Dažnas mūsų kas dieną turime reikalų su spaudinais : laikraštis, skrajutė, bukletas, reklaminis plakatas stende ir daugybė kitų spaudos darbų, kurie supa mus kas dien. O ar kada nor pagalvojote – kas tai? Kaip atsirado mūsų gyvenime? Būtent, spaudos darbai tapo tokia įprasta mūsų buities dalimi, kad dažniausiai nepagalvojame kaip ir kodėl jie yra čia. Kaip ir Saulė ar Mienulis. Jie tiesiog yra.
Štai todėl ir norime truputį atskleisti šios spaudinių visatos paslapčių, juolab, kad turime tam puikią progą – šią savaitę viena seniausių Kauno spaustuvių švenčia savo 25erių metų jubiliejų.
Kad pažinti spaudos visatos paslaptis iš arčiau, nusprendėm pakalbinti spaustuvės įkūrėją ir vadovą Vytautą Dovydaitį.
Kaip, kada ir kodėl kilo mintis pradėti spaudos verslą?
V.D. „Mintis negimė, bet išsirutuliojo savaime. Dirbome kelis metus po svetima vėliava(darbas nesiafišuojant – red.pastaba), kur grietinėlę nusigriebdavo vėliavnešys, nors laikė mus kaip ir partneriais. Sugalvojome, kad galime dirbti svarankiškai, perpirkome įrangą ir pradėjome teikti pospaudiminių darbų paslaugas didžiosioms spaustuvėms. Dar ir dabar susitikę kur nors spaustuvėje mūsų direktorių pavadina ” Iškirtimo pionieriumi „
Apie verslo pradžią Orinta daug netuščiažodžiavo. Darbo pradžia buvo asketiška, be reprezantacinio ofiso, be didelės reklamos, apie pospaudiminių darbų paslaugą žinios sklido iš lūpų į lūpas, ne tik Kaune bet ir visoje Lietuvoje. Geriausia reklama tuo metu buvo rekomendacijos apie kokybišką darbą ir „teisingą“ kainodarą. Tuo metu į šį verslą buvo įtraukta ir visa šeima, net vaikai, kurie varstydavo virveles į maišelius ir gumeles į aplankus. Spaustuvės pradžia – vienas darbuotojas. O dabar, švęsdama grąžų jubiliejų spaustuvė jau turi 10 darbuotojų.
Paprašyta papasakoti apie įsimintiausią įvykį arba įspūdingiausius projektus Orinta susismąsto. Nes projektų iš tiesų buvo daug, ir visi kažkuo įpatingi, bet vienas atvejis jai dar ir po šiai dienai neišeina iš galvos. 
„Vienas nutikimas tikrai labai įsimintinas buvo – atspausdinome, susegėme ir atidavėme bukletus renginiui Žalgirio arenoje. Šeštadienio rytas, gal apie 10 val, pasiruošimo darbai – po pietų dalyvausime vestuvėse, piršliausim. Kirpykla, makiažas… ir darbinis skambutis. Karštis plūstelėjo į veidą… atsiliepiau. Kitame laido gale užsakovas – sako blogai susegti bukletai. Miesto vadovo nuotrauka atsirado ne bukleto pradžioje (kaip turėjo būti), bet pabaigoje. Balsas užsakovo tikrai daug ką pasakantis. Padėtis rimta, tokio bukleto tikrai negalime rodyti, nes klaida nepateisinama. Skambutis Vytautui ir mūsų direktorius šoka į automobilį, lekia į „Žalgirio” areną, pasiima bukletus, nusiveža į gamybą, sušoka vaikai į pagalbą, išardo, visi, bendrom jėgom, skubiai persega bukletus naujai ( nes vienas lapas parenkant buvo blogai sulenktas) ir vėl viską nuveža į renginį. Renginys įvyksta, užsakovas patenkintas mūsų operatyvumu, mes irgi spėjame į vestuves. Šitas įvykis tikrai buvo įsimintinas, nes ta diena buvo neeilinė.“
Kadangi paskutinė laikmečio aktualija – Covid siautėjimas, neapsikentėm ir paklausėm – „o kaip jūs išgyvenote? Nes nuslobo daug verslų, kuriems ankščiau reikėdavo jūsų paslaugų, praktiškai sustojo visas „biznis“?
Šį kart Orinta nebuvo tokia linksma, matyt pasekmės jaučiasi dar iki šiol, ir nežinia kad atsistatys buvusi padėtis bei neaišku kokie dar suvaržymai laukia ateityje:
„, tokio gyvenimo iššūkio neesame turėję. Su sunkumais buvome susidūrę per 2008 metų krizę, bet čia buvo viskas kitaip. Dalis darbuotojų turinčių mažus vaikus, kaip ir daugumoje įmonių, išėjo nedarbingumo, kiti prastovų, atostogų ar iš viso paliko mūsų įmonę. Stengėmės išlikti. Gavome Valstybės paramą, kuri tiesiog gelbėjo tuo metu nuo visiško užsidarymo, stengėmės visokiais būdais dirbti ar geriau būtų pasakyti budėti, kad sulauktume nors ir menko užsakymo. Negalėjome net minties tokios prileisti, kad bankrutuosime. Labai daug investuota tiek idėjų, tiek jėgų, tiek laiko… tiesiog visos šeimos gyvenimo į verslą.“
Vienok, kad ir kokia buvo krizinė situacija, Orinta į ateitį žvelgia optimistiškai. Turbūt visų verslų vadovų tokia dalia, kitaip verslo nebūtų.
Orinta: „ Kaip ir minėjau anksčiau pradėjome nuo pospaudiminių darbų – iškirtimas, bigavimas, perforavimas, klijavimas. Nestovėjome vietoje, stengėmės mokytis, tobulėti. Prie naujai atsiradusių paslaugų –kongrevavimo, akučių ar kniedžių dėjimo, laminavimo, folijavimo, dar atsirado nauja spaudos šaka – šilkografija. Pradėjome nuo rankinio darbo, o šiuo metu turime ne tik šilkografijos pusautomatį, bet ir spausdiname UV dažais, bei spaudai suteikiame prabangų blizgesį UV laku. Įmonės vadovo ir savininko dėka, nestovime vietoje. Jam vis reikia naujų iššūkių :
– kertame gofruoto kartono dėžutes, tai reikia uždėti spaudą. Uždedame šilkografinę spaudą patys.
– Nauja kryptis – kaširavimas ( spaudos lapo klijavimas ant pagrindo). Įsigyjama klijavimo įrangą. Spausdiname, klijuojame ant gofruoto kartono lakštų spaudą, iškertame dėžutes ar kt gaminius
– Dar viena kryptis skaitmeninė spauda, nes tiražai mažėja, o rinkoje reikia išsilaikyti. Pradėjome nuo paprasčiausio ofisinio spalvoto spausdintuvo, dabar turime 4-is, skirtingų paskirčių. Spausdiname net ant 600 gsm storio popieriaus.
– Kadangi vis atsiranda naujų spaudos būdų, nusprendžiama, kad reikia ir mums plačiaformačio spausdintuvo, bei ploterio. Spausdiname ne tik mažus lipdukus su įmonių logotipais, klijuojamus ant dėžučių ar indelių, bet ir gaminame įvairius stendus, informacines lentas, tentus. Apklijuojame automobilius, vitrinas. Neapsiribojame vien automobiliais, tenka jau klijuoti motociklus ir net laivus J.
– Kalėdiniam laikotarpiui ruošiamės jau nuo rugsėjo. Prasideda verslo dovanos – maišeliai, kalendoriai, atvirukai. Maišelius gaminame tiek prabangius – su individualia užsakovo spauda, įvairiais pagražinimo elementais ( folijavimu, kongrevavimu, UV laku), virvelinėmis ar atlasinėmis rankenėlėmis, tiek paprastesnius – ant kraftinių standartinių maišelių uždedame šilkografinę spaudą. Didžiausias maišelių užsakymas kokį esame klijavę vienam užsakovui, buvo 30 000 vnt. Seniau buvo populiarūs didesni tiražai. Dabar įmonės taupo, užsako mažesnius tiražus. Kalendorius taip pat gaminame ir po vieną vienetą ir šimtais ar tūkstančiais didelėms įmonėms. Popieriniai atvirukai irgi traukiasi į elektroninę erdvę, spausdiname vis mažiau, bet kūrybos dizaineriams užtenka.
– Dar viena kryptis – spauda ant drabužių ( marškinėliai, kepurėlės, džemperiai, darbo rūbai), spauda ant puodelių. Kartais užsakymus pagaminame net per pusvalandį, jei užsakovui labai reikia.
Mūsų gaminama produkcija labai įvairi – nuo vizitinės kortelės, kvietimo, skrajutės, aplanko, padėkos ar bukleto iki rimtų didelių projektų, kaip knygos išleidimo, automobilio apklijavimo, reklamos pagaminimo, stendo pastatymo, komandos aprengimo marškinėliais su logotipu ( esame laimėję viešąjį pirkimą, kur spausdinome logotipus ant 5000 marškinėlių) . Gaminame labai daug nestandartinių gaminių, kurie reikalauja daug rankinio darbo, kruopštumo, sumanumo. Gaminome ne vieną stalo žaidimą, dėžutes kūdykio kraiteliui, įvairias pakuotes medui, gydomiesiems aliejams, dėliones… Gal sunkiau būtų įvardinti ko neesame gaminę.
Bendru viso kolektyvo prisidėjimu prie darbo proceso, gauname unikalų produktą, kurį atiduodame patenkintam klientui.“
– Mūsų išskirtinumas – esame operatyvūs, lankstūs ir atliekame praktiškai visus gamybinius procesus patys. Pradedant dizainu, projektavimu, medžiagų parinkimu ir įsigyjimu, bei pabaigiant pačia gamyba. Nebijome iššūkių, todėl ir pirmą kartą atliekamas darbas daromas ramiai ir apgalvotai.
–
Ir pabaigti norėtumėm auksinais Orintos žodžiais, kuriuos reikėtų įrėminti ir pakabinti kiekvieno verslininko kabinete:
„Kiekvienas verslininkas norėtų, kad verslas klestėtų, kad gamyboje būtų kuo mažiau broko , kad darbuotojai būtų laimingi. Šiandien džiaugiamės turėdami puikią, motyvuotą komandą. Ateičiai palinkėtume sau nesustoti, vis atrasti naujų galimybių ir , kad klientų ratas nenustotų plėstis“
