COVID-19 pandemijos kontekste stebimi precedento neturintys dalykai – pavyzdžiui, anksčiau dėl konkurencijos neįsivaizduotas stambių kompanijų bendradarbiavimas ar kartu vykdomi klinikiniai tyrimai. Kaip mokslininkai vertina naujieną apie Rusijoje sukurtą vakciną, kiek tęsis visame pasaulyje vykstančios vakcinos kūrimo varžybos ir kaip jose dalyvauja Lietuva – interviu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene. Rugsėjo 24-25 d. LOGIN sesijoje „Progress makers“ mokslininkė pasakos apie infekcinių ligų imunodiagnostikos tendencijas ir iššūkius.
– Kaip vertinate šios epidemijos įtaką virusinių infekcijų imunodiagnostikos sričiai?
– Naujasis koronavirusas davė neregėtą postūmį mokslo pažangai: biotechnologijų, diagnostikos ir vakcinų kūrimo sritims. Vyksta stambių kompanijų bendradarbiavimas, bendras klinikinių tyrimų vykdymas – jungiamos visos pajėgos, kad tik produktas kuo greičiau pasiektų rinką. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnostikai plačiai naudojami molekuliniai metodai, bet tyrimai jais užtrunka gana ilgai, reikalinga sudėtinga įranga. Gauti greitą atsakymą ypač svarbu, kai į priėmimo skyrių atvyksta karščiuojantis pacientas. Todėl dabar bandoma sukurti vis greitesnius ir paprastesnius viruso nustatymo metodus.
– Darbas su didžiaisiais duomenimis (Big Data) sveikatos apsaugos srityje daro milžinišką proveržį. Kam, jūsų manymu, viruso kontekste iš jų didžiausia nauda – mokslininkams, pacientams, gydytojams ar farmacinėms įmonėms?
– Iš milijonų žmonių surinkta informacija leidžia geriau pažinti naują virusą ir kurti efektyvesnes viruso valdymo strategijas. Jais remiantis gali būti atliktas ir matematinis modeliavimas, prognozuojantis, kaip vystysis pandemija, kokią strategiją taikyti židinių kontroliavimui ir testavimo planavimui. Didžiųjų duomenų rinkimas – nauda ir visuomenei, ir medikams, ir specialistams. Medikams aktualiausia informacija – simptomai ir histologiniai duomenys, pavyzdžiui, kaip atrodo viruso pažeistas plaučių ar inkstų audinys. Taigi, tiek dėl geresnio duomenų prieinamumo, tiek dėl ypač ryškaus dirbtinio intelekto technologijų taikymo šuolio sveikatos srityje išlošia visi.
– Ar vienai šaliai sukūrus saugią vakciną išlieka prasmė tęsti vakcinų kūrimo varžybas?
– Šiuo metu kuriami labai skirtingi vakcinų formatai: DNR, RNR ar mums labiau pažįstamos rinkoje esančios baltyminės vakcinos, sukurtos virusinių arba bakterinių baltymų pagrindu. Problema ta, kad koronavirusas dar visai naujas ir dar mažai pažįstamas, tad iš anksto sunku suprasti, kuris vakcinos formatas bus efektyviausias. Net pagal visus reikalavimus ištyrus ir užregistravus vakciną gali paaiškėti, kad ji sukuria gana trumpalaikį, o štai kitas formatas – ilgiau trunkantį imunitetą. Todėl manau, kad šios varžybos išliks ir turės prasmę net ir po to, kai pasaulyje ar Europoje bus registruotos pirmosios vakcinos.
– Kaip vertinate naujieną apie Rusijoje sukurtą vakciną?
– Komentaro, ką reiškia žinutė apie sukurtą vakciną, reikėtų klausti ne mokslininkų, o politikų. Rusija jau prieš kurį laiką skelbė, kad rugsėjo mėnesį bus sukurta vakcina. Dabar, panašu, tų terminų žūtbūt laikomasi, nesvarbu – patikrinta ji ar ne. Moksline prasme tai atrodo labai nepatikimai: viešoje erdvėje informacijos apie šią vakciną labai mažai, o išsamių mokslinių publikacijų iš viso nėra. Kol duomenų nėra, turime tik prielaidą, kad tai tiesiog noras pademonstruoti lyderystę.
– Manote, kad manipuliuojama sąvoka „sukūrimas“?
– Taip. Į „sukūrimo“ sąvoką įeina labai išsamūs vakcinos efektyvumo ir saugumo tyrimai. Būtent išbandymas yra sudėtingiausias dalykas vakcinos kūrimo procese. Sukurti kokybiškus komponentus vakcinoms gali daug mokslinių grupių, bet I, II, III fazės klinikiniai tyrimai – be galo brangus, sudėtingas ir, svarbiausia, laikui imlus dalykas, įprastai trunkantis keletą metų.
Akivaizdu, kad per 2-3 mėn. išsamių tyrimų nebuvo įmanoma atlikti – ištirtas tik ribotas žmonių skaičius, į kurį tikrai nepakliuvo įvairaus amžiaus grupės ir turintys lydinčių gretutinių ligų. Vadinasi, apie saugumą rizikos grupėms duomenų nėra. Pareiškimai, jog vakcina apsaugos 2 metus neturi jokio pagrindo, nes imuninio atsako sumodeliuoti neįmanoma. Atsakymas į šį klausimą, bus praėjus dvejiems metams. Kol vakcina išbandyta vos ant kelių šimtų žmonių, sakyti, kad jau galima pradėti masinį skiepijima, yra neatsakinga.
Man nerimą kelia prieštaringa žinutė, kad pirmiausia Rusijoje bus skiepijami medikai. Susidaro įspūdis, kad trečios fazės klinikiniai tyrimai, kurie jau turėjo būti atlikti, bus atliekami skiepijant ne dešimtis tūkstančių savanorių, kaip turi būti daroma laikantis protokolų, o tiriamųjų vaidmenyje atsidūrusius medikus. Neaišku, kiek laisvos valios jie turės, ir ar galės atsisakyti nepatikrintos vakcinos. Man tai atrodo neetiška.
– O ką reiškia „nesaugi vakcina“?
– Vakcinos sukelia tam tikrą uždegiminę reakciją ir ji kai kurioms grupėms žmonių gali pabloginti sveikatos būklę. Tai ypač svarbu ypač kalbant apie vaikus, apie rizikos grupių asmenis: vyresnius, turinčius gretutinių ligų, tarkime, žmones su autoimuninėmis ligomis arba rizika jomis sirgti. Ar vakcina nepablogins jų būklės? Ar neišprovokuos ligų paūmėjimo? Yra daug klausimų, į kuriuose būtina atsakyti. Pašaliniai efektai ir reiškiniai stebimi ne tik trumpajame laikotarpyje, pavyzdžiui, pirmomis dienomis ar pirmą savaitę po vakcinos suleidimo, bet ir praėjus mėnesiui ar keliems mėnesiams. Jei tiek laiko nuo tyrimų pradžios nepraėjo, nebuvo įmanoma užfiksuoti tolimesnius pašalinius reiškinius.
– Ar gali būti, kad šio viruso protrūkis baigsis greičiau, nei prasidės prekyba naujai sukurta vakcina?
– Sunku prognozuoti, nes ankstesnių koronavirusų SARS ir MERS židiniai ir protrūkiai neišplito. Naujasis koronavirusas labai pavojingas, nes yra smarkiai išplitęs, o mirštamumas siekia kelis procentus. Akivaizdu, kad be viruso kontroliavimo priemonės neapsieisime, nebent įvyktų ryškios viruso mutacijos, dėl kurių jis taptų nebepavojingas. Labiau tikėtina, kad vakcinų poreikis išliks artimiausius metus ir tai bus vienintelis būdas suvaldyti virusą ir išvengti didelių ekonominių nuostolių bei mirčių.
– Kaip vertinate Lietuvos mokslininkų galimybes prisidėti prie kovos su naujuoju koronavirusu? Ar Lietuvos GMI pajėgi gaminti tik atskirus produktus vakcinoms kurti, ar užtikrinus finansavimą Lietuvoje galėtų būti sukurta ir pati vakcina?
– Lietuva labai stipri biotechnologijų srityje, bet mūsų šalies biotechnologinių įmonių specializacija šiek tiek kita – vakcinų kūrimo srityje neturime stiprių žaidėjų ir tam nepadėtų net vakcinoms kurti reikalingas beprecedentis finansavimas. Vakcinų kūrimo varžybos ir konkurencija vyksta tarp stipriausių biofarmacinių kompanijų, turinčių didelį įdirbį.
Jei turėtume įmones, kurios jau ir anksčiau kūrė vakcinas, jos, žinoma, galėtų dalyvauti šiose varžybose. Bet to įdirbio nėra ir įsibrauti į labai stiprių žaidėjų ratą nelabai realu. Kita vertus, mes vis tiek galime prisidėti prie šių darbų – Lietuvoje padarytas didelis įdirbis biotechnologijų, molekulinės biologijos reagentų kūrimo srityse. Virusinius baltymus kuria ne tik mokslininkai, bet ir mokslininkų grupių pagrindu įkurtos įmonės. Šiuo metu Lietuvos laboratorijose sukurti koronaviruso baltymai išbandomi kaip diagnostiniai reagentai. Ateityje jie galėtų būti naudojami ir kaip vakcinų komponentai. Tad visai tikėtina, kad šiais produktais gali susidomėti vakcinas kuriančios didžiosios biofarmacinės kompanijos ir jų dėka Lietuvą pasieks naujos investicijos.
Viruso kontroliavimo priemonių kūrimo kryptimi dirba ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ dalyvavusios ir finansavimo sutartis pagal priemonę „Inostartas” pasirašiusios įmonės. UAB „Baltymas“ SARS-kuria diagnostinių testų naudojimui ir vakcinų gamybai reikalingų CoV-2 viruso rekombinantinių baltymų produktus, UAB „Biomatter Designs“ testuoja pirmosios pasaulyje funkcionalių baltymų generavimui skirtos dirbtinio intelekto (DI) sistemos „ProteinGAN“ testavimą, o UAB „LAB Group LT“ komanda kuria SARS-CoV-2 viruso vakcinos kandidato prototipą.
Gyvybės mokslų industrijai skirta LOGIN sesija organizuojama pagal projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektą vykdo MITA.
