Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras – ateities Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos iššūkių sprendimai šiandien

  • 2024-02-07
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Mokslas, Švietimas

Didinama parama universitetų mokslo tyrimams atveria daugiau galimybių aukštojo mokslo įstaigoms sutelkti lyderiaujančių mokslininkų tarptautines komandas vykdyti šiuolaikinius tyrimus ir jų rezultatus pristatyti tarptautiniu lygiu. Vienas pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“.

Pasak projekto mokslinės vadovės prof. dr. Zitos Kriaučiūnienės, šis projektas nukreiptas į išskirtinio Lietuvoje, vienintelio, susijusio su žemės ūkiu, į dvi – Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos – kryptis orientuoto ekscelencijos centro kūrimą ir aukščiausio lygio mokslinių tyrimų vykdymą.

VDU ŽŪA nuotr.

Anot VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus doc. dr. Ryčio Skomino, tikimasi, kad šis projektas atvers dar daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių bei dar labiau sustiprins ryšius su inovatyvių sprendimų ieškančiais verslo atstovais.

Augantis finansavimas didina Lietuvos universitetų konkurencingumą tarptautiniu mastu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad šiemet universitetų mokslo tyrimams valstybė numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos, iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų. Doc. dr. Rytis Skominas džiaugiasi šia Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva, kadangi didėjantis Lietuvos universitetų finansavimas didina jų konkurencingumą tarptautiniu mastu. „Tai svarbu pirmiausiai mokslui, kur didėjantis finansavimas suteiks galimybę sėkmingiau įsijungti į tarptautinių programų, tokių kaip Europos horizontas, Life, projektus, leis skelbti tyrimų rezultatus prestižiniuose mokslo žurnaluose“, – pastebi doc. dr. R. Skominas ir atkreipia dėmesį, kad didesnio finansavimo dėka Lietuvos mokslas taps žymiai labiau matomas tarptautinėje erdvėje.

Pasak mokslininko, kitas svarbus aspektas – tai studijos. „Lietuvos universitetuose vykdomos studijos grįstos mokslu, todėl didėjantis finansavimas mokslui, tuo pačiu gerins ir studijų kokybę. Svarbu, kad su studijų kokybe siejasi paruošiamų specialistų darbo rinkai kvalifikacija. Augantis valstybės dėmesys universitetų mokslo tyrimams turės naudos ne tik patiems universitetams, bet ir visai Lietuvai – didins jos konkurencingumą, inovacijų diegimo spartą, technologinę pažangą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Fiksuojamas ženklus Lietuvos mokslo proveržis

Mokslininkas pastebi, kad didinamą finansavimą galima vertinti ir kaip augantį pasitikėjimo Lietuvos universitetų mokslininkų profesionalumu ženklą. „Manau, kad auga pasitikėjimas Lietuvos mokslu, nes šios srities rezultatai kasmet gerėja. Tą patvirtina ir neseniai vykęs tarptautinis palyginamasis ekspertinis mokslo veiklos vertinimas. Jeigu pažiūrėsime į 2018 m. ir 2023 m. vertinimų rezultatus, tai pamatysime ženklų proveržį visose mokslo srityse“, – pasakoja doc. dr. R. Skominas ir pastebi, kad padidintas finansavimas mokslui taip pat rodo supratimą, kad ateityje šios išlaidos atsipirks su kaupu – pasiekimai moksle siejasi ir su BVP didėjimu, nes įvairiose ūkio šakose diegiamos naujovės, technologijos ar kuriami nauji produktai paremti moksliniais tyrimais.

Tikimasi į mokslo tyrimus pritraukti gabius jaunuolius 

Doc. dr. R. Skominas atkreipia dėmesį, kad augantis finansavimas padės pritraukti daugiau gabių jaunų žmonių. „Jaunimui nebuvo patrauklu sieti savo karjeros su mokslininko profesija ir uždirbti mažiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Todėl labai džiugu, kad einama teisinga linkme didinant finansavimą šiai, labai svarbiai, sričiai. Didėjantys atlyginimai sektoriuje leis pritraukti gabiausius studentus doktorantūros studijoms bei vystyti mokslinius tyrimus sprendžiant globalias ir šalies problemas“, – pasakoja doc. dr. R.Skominas.

Pasak Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus, pritraukiant bei išsaugant gabius mokslininkus ne mažiau svarbu galimybės dirbti šiuolaikinėse laboratorijose. „Padidinus finansavimą galima įsigyti naują laboratorinę ar programinę įrangą, kuri suteiks daugiau galimybių vykdant mokslinius tyrimus. Taip pat rezultatų viešinimui mokslininkai galės naudotis atviros prieigos prestižiniais mokslo žurnalais, taip didindamas savo žinomumą. Tarptautinėje mokslo bendruomenėje žinomam mokslininkui daug paprasčiau įsilieti į tarptautinių mokslo programų projektuose dalyvaujančius konsorciumus. Tokiu būdu yra gaunamas ne tik valstybinis, bet ir išorinis finansavimas, tuo pačiu auga ir mokslininko profesijos prestižas ir pritraukiama daugiau gabių jaunuolių“, – pastebi mokslininkas.

VDU ŽŪA siekia toliau auginti mokslo potencialą bioekonomikos sektoriuje

Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – VDU ŽŪA inicijuotas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ projektas. „Šis projektas VDU ŽŪA inicijuotas neatsitiktinai. Bioekonomika Lietuvai labai svarbi, kadangi ji apima tokias sritis kaip žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto pramonė, taip pat siejama su biotechnologijų, energetikos ir statybos pramonės šakomis. Todėl yra svarbu ir toliau čia didinti mokslo potencialą, kuris leis šiame sektoriuje diegti inovatyvius sprendimus taip didinant Lietuvos konkurencingumą ES ir už jos ribų“, – pasakoja mokslininkas.

Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad projekte ypatingas dėmesys skiriamas mokslininkams, jų kompetencijų tobulinimui, tarptautinio žinomumo didinimui per MTEP veiklų vykdymą ir rezultatų sklaidą. „Taip pat šiame projekte daug dėmesio skiriama mokslininkų pamainos rengimui. Bus siekiama padidinti doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičių bei jaunųjų mokslininkų (ką tik įgijusių daktaro laipsnį) integracijos į akademinę veiklą palengvinimą. Bus buriamos lyderiaujančių ir jaunųjų mokslininkų komandos, kad pastarieji galėtų pasisemti patirties idėjų generavimo, paraiškų rengimo, MTEP veiklų organizavimo ir vykdymo bei rezultatų viešinimo srityse“, – apie planuojamas investicijas kalba mokslininkas.

Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė pasakoja, kad bus perkama nauja reikalinga šiuolaikiniams tyrimams įranga, mokslininkai galės atlikti pažangesnius tyrimus, jiems bus lengviau įsitraukti į tarptautinius mokslinius projektus, su užsienio šalių lyderiaujančiais mokslininkais vykdyti naujus tyrimus, o tuomet skelbti aukščiausio lygio publikacijas.

Ypatingas dėmesys naujųjų technologijų pritaikymui žemės ūkyje

Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ vienintelis Lietuvoje, orientuotas į aukščiausio lygio mokslinius tyrimus žemės ūkyje. „Projekto idėja – vystyti Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrą ir sustiprinti MTEP kokybę Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse, plėtojant pažangius mokslinius tyrimus. Svarbu, kad tematikų, susijusių su sveiku dirvožemiu ir augalais, tvariu žemės ūkiu ir maisto sistemomis, žemės ūkio skaitmenizacija ir robotizacija, klimato kaita, tvaraus išteklių naudojimo svarba, akcentuojama ES strateginiuose dokumentuose ir pasauliniu mastu“, – pastebi projekto mokslinė vadovė.

Kalbėdama apie Agronomijos kryptyje numatomus prioritetinius mokslinius tyrimus, mokslininkė atkreipia dėmesį į tyrimus, susijusius su sveiku dirvožemiu ir augalais, taip pat biologinių ir gamtos išteklių tvarumu, ekosistemų paslaugomis, biologinės įvairovės didinimu. Daug dėmesio bus skiriama tyrimams, susijusiems su klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimu ir adaptacija, taip pat agroekosistemų tvarumo didinimu ir ekologiniu intensyvinimu. Kitos itin aktualios tyrimų kryptys – klimatui neutralių, aplinką ir išteklius tausojančių konkurencingų agrotechnologijų kūrimas, taip pat saugių ir inovatyvių maisto produktų, biologinių žaliavų pramonei kūrimas; tvarus vandens ir žemės išteklių valdymas.

Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, ne mažesnis dėmesys bus skiriamas GIS sistemų, skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, nuotolinio stebėjimo vaizdų apdorojimo, telemetrinėmis sistemomis gautų duomenų analizavimo, autonominių robotų ir dronų pritaikymo žemės ūkyje tyrimams, kurių technologiniai procesai leistų sumažinti aplinkai daromą žalingą poveikį. Be to, labai svarbūs tyrimai bus vykdomi atliekant žemės ūkio produktų gamybos būvio ciklo vertinimą (angl. Life-Cycle Analysis), siekiant saugesnio, tikslesnio, greitesnio ir efektyvesnio sprendimų priėmimo, taikantis prie besikeičiančių klimatinių sąlygų.

Projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ mokslinė vadovė atskleidžia, kad Aplinkos inžinerijos kryptyje tyrimai bus nukreipti precizinės žemdirbystės, išmaniosios gyvulininkystės ir atsinaujinančios energetikos klausimų sprendimui. „Moksliniai tyrimai bus siejami su naujų agronominių ir inžinerinių sprendimų paieška, leidžiančia diegti naujas telematikos ir navigacines sistemas mašinų maršrutams optimizuoti, taikyti automatinį vairavimą, išmaniuosius dirvožemio, augalų ir gyvūnų charakteristikų nustatymo jutiklius, algoritmus ir programų valdymą, diegti efektyvesnį dirvožemio ir pasėlių stebėjimą antžeminiais ir nuotoliniais skenavimo įrenginiais iš oro, naudoti kintamos normos sėjos, tręšimo, purškimo, drėkinimo, derliaus nuėmimo ir kitus lauko žemėlapius, sudarytus realiu laiku“, – kalba prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Siekia sutelkti tarptautinę stipriausių mokslininkų komandą

Mokslininkė pasakoja, kad vedantieji VDU ir užsienio Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos krypčių mokslininkai bursis į mokslininkų grupes, į kurias bus įtraukiami ir jaunieji mokslininkai bei tyrėjai. „Vykdant projektą įdarbinami Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse lyderiaujantys mokslininkai iš VDU ŽŪA bei užsienio šalių, taip pat įtraukiami jaunieji mokslininkai. Tarptautinėse komandose dirbantys mokslininkai gali dalintis savo žiniomis, taip pat perimti kitų šalių mokslininkų patirtį ir tobulėti, atsiveria daugiau galimybių vykti į stažuotes užsienyje, dalyvauti prestižinėse mokslinėse konferencijose“, – pasakoja projekto mokslinė vadovė.

Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad ir dabar universitete vyksta svarbūs ir tarptautiniu mastu vertinami moksliniai tyrimai, ką patvirtina palyginamojo vertinimo išvados. „2023 metų palyginamojo vertinimo metu Universiteto MTEP Agronomijos kryptyje įvertinta kaip pakankamai stipri nacionaliniu mastu ir turinti tam tikrą pripažinimą tarptautiniu lygmeniu Universiteto kryptis. Įvardinta, kad moksliniai tyrimai turi potencialo plėtoti tarptautinę mokslinę lyderystę, labiau integruotis į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, pritraukti daugiau tarptautinių studentų ir gerinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. MTEP veiklos kokybė Aplinkos inžinerijos kryptyje įvertinta labai gerai, kaip stipri ir pripažinta tarptautiniu lygmeniu savo mokslinių tyrimų srityje“, – palyginamojo vertinimo išvadomis dalijasi prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Augantis mokslo potencialas padeda stiprinti ryšius su verslu

Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad didinamas mokslo potencialas bioekonomikos srityje, turės įtakos mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimui. „Jau dabar šie ryšiai yra gana stiprūs. Turime nemažai atvejų, kai verslo įmonės kreipiasi į mus, kad padėtume sukurti naujas technologijas ar produktus. Su Lietuvos įmonėmis, kaip partneriai, dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose MTEP projektuose, kur taip pat jos turi galimybę įdiegti sukurtas naujoves. Jau seniai supratome, kad mums reikalingas verslas, o verslui mes, šis projektas tik sustiprins bendradarbiavimą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, investicijos į projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ gali padėti pasiekti dar aukštesnių įvertinimų ir dar labiau suaktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. „Suburti lyderiaujantys mokslininkai rengs paraiškas ir vykdys mokslinius projektus, rengs ir publikuos aukšto lygio mokslinius straipsnius, organizuos tarptautines mokslines konferencijas, plėtros tarptautinį bendradarbiavimą ir ekspertinę veiklą, viešins vykdomų tyrimų rezultatus“, – apie augančias galimybes mokslinei veiklai ir bendradarbiavimui kalba projekto mokslinė vadovė ir atkreipia dėmesį, kad visais tyrimais siekiama prisidėti prie ES žaliojo kurso, Europos misijų įgyvendinimo, bei darnaus vystymosi tikslų.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Plaukikai gerina rekordus

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Plaukikai gerina rekordus

2026-04-25

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

2026-04-25
naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

2026-04-25

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-25

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

2026-04-24
Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

2026-04-24

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

2026-04-24

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

2026-04-24

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

2026-04-24

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

2026-04-24
Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

2026-04-24

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

2026-04-23

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

2026-04-23

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

2026-04-23

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

2026-04-23

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

2026-04-23
Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

2026-04-23

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-23

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

2026-04-22

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

2026-04-22
Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

2026-04-22

Sukčiai veikia VMI vardu

2026-04-22

Rusija moko prieš VPN

2026-04-22
Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

2026-04-22

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

2026-04-22

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-22

Ekonominis karas tęsiasi

2026-04-22

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

2026-04-22

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos