsauginis barjeras yra branduolinio kuro struktūra, antrasis – branduolinio kuro metalinis apvalkalas, kurie kartu vadinami šiluminiu elementu, o trečiasis – branduolinio reaktoriaus korpusas. Energetikos žinovo teigimu, ketvirtasis ir penktasis barjerai yra apsauginis-hermetiškas apvalkalas, kuris yra skirtas sumažinti pasekmes įvykus avarijai, o ne jas eliminuoti.
„Šie apvalkalai projektuojami taip, kad atlaikytų lėktuvų kritimus ar žemės drebėjimus. Statinio struktūra yra sudaryta iš 1,7 metrų armuoto betono, bei turi 30 milimetrų storio plieno apvalkalą, tačiau viskas priklauso nuo to, kokius sprogmenis naudoja priešininkas ir ar iš tiesų nori sunaikinti branduolinį reaktorių. Juk „lašas po lašo ir akmenį pratašo“, – primena L. Paukštaitis.
Branduolinės avarijos padariniai
Beatodairiškas elgesys su didžiausia Europoje atomine elektrine ir rekomendacijų nepaisymas gali turėti skaudžių pasekmių bene visam pasauliui. L. Paukštaitis įspėja, jog branduolinės avarijos atveju pasekmės priklausytų nuo oro sąlygų.
„Būtų prarasta didelė pigią elektros energiją gaminant įmonė, kuri galėtų tiekti elektrą Europai. Blogiausiu atveju būtų užteršti dideli dirbamos žemės plotai Ukrainoje, Dniepro upė, o tuo pačiu – Juodoji jūra. Pakilęs radioaktyvus debesis apskrietų visą pasaulį, tačiau pirmiausia keliautų ta kryptimi, į kurią pučia vėjas tuo metu. Nors su laiku radioaktyvus užteršimas mažėja, tačiau praėjus net ir 36 metams po Černobylio avarijos, žemė vis dar yra radioaktyvi, ką savo kailiu išbandė rusų okupantai“, – sako KTU docentas.
KTU informacija
