Pelėsiai yra grybų rūšis, galinti klestėti tiek patalpose, tiek lauke. Yra milijonai pelėsių rūšių ir mokslininkai nėra tikri ar jau visi pelėsiniai grybai atrasti ir atpažinti.
Pelėsis yra svarbus planetos ekosistemai, nes jis padeda suskaidyti atliekas ir organines medžiagas, tokias kaip lapai, supuvę medžiai ir šiukšlės.
Tačiau nors naudingas ekosistemai, pelėsis gali būti pavojingas žmogui. Kai kurie žmonės suserga nuo sąlyčio su pelėsiu.
Kiti neturi simptomų ir nejaučia jokio blogo poveikio. Tačiau medikai ir mokslininkai ragina vengti pelėsio namuose, o atsiradus, pelėsio naikinimas turi tapti prioritetu. Todėl šiame straipsnyje kalbėsime apie galimus pavojus, kuriuos sukelia pelėsiai, bei pasidalinsime sprendimais, kaip apsaugoti namų aplinką nuo pelėsių.
Kaip mus veikia pelėsis ir kur sutinkamas?
Pelėsiui reikia organinių medžiagų, kad galėtų pasimaitinti, ir drėgmės, kad galėtų augti. Kai augimo sąlygos yra tinkamos, pelėsiai į orą išskiria sporas ir lakiuosius organinius junginius, dėl ko kai kuriuos žmonės gali pykinti.
Pelėsių sporos gali būti įkvepiamos arba patekti į organizmą per odą. Pelėsis taip pat gali augti ant maisto produktų, o suvalgius gali būti pavojingas.
Pelėsių sporos į namus, mokyklas ir darbo vietas patenka įvairiausiais kanalais. Jos gali prilipti prie drabužių ir batų, taip pat prie jūsų augintinio kailio.
Sporos gali įskristi pro atviras duris ir langus bei per oro kondicionierių ar šildymo angas. Keletas labiausiai paplitusių patalpų pelėsių yra Aspergillus, Cladosporium ir Stachybotrys atra, kuris taip pat žinomas kaip juodasis pelėsis. Pelėsiui augti reikia drėgmės. Blogai vėdinamos vietos taip pat kelia pelėsių riziką.
Patalpos, erdvės ir daiktai, kur dažniausiai atsiranda pelėsis:
-
Drėgnos vonios ar virtuvės, kuriose yra varvančių maišytuvų ar nesandarių vamzdžių,
-
Drėgni rūsiai,
-
Drėgnas kilimas (pvz, vonios ar prieškambario),
-
Šlapias popierius,
-
Židinio mediena,
-
Drėgnos lubų plytelės arba gipso kartono plokštės,
-
Vazoniniai augalai,
-
Kondensatas ant palangių,
-
Skalbimo mašinos ir indaplovės.
Asmeniniai daiktai, tokie kaip kempinės, priešpiečių dėžutės, termosai ir termosiniai puodeliai, taip pat gali turėti pelėsių.
Simptomai išduodantys, jog jus kankina pelėsis
Alergija pelėsiams yra progresuojanti. Kuo ilgesnį kontaktą turite, tuo didesnė tikimybė patirti sunkių simptomų. Kai kuriais atvejais gali nebūti jokių simptomų arba tik neryškūs. Tai netgi gali likti nepastebėta, ypač kūdikiams.
Pelėsių sukeliamų ligų ar nesveikavimų simptomai:
-
odos dirginimas,
-
sporotrichozė, odos infekcija, kuri prasideda kaip mažas rausvas, raudonas ar violetinis guzas ant odos,
-
niežtinčios, paraudusios akys,
-
sloga ar užgulta nosis,
-
galvos skausmas arba svaigimas,
-
astmos simptomai, tokie kaip kosulys, švokštimas, dusulys ir spaudimas krūtinėje.
Kaip išnaikinti pelėsį?
Keletas patarimų, kaip panaikinti pelėsį namuose ir išvengti neigiamo jo poveikio sveikatai:
-
Patikrinkite namuose vietas, kur tikėtina gali būti pelėsių, pavyzdžiui, po kriauklėmis ir rūsio sienose. Reikia atkreipti dėmesį į matomą pelėsių augimą, sienų kampus, vietas, kur gali tekėti ar teka, šąla, dažnai stovi vanduo.
-
Nedelsdami remontuokite vietas, kur sunkiasi vanduo, įskaitant nesandarius stogus ir vamzdžius.
-
Išdžiovinkite drėgnus paviršius, pavyzdžiui, dušo kabiną, iškart po naudojimo.
-
Kontroliuokite savo namų drėgmės lygį oro sausintuvu, drėgmės surinkėju.
-
Virtuvės, vonios kambarius ir skalbimo patalpas laikykite gerai vėdinamas.
-
Jei išsiliejo vanduo, kuo greičiau išvalykite ir išdžiovinkite užlietą vietą.
Kadangi pelėsis gali augti po kilimais ir ant sienų po tapetais ar už baldų, supelijusiuose namuose ne visada yra akivaizdžių pelėsių dėmių. Nors dažniausiai pelėsį išduoda kvapas, bet ir jis nevisa būna (priklauso nuo pelėsio rūšies).
Tad jei kyla įtarimų, kad namuose pelėsis, tačiau nerandate šaltinio – kreipkitės į specialistus, kurie ne tik atras šaltinį, bet ir užsiims pelėsio naikinimu.
