Mirė Colinas Powellas, pirmasis juodaodis JAV valstybės sekretorius ir buvęs štabų vadų komiteto pirmininkas, pirmadienį pranešė jo šeima.
C. Powellas, kurio lyderystė keliose respublikonų administracijose padėjo formuoti JAV užsienio politiką paskutiniais XX amžiaus metais ir pirmaisiais XXI amžiaus metais, mirė nuo COVID-19 komplikacijų, pranešė jo šeima feisbuke. Jam buvo 84-eri.
„Praradome nepaprastą ir mylintį vyrą, tėvą, senelį ir puikų amerikietį“, – sakoma šeimos pranešime.
Šeimos pareiškime sakoma, kad C. Powellas buvo visiškai paskiepytas.
Eidamas štabų vadų komiteto pirmininko pareigas jis užtikrino kariuomenės pergalę 1991 metų Persijos įlankos kare ir tapo toks populiarus, kad buvo laikomas realiu pretendentu užimti Baltųjų rūmų šeimininko postą ir tapti pirmuoju visų laikų juodaodžiu JAV prezidentu.
Tačiau galiausiai jis nusprendė nekelti savo kandidatūros, o vėliau išdavė savo respublikonus prezidento rinkimuose palaikydamas Baracko Obamos kandidatūrą.
C. Powellui, imigrantų iš Jamaikos sūnui, per savo karjerą teko neretai įveikinėti diskriminacines kliūtis, kad iš Vietnamo karo laukų pasiektų Baltuosius rūmus ir taptų pirmuoju juodaodžiu prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) administracijoje.
Jis taip pat buvo jauniausias ir pirmasis afroamerikietis, tapęs Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku, kai R. Reiganą Baltuosiuose rūmuose pakeitė George’as H. W. Bushas (Džordžas H. W. Bušas).
Keturių žvaigždučių atsargos generolas dirbdamas keturių prezidentų administracijose pelnė garbingo, į politines peštynes nesiveliančio žmogaus reputaciją – vertingą dalyką valdžios koridoriuose.
„Generolas Powellas yra Amerikos didvyris, amerikiečio pavyzdys, puiki amerikiečio istorija“, – 2000-aisiais sakė tuometinis respublikonų prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), skelbdamas apie C. Powello, imigrantų iš Jamaikos sūnaus, paskyrimą valstybės sekretoriumi.
„Savo tiesia kalba, didžiuliu sąžiningumu, didele pagarba mūsų demokratijai ir kario pareigos bei garbės jausmu Colinas Powellas demonstruoja… savybes, padarysiančias jį puikiu visų šios šalies žmonių atstovu“, – sakė G. W. Bushas.
Buvęs JAV prezidentas G. W. Bushas pirmadienį pagerbė velionį pavadindamas jį „puikiu“ žmogumi, kuris konsultavo kelis Jungtinių Valstijų vadovus.
„Jis buvo taip mėgstamas prezidentų, kad dukart pelnė Prezidento laisvės medalį“, – pirmadienį sakė 43-asis JAV prezidentas.
„Jis buvo labai gerbiamas namuose ir užsienyje. O svarbiausia, Colinas buvo šeimos žmogus ir draugas. Mes su Laura siunčiame Almai ir jų vaikams nuoširdžią užuojautą, prisimenant šio didžio žmogaus gyvenimą“, – pridūrė jis.
„Tikras karys valstybininkas“
C. Powellas garsėjo dvipartiškumu, tiesmukumu ir sąžiningumu, buvo giriamas už savo pareigos ir garbės jausmą.
Dabartinis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) sakė, kad pasaulis neteko „vieno puikiausių lyderių, kokį kada nors matėme“.
„Pirmasis afroamerikietis Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, pirmasis afroamerikietis valstybės sekretorius… žmogus, kuris buvo gerbiamas visame pasaulyje“, – sakė L. Austinas, pirmasis afroamerikietis gynybos sekretorius.
„Atvirai kalbant, nebus įmanoma pakeisti Colino Powello“, – sakė L. Austinas, viešintis Sakartvelo sostinėje Tbilisyje.
Tačiau C. Powellui buvo sunku ištaisyti 2003 metų vasarį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pasakytos kalbos apie masinio naikinimo ginklų egzistavimą Irake padarinius. Jo pateikti įrodymai apie tokių ginklų buvimą vėliau pasirodė esantys neteisingi.
„Tai dėmė… ir [ji] visada bus mano praeities dalis. Tai buvo skausminga. Tai skausminga [ir] dabar“, – 2005-aisiais interviu televizijai ABC sakė jis.
Vis dėlto iš Kongreso plūdo užuojautos ir pagarbos pareiškimai. Demokratų senatorius Markas Warneris (Markas Vorneris) gyrė C. Powellą kaip „patriotą ir valstybės tarnautoją“, o Atstovų Rūmų respublikonas Peteris Meijeris (Piteris Majeris) pavadino jį retenybe dabartiniais laikais, „tikru kariu valstybininku“.
„Šiandien tauta neteko nepaprastos drąsos žmogaus ir kovotojo“, – pridūrė centristas respublikonų senatorius Mittas Romney (Mitas Romnis).
Buvęs britų premjeras Tony Blairas (Tonis Bleras), tvirtai palaikęs JAV veiksmus Irake ir suteikęs jiems karinę paramą, C. Powellą pavadino „iškilia figūra Amerikos karinėje ir politinėje vadovybėje“.
„Su juo buvo nuostabu dirbti, jis įkvėpė ištikimybės ir pagarbos, buvo vienas tų lyderių, kurie visada maloniai ir rūpestingai elgėsi su pavaldiniais “, – kalbėjo T. Blairas.
1937 metų balandžio 5 dieną Harleme gimusio C. Powello „Amerikietiška kelionė“ (American Journey) – toks jo autobiografinės knygos pavadinimas – prasidėjo Niujorke, kur jis užaugo ir gavo geologijos bakalauro laipsnį.
Liberalios socialinės pažiūros
JAV kariuomenėje jis gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir buvo išsiųstas į tuometinę Vakarų Vokietiją.
C. Powellas dukart dalyvavo misijose Vietname. 1962–1963 metais jis ten dirbo kaip vienas iš tūkstančių prezidento Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) paskirtų patarėjų kariniais klausimais, o 1968–1969 metais tyrė žudynes My Lai.
Jis buvo apdovanotas Purpurinės širdies ordinu, tačiau taip pat sulaukė klausimų dėl ataskaitos apie šimtus gyvybių nusinešusias žudynes išvadų, kurios, kai kam atrodo, iš pažiūros atmeta bet kokius kaltinimus dėl neteisėtų veiksmų.
Sugrįžęs į Vašingtoną jis greitai kopė karjeros laiptais kol galiausiai tapo R. Reagano patarėju nacionalinio saugumo klausimais, o prie George’o H. W. Busho ir Billo Clintono dirbo Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku nuo 1989 iki 1993 metų.
C. Powellas neslėpė savo liberalių socialinių pažiūrų, kurios atrodė svetimos daugeliui kitų respublikonų, nors partija dažnai naudojosi tuo kaip savo įtraukumo pavyzdžiu.
Tačiau nuo 2008 metų jis palaikė demokratų kandidatus prezidento rinkimuose. Dukart tai buvo B. Obama, o vėliau Hillary Clinton ir Joe Bidenas.
C. Powellas taip pat pelnė virtinę civiliams skiriamų apdovanojimų, tarp kurių yra du Prezidento laisvės medaliai – po vieną iš G. H. W. Busho ir iš B. Clintono.
Su žmona Alma jis susituokė 1962 metais. Pora užaugino tris vaikus: Michaelą (Maiklą), Lindą ir Annemarie (Enmari).
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius
