Europos Komisijai (EK) ketinant skirti 43 mlrd. eurų vertės investicijų puslaidininkių gamybai Bendrijoje, Lietuvos mokslininkai ir verslininkai teigia, kad šalis pajėgi tapti vienu šios pramonės centrų. Jie taip pat tikisi, jog parama galėtų padėti pagreitinti jau pradėtus procesus.
Vilniaus Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Balčiūnė neabejoja, kad Lietuva yra užtektinai pajėgi pasinaudoti šio plano galimybėmis ir ragina nelaukti, kol kas nors pateiks pasiūlymą, o patiems rodyti iniciatyvą.
„Galimybė unikali ir labai didelė. Viskas dar tik užuomazgos stadijoje, pasiūlymų net nereikia laukti, reikia dirbti. Pagal tą planą bus kuriami ir kompetencijų centrai, juos turi nominuoti valstybės, aišku, tai tikrai didelė galimybė verslui“, – BNS sakė L. Balčiūnė.
Daiktų interneto prietaisų gamybos grupės „Teltonika“ prezidentas Arvydas Paukštys taip pat teigia, kad Lietuva turi pakankamai potencialo tapti viena valstybių, kuri prisidėtų prie ES plano įsitvirtinti pasaulinėje lustų rinkoje.
„Be abejonės. Mes ruošiame specialistus, galbūt nėra darbo patirties, nėra sukurtos infrastruktūros, tačiau žinių bagažo ir gebėjimų netrūksta, turime daug talentų tiek moksle, tiek elektronikoje ir projektavime. Aš nematau kliūties, mūsų krašto gebėjimai tikrai yra rimti ir svarūs“, – BNS sakė A. Paukštys.
Verslininko manymu, prie šios ES strategijos, be „Teltonikos“, gali prisidėti ir daugiau Lietuvos įmonių.
„Mes ir taip jau prieš 10 metų planavome, mes matome poreikį, neišvengiamai turime investuoti. Kai suskursime laboratorijas, kur mokslas ir verslas galės daryti prototipus, tų įmonių bus daugiau. Kai nėra infrastruktūros, kur galima kurti ir gaminti, tol ir įmonių nėra daug. Reikia tuos ledus pralaužti“, – sakė A. Paukštys.
Viltys siejamos su Taivano puslaidininkių technologijomis
L. Balčiūnės manymu, dabar labai praverstų anksčiau Taivano pateiktas pasiūlymas lietuviams atskleisti pažangiausių lustų gamybos technologijas.
„Tikiu, kad su verslu Taivanas kalbasi ir kažkokie bendri projektai gims“, – sakė L. Balčiūnė.
Taivane šiuo metu pagaminama maždaug pusė pelningiausių pasaulio mikroschemų. Šalies atstovai bendradarbiauti su Lietuva puslaidininkių technologijų srityje pažadėjo po to, kai Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pradėjo taikyti ekonominį spaudimą Lietuvos verslui.
A. Paukštys BNS patvirtino, kad šiuo metu su Taivano, JAV bei Europos kompanijomis vyksta derybos dėl gamyklų statybos su galimybe jas išpirkti, tačiau jos būtų pastatytos tik per šešerius metus dirbant greičiausiais tempais.
L. Balčiūnė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos nėra tarp 22 ES valstybių, kurios pasirašė bendrą deklaraciją dėl procesorių ir puslaidininkių technologijų ir įsipareigojo dirbti kartu, kad sustiprintų Europos pozicijas.
„Ten yra Latvija ir Estija, Lenkija, o Lietuvos nėra. Matyt, kažkas nesuveikė, bet manau, kad į tą traukinį dar nevėlu įšokti. Ir verslui, ir politikams dirbti reikia, nes kompetencijos yra, yra gera proga jas įveiklinti. Bet vien tik mokslo ir verslo sąjungos neužtenka, reikia užtarimo politiniame lygmenyje pačiame Briuselyje“, – BNS sakė L. Balčiūnė.
Paklaustas, kaip ES politiniai sprendimai pagreitintų procesą, A. Paukštys aiškino, kad garantijos paspartintų vystomo projekto finansavimą.
„Bet koks projektas pritrauktų rimtų partnerių, o finansinė parama pagreitintų procesus, nes mes savo kapitalą turime užsidirbti. Ir Europa pati turi būti suinteresuota viską daryti greičiau, jeigu nori neatsilikti nuo viso pasaulio ir išvengti priklausomybės nuo Azijos“, – BNS sakė A. Paukštys.
Gamyklą planuoja negalvodamas apie paramą
Pasak A. Paukščio, pernai rudenį „Teltonikos“ paskelbti planai Lietuvoje į lustų gamybą iki 2030 metų investuoti apie 3,5 mlrd. eurų nėra susiję su ES strategija, tačiau, esant galimybei, bendrovė pasinaudotų parama, kuri pagreitintų procesus.
„Tai mūsų galimybės įvertinus savo augimą. Tiek mes galime patys, tik investicijos truktų ilgiau. Jeigu būtų galimybė toje programoje dalyvauti, gauti kažkokį finansavimą, tai viską įgyvendintume greičiau, gal jau 2026 metais turėtume gamyklą. Bet mes planuojame savo jėgomis, nes jeigu tikiesi iš kažko pagalbos, tai taptų labai neapibrėžtas projektas, negali tvirtai investuoti ir kurti“, – kalbėjo „Teltonikos“ grupės prezidentas.
„Teltonika“ turi ambicijų Lietuvoje sukurti visą lustų gamybos grandinę – nuo smėlio išgryninimo iki galutinio produkto, tam planuoja pastatyti kelias gamyklas ir laboratorijas, kuriose dirbtų apie 8 tūkst. darbuotojų.
Šiuo metu ieškoma gamyklos statybai tinkamo 26-30 hektarų ploto sklypo su 50 megavatų galingumo elektros įvadu bei galimybe gauti 4,5 tūkst. kubų vandens per dieną.
Lietuva – pavyzdys
Briuselyje vasario 8-ąją EK planą pristačiusi eurokomisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager) teigė, jog Europa yra pajėgi kurti specifinius puslaidininkių komponentus, turi jų gamybai reikalingų medžiagų ir įrangos, gali atlikti tyrimus. Kaip vieną pavyzdžių ji nurodė Lietuvą.
„Lietuva yra pagrindinis elektronikos gamybos centras Baltijos šalyse, kuris gamina telekomunikacijoms, gynybos pramonei ir medicinai reikalingą įrangą. Ji taip pat lyderiauja lazerių, kurie reikalingi gaminant lustus, gamyboje“, – kalbėjo M. Vestager.
EK šią savaitę pateikė siūlymą reglamentuoti priemonių paketą, sutelkiant viešas ir privačias investicijas bei panaudoti jas puslaidininkių sektoriaus – nuo mokslinių tyrimų iki gamybos – plėtrai.
Iniciatyva apima naujų lustų gamyklų Europos Sąjungoje (ES) statybas užtikrinant šių komponentų paklausą, išjudinti dėl trūkumo apsukas sumažinusią gamybą, išvengti panašių trikdžių ateityje ir sumažinti priklausomybę nuo Azijos gamintojų.
Strategiją detalizuojančiame Europos lustų akte numatoma, jog iki 2030 metų bendrijoje turėtų būti išvystyti pajėgumai, leisiantys penktadalį viso pasaulio lustų pagaminti ES. Kuriose valstybėse galėtų iškilti šios gamyklos ir nukreipta finansinė parama, kol kas neįvardijama, tačiau tarp potencialių pavyzdžių paminėta Belgija, Ispanija ir Lietuva.
Autorius Valdas Pryšmantas
Redaktorė Roma Pakėnienė
