Vokietijos rinkimų rezultatai šios savaitės pradžioje suteikė optimizmo biržoms, nors klausimas, ar naujoji vyriausybė sugebės išjudinti ekonomiką, ir toliau išlieka aktualus šalies verslui
Sekmadienį vykusiame balsavime pergalę iškovojo konservatyvus Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) aljansas. Todėl panašu, kad CDU-CSU kandidatas Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) – centro dešiniųjų politikas, pasisakantis už verslo interesus, dirbantis „EY Germany“ ir „Deutsche Börse“ valdybose – beveik neabejotinai užims būsimo kanclerio postą.
Vis dėlto tam tikra nežinomybė išlieka, nes laukia koalicinės derybos ir ateitis, kai reikės mažesnių partijų paramos, kad būtų įgyvendinta žadėta politika, įskaitant ginčytinos Vokietijos “skolos stabdžio” taisyklės reformą.
„Manau, kad dabar rinka mato tam tikrą stabilumą, bent jau žinome, kas laimėjo rinkimus, žinome, kas į juos pretenduoja, ir tada žinome, kuo nuo šiol bus grindžiama koalicija. Todėl manau, kad rinka tai vertina labai teigiamai“, – dar pirmadienį JAV laidai ‚Squawk Box Europe‘ sakė ‚Morningstar‘ vyriausiasis akcijų strategas Michael Field.
Rinkimų rezultatas yra priimtinas Vokietijos verslui, nes dviejų partijų „didžioji koalicija“ tarp konservatorių ir socialdemokratų (SPD) dabar atrodo tikėtina, o tai pagreitintų sprendimų priėmimą, teigė „Danske Bank“ analitikai.
“Nesvarbu, ar tai būtų dviejų, ar trijų partijų koalicija, į kurią būtų įtrauktas mažesnis žaidėjas, pavyzdžiui, žalieji, – Mercas atmetė galimybę valdyti kartu su antroje vietoje esančia kraštutinių dešiniųjų partija AfD, – pagrindinės partijos sutaria dėl politikos, įskaitant energijos kainų mažinimą ir didesnes investicijas į infrastruktūrą”, – sakė “Morningstar” ekspertas M. Fieldas. Pasak jo, tai galėtų paskatinti tokius sektorius kaip Vokietijos automobilių pramonė, kadaise galingą sektorių, kuriam koją pakišo Kinijos konkurencija elektromobilių srityje, silpna vidaus paklausa, JAV muitų tarifų grėsmė ir reguliavimas.
Kita sritis, kuriai gali būti naudinga, jei vyriausybė panaikins tokias politikos priemones kaip energijos kainų ribojimas ir vartotojų energijos mokesčiai, kurie ribojo rinkos grąžą, yra komunalinio verslo paslaugų sektorius, į kurį iš esmės nekreipiama dėmesio, tęsė Fildas.
Pirmadienį „Siemens Energy“ valdybos pirmininkas Joe Kaeser žurnalistams sakė, kad vyriausybei reikia ilgalaikės darbotvarkės, pagal kurią per ateinančius penkerius metus Vokietija būtų restruktūrizuojama. Tokioje darbotvarkėje daugiausia dėmesio reikėtų skirti ekonomikai, infrastruktūrai, energetikai, švietimui, inovacijoms, pensijų sistemos restruktūrizavimui ir „vyriausybės kontrolės bei vyriausybės reformų susigrąžinimui“.
Tuo tarpu automobilių dalių gamintojos „Mahle“ generalinis direktorius Arndas Francas (Arnd Franz) teigė, kad gamybos sektoriui reikia skubiai imtis veiksmų dėl mokesčių, energijos sąnaudų ir darbo rinkos lankstumo.
Tačiau verslui bei akcijų biržoms lieka svarbiausi klausimai: ar vyriausybė sugebės sugrąžinti ekonomikos augimą, atkurti silpnas verslo ir vartotojų nuotaikas ir padidinti fiskalines išlaidas, panaikindama konstitucijoje įtvirtintas taisykles, ribojančias, kokio dydžio skolą gali prisiimti vyriausybė. Pastarasis klausimas pastarosiomis savaitėmis tapo dar svarbesnis, nes Europos šalys svarsto galimybę didinti gynybos išlaidas, reaguodamos į Rusijos ir Ukrainos karą ir įtampą su JAV.
„Rinkos požiūriu… svarbiausia yra tai, kad trys įsitvirtinusios partijos (CDU/CSU, SPD ir žalieji) neturi dviejų trečdalių vietų, reikalingų konstitucijai pakeisti“, – pirmadienį sakė ‚Rabobank‘ ekonomikos tyrimų grupė.
Todėl reformos priėmimas neturi aiškaus kelio: AfD prieštarauja skolos stabdžių panaikinimui, o kairioji „Die Linke“ yra tam atvira, tačiau nesutaria su SPD ir priešinasi Ukrainos apginklavimui.
„Taigi esmė yra ta, kad vakarykščiai rinkimų rezultatai nepadarė aiškaus kelio į konstitucijos pakeitimą, kuris leistų iš esmės pakeisti vyriausybės išlaidas“, – sakė “Rabobank” ekspertai.
Jie pridūrė, kad dėl to Vokietijos ir regiono ekonomikos augimo perspektyva išlieka „neabejotinai niūri, jei nebus esminių fiskalinių pokyčių“.
