2021 12 10
Prieš metus pradėjusi dirbti XVIII Vyriausybė pristato pirmųjų metų rezultatus. Vidaus reikalų ministerijai tai buvo istorinių išbandymų metai. Pirmoje metų pusėje padėjus suvaldyti antrąją COVID-19 pandemijos bangą, jau vasaros pradžioje vidaus reikalų sistemai teko skubiai reaguoti į beprecedentę neteisėtos migracijos krizę.
„Prieš Lietuvą ir visą Europos Sąjungą buvo organizuota hibridinė ataka, kurios priešakinėse linijose atsidūrė vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Susidūrus su neteisėtos migracijos krize pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Nors šiandien situacija pasienyje stabilizuota – visos tarnybos išlieka aukščiausioje parengtyje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Siekiant atremti Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką, ministerija skubiai parengė svarbius įstatymus, per itin trumpą laiką išsprendė migrantų apgyvendinimo problemą ir pasienyje su Baltarusija pradėjo taikyti pasiteisinusią užsieniečių apgręžimo politiką. Nuo rugpjūčio mėnesio pradžios į Lietuvą neįleista apie 8 000 neteisėtų migrantų. Valstybės lėšomis pradėtas įrenginėti fizinis barjeras – šiuo metu pasienyje jau nutiesta maždaug 130 km koncertinos.
Siekiant užsitikrinti tarptautinę paramą, surengta daugiau nei 100 susitikimų. Lietuvai pavyko užsitikrinti 42 milijonų Europos Komisijos finansinę paramą migracijos krizei valdyti. Ministrė A. Bilotaitė inicijavo būtinus Europos Sąjungos migracijos politikos pokyčius.
„Svarbu tai, kad ši migracijos krizė neparalyžiavo ir kitų ministerijai aktualių darbų: šiuo metu intensyviai rengiama valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija, peržiūrėtos ministerijai pavaldžių įstaigų funkcijos, įgyvendinami planai dėl nusikalstamumo ir gaisringumo mažinimo“, – teigia ministrė Agnė Bilotaitė.
Įgyvendindama regionų politiką ministerija suteikė savivaldybėms daugiau savarankiškumo – šiemet įsteigta 10 regionų plėtros tarybų, kurios pačios, be centrinės valdžios įsikišimo, priims regionams svarbius sprendimus.
Svarbūs pokyčiai vyko ir viešojo saugumo bei civilinės saugos srityse. Valstybės institucijų ir atsakingų tarnybų pasirengimui galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje pirmą kartą numatytas ilgalaikis finansavimas – penkeriems metams suplanuota net 90 mln. eurų. Pareigūnų darbo užmokesčiui didinti kitų metų valstybės biudžete numatyta skirti 31 mln. eurų.