Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuose, teigia Valstybės kontrolė.
Aukščiausioji valstybinio audito institucija, įvertinusi senyvo amžiaus asmenims teikiamų slaugos ir socialinių paslaugų teikimą 2017–2019 metais, konstatavo, kad šiuo metu kompleksinės paslaugos namuose teikiamos pagal integralios pagalbos projektą, finansuojamą Europos Sąjungos paramos lėšomis, kuris baigsis 2027 metais.
Valstybės kontrolė pažymi, kad, pasibaigus terminuotam projektui, nesudarius sąlygų gauti reikalingas kompleksines slaugos ir socialines paslaugas, bus apribojamos galimybės senyvo amžiaus asmenims kuo ilgiau savarankiškai ir visavertiškai gyventi namuose.
„Nors apie slaugos ir socialinių paslaugų integralumą šalies strateginiuose dokumentuose kalbama jau pora dešimtmečių, tačiau iki šiol nėra užtikrintas tvarus kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų teikimas“, – teigia audito grupės vadovė G. Piktelytė.
Vidutiniškai 15 proc. senyvo amžiaus asmenų vertinamu laikotarpiu kasmet gavo slaugos ir socialines paslaugas stacionariose įstaigose ir namuose. Šioms paslaugoms ir tikslinėms kompensacijoms išmokėti kiekvienais metais vidutiniškai panaudota apie 213 mln. eurų.
Pasak Valstybės kontrolės, viena opesnių problemų, su kuria susiduria paslaugų laukiantys senyvo amžiaus asmenys – savivaldybėse ir ligoninėse susidariusios laukiančiųjų eilės. Institucija pažymi, kad ligoninėse eilės susidaro dėl to, kad nėra centralizuotos duomenų sistemos eilėms valdyti, ir dėl paslaugų poreikio sezoniškumo, kuris suintensyvėja šaltuoju metų laiku.
Auditorių teigimu, su iššūkiais susiduria ir paslaugas teikiančios įstaigos, kuriose trūksta socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų. Personalui ligoninėse tenka aptarnauti tris kartus daugiau asmenų, nei rekomenduojama. Dėl personalo trūkumo ligoninėse ir globos paslaugas teikiančiose įstaigose nėra sąlygų suteikti kokybiškas globos ir slaugos paslaugas.
Valstybės kontrolė pažymi, kad Vyriausybė parengė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ projektą, kuriame 2021–2026 metais numatyta vykdyti Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo reformą.
„Jos tikslas – gerinti kompleksinių – socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, sukuriant ir įgyvendinant tvarų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį. Sėkmingai įgyvendinus šią reformą ir priėmus reikiamus įstatymų pakeitimus, pagerėtų kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims prieinamumas, būtų patenkinti jų individualūs poreikiai“, – sakoma pranešime spaudai.
Valstybės kontrolės atliktas vertinimas nėra auditas, todėl jo rezultatų pagrindu rekomendacijos neteikiamos.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų pradžioje 555,9 tūkst. asmenų Lietuvoje buvo 65 metų amžiaus ar vyresni, jie sudaro penktadalį šalies gyventojų. Pagal prognozes, tikėtina, kad 2050 metais vyresniųjų nei 65-eri gyventojų dalis sieks 31,5 procento.
