Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Еurui 20 metų: tapo antrąja pasaulyje valiuta, tačiau neapsieita be nesklandumų

  • 2022-01-10
  • Kaunieciams.lt
  • Naujienos, Pasaulis

Per pirmuosius 20 gyvavimo metų euras tapo antrąja pagal svarbą pasaulio valiuta, o euro zonos narės naudojasi palankesnėmis finansavimo sąlygomis, tačiau lūkesčiai euro vaidmeniui buvo keliami kur kas didesni, reziumuoja pasaulinė prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“. Teigiamų rezultatų atnešė pastangos išlaikyti euro zonos stabilumą, bet siekiamo ES šalių ūkių supanašėjimo dar teks palaukti.

Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas, primena, kad aštuntuosius metus Lietuvoje veikiantis euras pirmąkart banknotų pavidalu pradėjo cirkuliuoti prieš dvidešimt metų – 2002 m. sausį, kai naujai sukurtos bendros euro zonos narėmis tapo dvylika valstybių: Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija.

„2002 m. sausį su euro banknotų įvedimu buvo siejami ambicingi lūkesčiai, ypač panaikinus valiutos kurso riziką ir sandorių kaštus. Buvo siekiama paskatinti prekybą tarp euro zonos narių, tačiau yra nedaug įrodymų, kad taip ir atsitiko“, – pastebi M. Sventickas.

„Coface“ ekspertų vertinimu, prekyba euro zonoje buvo aktyvi dar prieš įvedant eurą ir siekė 50 proc. visos prekybos 12-oje euro zonos šalių, tačiau nuo to laiko ši dalis net šiek tiek sumažėjo. Tai siejama su sparčiai išaugusiomis prekybos apimtimis su Kinija, o vėliau – su itin sustiprėjusia tiekimo grandine tarp Vokietijos ir Vidurio Europos šalių.

Išsaugotas euro stabilumas per 2008-2009 m. finansų krizę dabar leidžia skolintis pigiau

Parengiamieji euro įvedimo darbai vyko XX amžiaus paskutinįjį dešimtmetį. Tuo metu nominalios palūkanų normos ES šalyse tapo beveik vienodos ir euro įvedimo momentu  skirtumai tarp jų buvo labai nedideli. Tačiau po gana stabilaus pirmojo dešimtmečio po euro įvedimo palūkanų skirtumai vėl išryškėjo, o 2008-2009 m. ištikusi finansinė krizė atskleidė, kad dalis Europos šalių ūkių gali nevykdyti įsipareigojimų. Skirtingas šalis vėl buvo pradėta vertinti ir grupuoti pagal joms būdingas kredito rizikas, o tai reiškė, kad iškilo pavojus visos euro zonos suverenumui. Todėl Europos Centrinio banko vadovas paskelbė „darysiantis viską, ko prireiks“, kad euras būtų išsaugotas.

Svarbu pažymėti, kad dabar daugelis šalių naudojasi kur kas palankesnėmis finansavimo sąlygomis nei turėtų tuo atveju, jei nepriklausytų Europos ekonominei ir monetarinei erdvei. Vis dėlto realaus supanašėjimo, jei tektų vertinti šalių ūkių struktūras ir pajamas vienam gyventojui, tarp pirmųjų eurą įsivedusių šalių neįvyko. Praktika parodė, kad BVP dalis vienam gyventojui ir toliau sparčiau augo tose šalyse, kurios ir iki euro įvedimo išsiskyrė didesnėmis pajamomis.

Tačiau skirtingų šalių patirtis nevienoda: pvz., prieš finansų krizę Graikijos ir Ispanijos ekonomikos pastebimai pasistiebė. Tačiau to nenutiko Portugalijoje ir Italijoje, kurių ūkiams per tą laikotarpį taip ir nepavyko pasiekti suplanuotų rodiklių. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad įvedus eurą dideli finansiniai srautai, skirti mažas pajamas gaunančioms šalims, taip ir nedavė produktyvumo augimo, nes buvo nukreipti į žemo našumo sektorius, tokius kaip paslaugos ar statybos.

Euras – stabili antroji pasaulio valiuta, bet laukia daug nenuveiktų darbų

Tarptautinis euro vaidmuo iš esmės išliko stabilus nuo pasaulinės finansų krizės ir valstybių skolos krizės euro zonoje. Euras išlieka antra pagal svarbą valiuta pasaulyje, tačiau toli gražu nekonkuruoja su JAV doleriu. Euro dalis užsienio valiutos atsargose, skolos vertybiniuose popieriuose, paskolose ar indėliuose išliko maždaug tokia pati kaip ir įvedimo momentu – pirmuosius kelerius metus truputį augo, o po valstybių skolų krizės smarkiai mažėjo. 2020 m. apie 70 proc. skolos vertybinių popierių buvo išleista JAV doleriais, palyginti su 20 proc. eurais – tai yra lygis, panašus į tą, kuris buvo 1999 m.

Pirmųjų dviejų dešimtmečių Europos ekonomikos ir valiutų sąjungos istorija negali būti pavadinta tobula – nors, nepaisant pradinio kritiškumo ir neužbaigtumo, Europos ekonominė ir valiutų sąjunga paneigė labiausiai pesimistines prognozes.

Pastaraisiais metais  euro zonos sandara buvo sustiprinta, ypač pasitelkus bankų sąjungą ir Europos stabilumą užtikrinančias priemones, todėl ir visa euro zonos erdvė sutvirtėjo. Tačiau ir toliau būtina nuveikti daug darbų, kad euro zona taptų efektyvesnė ir atsparesnė išoriniams bei vidiniams sukrėtimams. Ypatingą dėmesį verta atkreipti į tai, kad darbo jėgos mobilumas ir toliau yra žemame lygyje, o realus ūkių supanašėjimas didžiąja dalimi išlieka mitas. Nors dedama nemažai pastangų įgyvendinant Europos ekonomikos atkūrimo planą ir pritaikant bendras biudžeto taisykles, vis dėlto tikslas sukurti fiskalinį federalizmą arba, kitaip tariant, fiskalinę sąjungą, trumpuoju laikotarpiu bus sunkiai pasiekiamas.

Daugiau informacijos:
Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics” direktorius (mindaugas.sventickas@coface.com; +37061588664)

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

Ką kam žada žvaigždės?

VDU Ugnės Karvelis gimnazija turi naują direktorę

Jungia lietuvius ir ukrainiečius per bendras patirtis

Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno rajone mirusio kūdikio

Kauno rajone automobilis kliudė ir mirtinai sužalojo dviratininkę

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kiek kainuoja diktatūra? (video)

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

2026-04-23

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

2026-04-23
Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

2026-04-23

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-23

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

2026-04-22

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

2026-04-22
Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

2026-04-22

Sukčiai veikia VMI vardu

2026-04-22

Rusija moko prieš VPN

2026-04-22
Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

2026-04-22

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

2026-04-22

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-22

Ekonominis karas tęsiasi

2026-04-22

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

2026-04-22

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

2026-04-22

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

2026-04-22

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

2026-04-22

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

2026-04-21

Kauno garbės piliečiai

2026-04-21

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

2026-04-21

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

2026-04-21

Bibliotekų savaitė Kaune

2026-04-21

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

2026-04-21

Rusija toliau stalinizuojasi

2026-04-21

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

2026-04-21

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

2026-04-21

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

2026-04-21

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

2026-04-21

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos