Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, Lietuva jau šiandien susiduria su darbuotojų trūkumu. Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorės Vilmantės Kumpikaitės-Valiūnienės, mums nereikėtų vengti darbinti atvykėlių iš kitų šalių, mat jie atneša nemažai naudos, o galima žala dažniausiai – teorinė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis darbuotojų pasiūlos situacija per 2017-2019 m. keitėsi mažai, nurodoma, kad buvo apie 20 000 laisvų darbo vietų.
Šių metų pradžioje paklausiausi buvo įvairūs inžinieriai, IT specialistai, ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, pastaruoju metu vis dažniau kalbėta ne tik apie mokytojų, bet ir mokyklų direktorių trūkumą.
Mažesniuose miestuose – Alytuje, Utenoje ar Marijampolėje nuolat trūksta gydytojų, o tarp kvalifikuotų darbininkų – vairuotojų, įvairių statybų darbininkų, pardavėjų bei kasininkų, virėjų bei konditerių.
Iškart gali įsijungti į darbo rinką
Įdarbinant užsieniečius, trūkstant vietinės darbo jėgos, užpildomos esamos laisvos darbo vietos. Neretai užsieniečiai atvyksta dirbti į Lietuvą todėl, kad Lietuvoje darbo užmokestis didesnis nei jų gimtinėje.
Tai viena pagrindinių ekspatriacijos (pas mus dažniausiai suprantamos migracijos) priežasčių. Yra paskaičiuota, kad daugiau nei 150 tūkst. lietuvių per daugiau nei 25 nepriklausomybės metus išvyko į užsienį dažniausiai dėl per mažo darbo užmokesčio Lietuvoje.
Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė. KTU nuotr
„Kai užsieniečiai įsidarbina svečioje šalyje, ši šalis „laimi“, nes nėra išleidusi nė cento šių žmonių išsilavinimui ir sveikatai, kol jie užaugo ir tapo darbingo amžiaus, o juos „gavo“ jau galinčius iškart įsijungti į darbo rinką. Tad ekonominiu požiūriu, priimančioji šalis iš laikinai dirbančių ar jau pasiliekančių gyventi užsieniečių gauna nemažą naudą“, – pranešime cituojama KTU profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.
Pasak jos, egzistuoja nuomonių, kad daugiau grėsmių galima įžvelgti vietinei kultūrai, tautiškumui ir kalbai. Neva, esant daug užsieniečių, jie galimai pradėtų „dominuoti“, propaguoti savo kultūrą, kalbą, „nustelbti“ vietinius.
Profesorė įsitikinusi, kad dažnai tai yra tik stereotipinis supratimas ir realybėje tokie dalykai neįvyksta, jei užsieniečių nėra daug.
Emigrantų susigrąžinimas – virtualus darbas?
Nors darbuotojų trūkumo problemai spręsti yra ir daugiau būdų, užsieniečių (ekspatriantų) įdarbinimas yra vienas iš populiariausių ir greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, ypač jei įstatyminė bazė šalyje tam yra palanki.
„Tokias priemones taiko Švedija, Vokietija, Olandija. Lietuvoje taip pat pradėta taikyti, ypač darbinant Ukrainos piliečius, deja, pas mus įstatyminė bazė tam nėra patogi, nors pastaruoju metu atliekamos korekcijos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Jos teigimu, kaip alternatyvą užsieniečių darbinimui būtų galima siūlyti trūkstamų specialistų rengimą šalyje. Tačiau tam taip pat turi būti sudarytos palankios sąlygos, populiarinamos specialybės, skatinamas jaunimas jas rinktis, žmonės raginami persikvalifikuoti. Tiesa, tai ilgiau trunkantis ir daugiau sąnaudų reikalaujantis kelias.
„Kaip dar viena darbuotojų papildymo alternatyva žinių darbams, galėtų būti pasiūlytas virtualus darbas, įdarbinant tiek lietuvius, gyvenančius užsienyje, tiek užsieniečius dirbti pilną arba ne pilną darbo dieną nuotoliniu būdu Lietuvos organizacijoms. Tuo pagrindu turime atlikę tyrimą ir parengtus mokslinius straipsnius, kad nemaža dalis užsienyje gyvenančių lietuvių tai visai norėtų daryti. Tai galėtų būti programavimo, konsultavimo, vertimo, apskaitos, redagavimo, pardavimo ir pan. darbai. Deja, nei vairuotojų, nei statybininkų, nei konditerių tokiu būdu neįdarbinsime“, – KTU pranešime cituojama profesorė.
Informacija paimta iš: statybunaujienos.lt
KTU nuotrauka.
