Jau šią savaitę Radvilėnų plente, Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse, prasideda teritorijos tvarkymo darbai. Ruošiamasi pašalinti avarinės būklės medžius ir krūmokšnius, taip nuo galimų skaudžių padarinių apsaugant kultūros paveldo statinių kompleksą ir jo lankytojus.
Neatidėliotinų darbų pradžia
„Kauno Žaliakalnio senųjų žydų kapinių tvarkymo darbai vyksta bendradarbiaujant su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene. Svarbiausius klausimus aptarėme per susitikimą dar birželio viduryje, kuriame dalyvavo ir atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Vienas iš susitarimų buvo sutvarkyti šią istoriškai ypatingą erdvę.
Suprantame, kad vien tik nušienauti teritorijos nepakanka – joje yra prastos būklės medžių ir menkaverčių krūmų. Mieste stengiamės išsaugoti kiekvieną želdinį, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, taip apsaugant ir antkapius, ir lankytojus“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Miestas šioms kapinėms skiria ypatingą dėmesį – iki šiol buvo atlikta kapaviečių inventorizacija, nuvalyti antkapiai, išvalyti krūmai, apgenėti medžiai ir išvežtos šiukšlės, atnaujinti takai. Didesni aplinkos tvarkymo darbai prasidės šią savaitę.
„Pradėsime nuo paruošiamųjų darbų. Tai nebus greitas procesas – viskas bus atliekama kruopščiai ir atsakingai. Su kapinėse numatytais aplinkos tvarkymo darbais, visa jų eiga supažindinome Kauno žydų bendruomenės pirmininką Gercą Žaką. Konkrečių pastabų nesulaukėme“, – teigė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.
Pasak jo, kapinių aplinkos tvarkymas vyks etapais. Kai tik iš teritorijos bus pašalinti brūzgynai ir atlaisvintas priėjimas prie pavojų keliančių želdinių, darbus pradės aukštalipiai. Dalis medžių bus apgenėti.
Abipusiai įsipareigojimai
Žaliakalnio senųjų žydų kapinių aplinkos sutvarkymo projektą inicijavęs prof. Jonas Audėjaitis sako, kad birželį vykusiame susitikime Kauno miesto atstovai ir JAV valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais Cherrie Daniels bei Amerikos paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paulas Packeris pasidalijo įsipareigojimais.
„Per vizitą sutarėme, kad miestas pasirūpins centrinio tako ir želdynų sutvarkymu. Svečiai iš JAV įsipareigojo imtis antkapių, kurie dėl vandalizmo ir kitų priežasčių yra nukentėję“, – teigė J. Audėjaitis.
Be to, Kauno savivaldybė jau kitąmet planuoja pradėti kapinių tvoros, kurios ilgis siekia daugiau kaip kilometrą, remonto bei tvarkybos darbus.
Istorinės reikšmės objektas
Kauno Žaliakalnio senųjų žydų kapinių kompleksas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Ši kultūros paveldo teritorija išsiskiria Sakralios kultūros paveldo objektų gausa.
Teritorijoje randami lauko akmenys, antkapiai, paminklai, plokštės su iškaltais memorialiniais įrašais hebrajų rašmenimis arba rusų kalba, puošti įvairiais augaliniais ornamentais, religiniais simboliais, raudonų plytų mūro mauzoliejų fragmentai ir įvairios ažūrinės metalinės tvorelės. Kapinių teritoriją juosia gelžbetoninė tvora.
Sovietmečiu uždarius kapines didžioji dalis antkapinių paminklų buvo išvartyti, sudaužyti, mauzoliejai išgriauti, daug marmurinių paminklų išvogta, čia būdavo vežamos ir pilamos šiukšlės. Didelė dalis antkapinių paminklų yra susmegę į žemę.
Kaunas iniciatyvos atgaivinti Senąsias žydų kapines Žaliakalnyje ėmėsi 2017 metais. Suskaičiuota, kad šiuo metu teritorijoje yra daugiau kaip 5800 kapaviečių. Šiose kapinėse palaidota nemažai žinomų, Kauno vardą garsinusių žmonių: dainininkas Danielius Dolskis, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, kariškiai Jakovas Fainas, Cacelis Greževskis, Chaimas Judelevskis.
Šių metų birželio 28 dieną, minint 80-ąsias „Lietūkio“ garažo žudynių metines, Senosiose žydų kapinėse, kuriose, kaip manoma, buvo užkastos aukos, atidengtas atminimo ženklas žiauriai nužudytiems Lietuvos žydams.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
