[youtube_embed]//www.youtube.com/watch?v=2Dnbj6P3a60&feature=youtu.be[/youtube_embed]
Aukštasis mokslas – neretai laikomas itin opia Lietuvos problema. Ties aukštojo mokslo įstatymais dažnai kyla įvairiausių klausimų ir neaiškumų. Vienas iš jų – dar gruodį pateikta pataisa, skelbianti, kad studentai, kurie mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, baigę studijas turės dirbti valstybei bent tris metus (10-ies metų bėgyje) pagal specialybę arba turės sumokėti visų studijų įmoką.
Ši pataisa jau kurį laiką kelia daug diskusijų ir skirtingų nuomonių. Apklausus Kauno miesto gatvių praeivius, taip pat pastebėta, jog nuomonių atsiranda įvairių.
Kreipia dėmesį į studijų kryptį
Kauniečiai akcentuoja, kad kai kurioms studijų kryptims ši pataisa būtų išties naudinga. Konkurencija Lietuvoje gana didelė ir pačiam absolventui darbo paieškos gali būti itin sudėtingos: „Labai priklauso, kokios studijos yra baigtos. Jei, tarkim, tai buvo informacinės technologijos, tikriausiai, tokiems studentams nereikėtų valstybės pagalbos, jie be galo lengvai susirastų darbo vietą, tarkime, toje pačioje Lietuvoje. Jei kalba eina, tarkim, apie kokius ekonomistus, kurių kasmet paruošiama labai daug specialistų, galbūt, tokiu atveju studentams ir būtų nauda iškart gauti užtikrintą darbo vietą.“
Tiesa, kreiptinas dėmesys ir į tai, ar tikrai valstybė sugebėtų rasti darbo vietų visiems studijas baigusiems studentams. Miestelėnai teigia, jog kitu atveju būtų švaistomi žmonių pinigai: „Labai priklauso nuo to, ar tuos tris metus duotų tą darbo vietą ir pačiam studentui nereiktų jos. Jeigu tu tiesiog turi dar pats susirasti tą darbą ir nežinai, ar tu jį gausi, ir jeigu netyčia negauni arba tavęs nepriima dėl kažkokių priežasčių, tai tiesiog išmeti pinigus, nors tu viską darei gerai.“
Studijų metu trūksta praktikos
Studijas Lietuvoje baigę jaunuoliai užsienį renkasi ne be priežasties. Praeiviai teigia, jog užsienyje darbdaviai neretai specialistams užtikrina geresnes darbo sąlygas, priima jaunus ir motyvuotus žmones: „Į užsienį nuvažiuoja jauni, patirties neturintys žmonės, nes juos ten apmoko. Čia turbūt ta problema ir yra, kodėl išvažiuoja jaunimas – Lietuvoje sunku susirast darbą.“
Pašnekovas teigia, jog lietuvių darbdavių kriterijai neretai yra neadekvatūs. „Jeigu pabaigus studijas jaunuolis neturi patirties, o dažniausiai, jeigu baigi aukštąją mokyklą ir tai yra ypač universitetas, kur mažiau praktikos, yra sunku susirasti darbą. Darbdaviai ieško jaunų žmonių su patirtimi. Baigi studijas po ketverių metų, o reikia 25-erių metų darbuotojo, bet turi būti 20-ies metų patirtis.“ – juokauja praeivis.
Tiesa, Kauno miesto gyventojai įžvelgia ir sprendimo būdų, padėsiančių šiai pataisai tapti patrauklesnei. Jų nuomone, reikėtų persvarstyti nemokamų vietų skirstymo klausimą: „Pirmiausiai reikėtų perskirstyti nemokamas vietas. Į tas specialybes, kurių daugiau reikia, skirti daugiau nemokamų vietų, o kurių specialistų reikia mažiau – mažiau nemokamų vietų. Tai automatiškai moksleiviai, kurie po mokyklos stoja kažkur, jau rinktųsi. Žino, kad ten, turbūt, neįstos, nes yra labai nedaug nemokamų vietų ir ta specialybė nėra tokia perspektyvi. Tada renkasi stoti į tą specialybę, kurių daugiau reikia.“
Visą reportažą galite išvysti vaizdo įraše.