Vaikinas dar būdamas paauglys sukūrė savo pirmąją veiklą, iš kurios pradėjo uždirbti pinigus. Vienuoliktoje klasėje kartu su draugu pradėjo taisyti kompiuterius. Dabar jis studijuoja KTU ir tuo pačiu metu dirba kibernetinio saugumo sprendimus kuriančioje įmonėje. Jis užmerktomis akimis išardytų kompiuterį. Ir čia studentas nesustoja! Motyvuotas ir darbštus vaikinas jau dirba prie ateities projektų. Čia – Amando istorija.
Verslas Amandą lydėjo nuo pat mažumės
Vaikystėje Amandas gyveno tame pačiame name kaip ir močiutė, kuri turėjo šakočių kepyklą. ,,Auklės aš neturėjau, mane visada prižiūrėdavo močiutė. Jei reikėdavo pirkti kokius nors produktus – visada važiuodavau kartu. Matydavau, kaip kiekvieną dieną po kokius dvidešimt kartų klientai ateina, išeina, vėl ateina. Buvau nuolatinių klientų skambučių sūkury. Gaunasi taip, kad jau nuo mažens gyvenau versle.” – pasakoja Amandas. Na, o jaunuolio mama – buhalterė, taigi tekdavo susidurti ir su skaičiais.
Į darželį Amandas nėjo. Vietoje to, jis augino savo gėles, kurias visas iki vienos pardavė! ,,Net ir nuo vaikystės, visiems pinigai yra įdomūs. Tačiau mane labai domino kaip juos uždirbti. Dauguma mažų vaikų gautus pinigus greitai ištaško. O man labai patiko taupyti! Aš visada taupydavau. Visus dviračius ar telefonus nusipirkau pats. – kalba Amandas, – Labiausiai esu dėkingas savo tėvams. Būtent tai, kad jie man nepirkdavo nereikalingų daiktų, išmokė mane valdyti pinigus.”
,,Kai buvau 12, mano tėtis labai susidomėjo bitėmis. Tuo metu ir aš nusipirkau savo pirmą bičių avilį” – kalba studentas. Prie šios iniciatyvos prisidėjo tiek Amando mama, tiek tėtis. Netrukus šis bendras hobis pavirto šeimos verslu. Šiuo metu šeima turi virš 45 avilių – apie 3 tonas medaus per sezoną!
Būtent prasidėjus šiam šeimos verslui Amandas pradėjo domėtis marketingu: ,,Pradėjau mokytis kaip parduoti medų. Gilinausi į Facebook, skelbimus ir panašiai. Kiek laikas leidžia, tuo užsiimu ir dabar.”
Verslininkas jau mokyklos suole
Devintoje klasėje, atėjęs į gimnaziją, moksleivis pradėjo lankyti programavimo būrelį. Būtent nuo to prasidėjo jo pirmasis rimtas verslas. ,,Taip išėjo, kad informatikos mokytojas tuo pačiu buvo ir ekonomikos mokytojas! Jis labai skatino įkurti Junior Achievement mokinių mokomąją bendrovę. Tuo metu jau labai domėjausi kompiuteriais. Tvarkiau kompiuterius savo sesei, sesės draugėms. Ir tuomet pagalvojau, o kodėl gi visko neįforminus ir nepažiūrėjus, kaip čia bus? Neturėtų būti kažkoks didelis skirtumas. Sakau, why not, let’s go!” – prisimena Amandas.
Informatikos būrelyje, jis susipažino su labai imliu ir norinčiu dirbti bendraamžiu. Kartu jie nusprendė įkurti bendrovę. Visai netrukus, po kelių mėnesių, prie jų prisijungė dar vienas komandos narys, atsakingas už socialinius tinklus. Ir taip ši komanda vienuoliktoje klasėje pradėjo vystyti savo verslą – ,,Afixą”.
,,Vienas iš svarbiausių aspektų, kuris lėmė mūsų verslo sėkmę, buvo ,,Google My Business”. Ten mus surasdavo pagrindiniai mūsų klientai. Socialiniai tinklai. Eh, buvo šiokia tokia reklama. Tačiau daugiausia ten apsilankančių žmonių jau žinojo, kas mes tokie. ,,Google My Business” patalpino mus į Google paiešką ir Google žemėlapius. Mums labai padėjo ir mokykla – davė mums kabinetą savo verslui.” – pasakoja devyniolikametis.
Duotą kabinetą jaunieji verslininkai išnaudojo tiek, kiek tai buvo įmanoma. Vienintelė problema ta, kad jiems reikėjo nurodyti klientams paskambinti prieš atvykstant: ,,Mūsų lokacija nurodyta mokykloj. Mes ne visada juk mokykloj.”
Pagrindiniai Amando ir jo draugų klientai buvo iš Molėtų, apie 30 kilometrų nuo Utenos, kur jie tuo metu gyveno. ,,Mūsų logotipas buvo atidirbtas, atrodėm patikimai, taigi visiems susidarydavo įvaizdis, kad mes esame senbūviai. Kai kurie atveždavo kompiuterius. Prižiūrėdavo taip kreivai. Čia kiek jums metų? Ar čia legit?” – juokiasi Amandas.
Laikui bėgant jų verslas įgavo pripažinimo. Moksleiviai buvo pakviesti į radijo laidą ,,Utenoje nieko nevyksta”. Taip pat buvo nominuoti į Utenos jaunimo apdovanojimus. Deja, nominacijos tuomet jaunuoliai nelaimėjo. Tačiau laimėjo kitais metais!
Pripažinimą gavo ir mokykloje. ,,Būdavo, kad einam koridoriumi ir kokia lietuvių kalbos mokytoja klausia: ,,Tai ten jūs įkūrėt?” – Taip, mes!”
Antrais metais mokiniai nusprendė atsiskirti nuo Lietuvos Junior Achievement ir toliau plėtoti verslą patys. ,,Dažniausiai būdavo taip, kad atnešdavo kokį kompiuterį, o aš iki antros nakties jį taisydavau. Norėjau atkreipti daugiau dėmesio į savo mokslus, taigi pasisamdėme daugiau darbuotojų.” Verslas judėjo į priekį.
Įžymybė saulėtame Kipre
Dvyliktoje klasėje Amando mokykla dalyvavo Erasmus projekte, kurio iniciatyva išsiuntė 4 mokinius į užsienį. Tuo metinis dvyliktokas gavo progą savaitę atstovauti savo bendrovę Kipre! Na, o patys projekto dalyviai liko sužavėti jo verslu.
,,Pats projektas buvo parašytas rusiškai. Ir ar tarp vertimų, ar tarp kažko kito atsitiko klaida. Visos kitos šalys kūrė netikras firmas. Pavyzdžiui vieni buvo nusprendę daryti oro uostą. Tiesiog tokios pakvaišusios idėjos, viskas ant popieriaus. Kai mes atvažiavome su tikru, veikiančiu verslu visi buvo apšalę. Pirmą dieną aš patyliukais pasakiau už mane atsakingam žmogui apie savo tikrą verslą. Toje mokykloje, kurioje vyko projektas pasklido kalbos. Aš ateinu į mokyklą, o prie manęs pribėga mokiniai ir manęs klausia apie mano įmonę! Ir aš toks pasimetęs. iš kur? Kaip jie žino? Kaip? Aš einu į paskaitą, mane iš vieno šono tempia mokytoja, o iš kito manęs klausinėja. Jaučiausi kaip įžymybė!” – savo įspūdžiais dalinasi vaikinas.
Sunkūs sprendimai dėl naujos ateities
Kaip ir kiekviename versle, šiame taip pat atsirado problemų. Amandui taip pat teko priimti sunkų sprendimą. Nuo rugsėjo 1-os Amandas jau gyveno ir mokėsi Kaune. Teko palikti ir savo kaip kūdikį išpuoselėtą verslą. ,,Valdyti verslą iš kito miesto būtų buvę sunku. Nemanau, kad tai būtų verta mano nervų. Taip pat, neberadau jame sau asmeninės naudos. Žinai, kai esi protingiausias kambary, reiškiasi tu netinkamam kambary. Nesakau, kad mano komanda buvo prasta. Tiesiog iš bet kokio dalyko tu gali pasisemti tik tam tikrą kiekį. Kuo daugiau pasiimi, tuo sunkiau pasiekti tą likutį. Norėjau išplaukti į platesnius vandenis. Kaip man pasakė Tomas Moška, ,,Turing Society” įkūrėjas, geriau yra trumpalaikis skausmas, dėl ilgalaikės laimės.” – apie atsiskyrimą nuo savo bvendrovės pasakoja Amandas. Išėjęs, jis nebesigręžiojo atgal.
Naujos karjeros galimybės ir ateities tikslai
Dabar Amandas studijuoja KTU. Bendrovei užmiršti reikėjo laiko: ,,Skaudėjo, tikrai skaudėjo. Buvo toks jausmas, lyg kažkas būtų nukirtęs vieną ranką. ,,Afixą” aš prižiūrėjau kaip kokį kūdikį. Jis man labai daug reiškė. Nepaisant to, man smagu pažiūrėti atgal ir pamatyti ką aš sugebėjau padaryti dar būdamas paauglys. Šis verslas tikrai uždėjo didelį pliusą mano gyvenime.” Per 3 mėnesius Amandas susirado kitą darbo vietą – dabar jis dirba ,,Tesonet”. Prie jo patekimo taip pat prisidėjo ir dar mokykloje įkurtoje bendrovėje įgauta patirtis.
Kadangi daug laiko atitenka darbui ir studijoms, naujam Amando projektui lieka ne daug laiko. Tačiau, kaip teigia pats studentas, viskas minimaliais žingsniais juda į priekį. Vasaros pabaigoje Amandas kartu su komanda jau planuoja turėti pabaigtą prototipą. Daugiau apie šį projektą Amandas nenori atskleisti.
Prieš pradėdamas verslą Amandas buvo tipinis kompiuterių moksliukas: ,,Aš buvau nebendraujantis. Mokykloje būdavau vienas iš tų vaikų, kuris su niekuo nešneka. Turėjau tiktai porą draugų. Mano mintyse buvo tik mokslai ir kompiuteriai. Priėjęs prie žmogaus galėdavau papasakot apie mokslus, o apie kompiuterius. ,,Jau sustok, Amandai”. Kitiems būdavo tiesiog neįdomu. Juk neateisi paklausti ką veiki. Ir taip matosi, ką tas žmogus veikia! ,,Kaip sekasi? Kiek gavai iš to ir to? Apie kompiuterius negali šnekėt.” viskas baigės, neturi daugiau ką pasakyt. Dėl to bijodavau pradėti pokalbį. Visa tai tęsėsi iki ,,Afixo”. Kurdamas verslą nepagalvojau, kad man reikės bendrauti su klientais. Pirmi skambučiai būdavo tokie nejaukūs! Man paskambina, sako ,,Ar čia kompiuteriu remontas?” Aš toks: “TAIP” – juokiasi Amandas.
Jauniesiems verslininkams Amandas nori palinkėti nebijoti klysti. ,,Būti kūrybingam ir nebijoti klysti, to norėčiau palinkėti. Jei paimtume tuos verslo ,,vienaragius” ir jų vadovus, pamatytumėte, kad jie yra ganėtinai seni. Esmė tokia, kad šie žmonės yra padarę tiek daug klaidų, kad jie nebeturi kur klysti! Jie turi tiek daug ryšių, kad jei nebežino kaip kažką padaryti, jie tiesiog paskambina kažkam, kas gali. Nebijokite klysti. Tik per klaidas mes mokomės. Neklysta tas, kuris nedaro nieko.”
Straipsnio autorė 17-metė Julija
Jeigu jūs esate jaunuolis turintis įdomią istoriją ir norite pasidalinti savo patirtimi – siųskite laiškus el.paštu jaunimas@kaunieciams.lt
