Specialistų vertinimu, dabartinę Turkijos ekonominę situaciją geriausiai apibūdina keli reiškiniai – ūkio nuosmukis, aukštas nedarbo lygis ir infliacija, trumpiau vadinami stagfliacija. Tačiau niūrias nuotaikas kiek praskaidrina sparčiai augantis eksportas, iš esmės keičiantis šalies ekonomiką ir tampantis pagrindiniu pajamų šaltiniu, ypač automobilių sektoriuje. Turkijos eksportuotojams dairantis naujų rinkų vis aktyviau žvalgomasi, kaip Turkijos vyriausybė tęs paramą verslui ir eksportui. Lietuvoje dirbantys ekspertai pataria atidžiau pasidomėti naujomis prekybos su turkais galimybėmis.
Priskyrė prie aukštos rizikos šalių
Sumažėjusi vidaus paklausa, didesnės skolinimosi išlaidos ir liros nuvertėjimas stipriai prisideda prie Turkijos pramonės lėtėjimo. Dar praėjusių metų birželį tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ sumažino šalies patikimumo indeksą ir suteikė „aukštos rizikos“ įvertį. Prieš tai Turkija buvo priskiriama prie „vidutinės rizikos“ valstybių. Šalies vyriausybės pastangos padėjo kovoti su tolesniu infliacijos augimu ir parėmė dalį pramonės sektorių, tačiau ekspertai teigia, kad visiško atsigavimo tikėtis būtų dar naivu.
Ekspertų vertinimu, Turkijos verslas labiausiai kenčia dėl sulėtėjusios vidaus paklausos. Gamybos augimas 2018 metais sulėtėjo 1,6 proc., palyginti su maždaug 9 proc. augimu 2017 metais. Labiausiai nukentėjo statybų, mažmeninės prekybos, taip pat informacinių ir ryšio technologijų sektoriai. Vis dėlto, „Coface“ prognozuoja, kad šiais metais infliacija nebeaugs taip sparčiai, kaip pernai.
Nuosmukis paskatino eksportą
Esant didelei infliacijai, kuri 2018 metų spalį siekė net 25,3 proc., išaugo skolinimosi sąnaudos ir didėjo nedarbas. Bent pirmąjį šių metų pusmetį ekspertai neįžvelgia ir namų ūkių poreikių augimo. Tačiau ekonominės padėties blogėjimas suaktyvino eksportą, kuris tapo svarbiu Turkijos ekonomikos pajamų šaltiniu. 2018 metais šalies pardavimai užsienio rinkoms išaugo 7 proc. ir siekė 168 mlrd. JAV dolerių.
Beveik pusę Turkijos eksporto sudaro prekyba automobiliais, tekstile ir metalais
Kaip rodo „Coface“ atlikta analizė, 2018 metais pagal užsienio prekybos apimtis pirmavo automobilių sektorius, sudarantis net 17 proc. bendrojo šalies eksporto. Antroji ir trečioji vietos atitinkamai atiteko tekstilės (16,3 proc.) ir metalo gaminių sektoriams (11 proc.). Šios trys pramonės šakos kartu sudaro beveik pusę Turkijos eksporto.
Didžiausias augimas užfiksuotas eksportuojant chemines medžiagas (17 proc.), motorines transporto priemones (12 proc.) ir popierių (11 proc.). Kiek mažiau augo tekstilės ir maisto produktų sektoriai, atitinkamai 4,7 proc. ir 4 proc.
Ekspertų nuomone, tolesnį eksporto augimą stabdo kol kas palyginti neaukštas technologinis išsivystymas ir per mažas konkurencingumas. Turkijos ekonomika yra itin stipriai susieta su kitomis pasaulio ekonomikomis, tarp jų – su Europos pramone. Ypač glaudūs ryšiai susiklostė su Vokietija – ši šalis jau ilgus metus išlieka didžiausia Turkijos eksporto rinka. „Coface“ vertinimu, Turkijos pajamos iš eksporto tiesiogiai priklausys nuo Europos ekonomikos augimo ir paklausos automobilių bei tekstilės srityse.
Vyriausybės parama eksportuotojams turi didelės įtakos
Siekdama paskatinti eksportą, padedantį sušvelninti ekonominį nuosmukį, Turkijos vyriausybė ėmėsi kelių skatinimo priemonių. Palankesnės sąlygos suteikiamos perspektyviausiems pramonės sektoriams, skatinamas užsienio prekių ženklų registravimas, teikiama parama dalyvaujantiems užsienio prekybos mugėse, kompensuojamas dokumentų rengimas naujoms eksporto kryptims, remiami rinkos tyrimai ir atskiri projektai. „Coface“ prognozuoja, kad jei vyriausybės parama eksportuotojams tęsis, jau artimiausiu metu Turkijos skvarba į užsienio rinkas gali stipriai išaugti. Prioritetą teikiant šiuo metu stipriausiai išvystytoms pramonės šakoms ir Europos šalims pareiškus susidomėjimą, jau netrukus ir ES ekonominės erdvės šalyse gali padaugėti Turkijoje pagamintų automobilių, tekstilės, cheminių medžiagų ar popieriaus gaminių.
Siūlo ir lietuviams pasidairyti naujų galimybių
Kaip teigia Mantvydas Štareika, „Coface“ vadovas Baltijos šalyse, Turkijos eksporto augumas gali atnešti naujų galimybių ir Lietuvos verslui. „Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Turkijos vyriausybė konkrečiomis lengvatomis remia savo gamintojus, o šios šalies patirtis bendradarbiaujant su reikliąja Vokietija išmokė gaminti kokybiškus produktus. Tai atveria naujas verslo galimybės ir galbūt jau netrukus Lietuvoje išvysime vis daugiau Turkijoje pagamintų prekių“, – komentuoja M. Štareika.
