Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė: Kauno miesto savivaldybės lengvatos už vaikų darželius kai kurių nuostatų taikymas yra neteisėtas ir diskriminuojantis.
Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, nutartį priėmusi išplėstinė teisėjų kolegija pagal Vyriausybės atstovo pareiškimą vertino 2019 metais tarybos patvirtino „Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo“ tam tikrų nuostatų teisėtumą.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2023 m. sausio 11 d. priėmė nutartį administracinėje byloje, kurioje pagal Vyriausybės atstovo pareiškimą vertintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. patvirtinto „Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo“ (Aprašas) tam tikrų nuostatų teisėtumas.
Apraše buvo numatyta atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą lengvata, susieta su įstaigą lankančio vaiko tėvų ar vieno iš tėvų deklaruota gyvenamąja vieta Kauno mieste.
Kitaip sakant, jei bent vienas iš tėvų nedeklaravo gyvenamosios vietos (tegul ir fiktyviai) Kauno mieste – darželis tokiam vaikui bus brangesnis. Net nesvarbu, kad tėvai gyvena šalia ir dirba arba turi verslą tame pačiame Kaune.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atleidimo nuo viso ar dalies atlyginimo už Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų vaikų išlaikymą mokėjimo lengvata nedera su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Viešojo administravimo įstatymu, bei juose įtvirtintais vaikų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais.
Kaip pabrėžiama LVAT nutartyje, ugdymo įstaigą jau lankančio vaiko abiejų tėvų ar vieno iš tėvų, po vaiko priėmimo į tokią įstaigą pasikeitusi deklaruota gyvenamoji vieta nesietina su jokiomis objektyviomis atleidimo nuo atlyginimo už vaikų ugdymą mokėjimo diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis.
Anot LVAT, tokio Apraše įtvirtinto diskriminacinio deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijaus, nenustatyto aukštesnės galios teisės akte, nustatymas turi tiesioginės įtakos vaikų, kurių švietimo poreikiai bei prigimtiniai gebėjimai turėtų būti tenkinami ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu, interesams, jų galimybei lankyti atitinkamas ugdymo įstaigas.
Įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes, nekvestionuojant savivaldybės tarybos savarankiškosios funkcijos organizuoti ikimokyklinį ugdymą, vaikų neformalųjį švietimą bei išimtinės kompetencijos teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba šias funkcijas ginčijamose Aprašo normose vykdė pažeisdama lygiateisiškumo ir nediskriminavimo imperatyvus.
LVAT pažymėjo, jog neformalusis švietimas (įskaitant ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą) iš dalies yra finansuojamas ir valstybės biudžeto lėšomis.
Taigi, būtent šiuo tikslu skiriamomis konkrečiai savivaldybei, į savivaldybės biudžetą patenka ne tik gyventojų pajamų, bet ir kiti mokesčiai, kurie savaime nėra siejami su jų mokėtojų deklaruota gyvenamąja vieta, todėl ir lengvatos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą objektyviai negali būti siejamos vien tik su savivaldybės surenkamu jos gyventojų pajamų mokesčiu.
Konstatavusi ginčijamų Aprašo nuostatų prieštaravimą aukščiau paminėtiems įstatymams, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog vaikų, kaip vienos iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, teisių apsauga yra reglamentuota Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu.
Gi vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, atsižvelgiant į Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus pagal 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, užtikrinti visais atvejais turi būti suteikiamas prioritetas.
***
Tuomet Kauno miesto tarybos sprendimas taikyti didesnius mokesčius už ugdymą miesto darželiuose ( 9, 20 eur – jei abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą ne mieste, 4,89 eur – jei bent vienas tėvų deklaravęs ne mieste) sukėlė daug abejonių ir, kaip buvo spėjama, galėjo atsidurti teisme. Galiausiai, taip ir nutiko.
***
Kauno rajono mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas portalui kaunieciams.lt padėtį komentavo taip:
„Panašaus sprendimo ir tikėjomės. Juk ir vyriausybės atstovas palaikė mūsų pusę. Ar buvo galima išsiversti be teismų? Matyt Kauno miesto valdžiai reikėjo tam tikro išaiškinimo ir Teismas jį pateikė. Ką toliau darys rajono tėveliai, kurie permokėjo? Čia jau jų pačių iniciatyvos klausimas. <…> Klausimas, kurį narpliojo Teismas, yra aktualus ne tik Kaunui ir jo rajonui. Girdėjau, kad ir aplink Alytų esama panašių problemų. Jos ypač aktualios žiedinėms savivaldybėms.”
***
Kauno miesto merijos replika:
„Paprastai tariant, toks teismo sprendimas nubraukė savivaldybės taikytą lengvatą Kauno miesto gyventojams.
Nuomonę apie tai turbūt individualiai susidarys kiekvienas kaunietis, kuriam aktualus vaikų ugdymas ir jo kaina, o ši visiems yra vienoda – 9,2 Eur už dieną (taikant lengvatą, Kauno miesto gyventojai mokėdavo 0,58 Eur, jeigu abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą mieste arba 4,89 Eur, kai deklaravęs tik vienas iš tėvų).
Miestas savo ruožtu ieškos sprendimų bei galimybių, kad kauniečiams už vaikų darželių paslaugas nereikėtų mokėti ženkliai daugiau nei iki šiol.”
Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė
